Vien piktintis nepakanka

J.Pakarklio straipsnis „Dievo įsakymai - tik paprastiems tikintiesiems“ („XXI amžius“, Nr. 11) išryškino dar vieną mūsų visuomenės piktžaizdę. Iš tiesų ir pikta, ir liūdna, kai šventi dalykai taip nuvertinami.
J.Pakarklis minėtame straipsnyje rašo: „Arba A.Brazauskas visai nenutuokia, ką daro, arba, būdamas netikintis, tiesiog ciniškai tyčiojasi iš Švenčiausiojo Sakramento“.
Turbūt nei viena, nei antra. Jeigu televizija netransliuotų šv.Mišių per tautines ir kitas žymias šventes, valdžios vyrai ne tik nepriimtų šv.Komunijos, bet retas kuris dalyvautų ir tose šv. Mišiose. Viską daro visagalė reklama. A.Brazauskas mylimas ir gerbiamas daugelio moterų, tarp jų ir tikinčių, tačiau menkai susigaudančių tikėjimo dalykuose. Kai, būdamas senyvo amžiaus, premjeras daugeliui netikėtai išsiskyrė su žmona, jo autoritetas ėmė smukti tų pačių moterų akyse. Taigi televizijos dėka susidarė proga jį pakelti. Tai ir kelia…
Panašių spekuliacijų buvo ir seniau. Štai sovietinis filosofas A.Juozaitis, priėmęs šv. Komuniją iš Popiežiaus rankų, po kelių dienų televizijos laidoje „Krantas“ gyrėsi, jog tokią protekciją jam sudarė mons. K.Vasiliauskas. Vienas iš „Holdingo“ vadovų G.Petrikas reklamavo savo susitikimo su Popiežiumi nuotraukas, kas galbūt paskatino ne vieną paprastą žmogelį savo santaupas patikėti jo bankui. O vėliau šis sukčius, susigrobęs milijonus, pabėgo į užsienį.
Tokios spekuliacijos žemina Bažnyčią. Todėl teisus J.Pakarklis, teigdamas, kad apie šias negeroves turėtų daugiau rašyti spauda ir dažniau kalbėti bažnyčioje kunigai, o vyskupai net ganytojišką laišką galėtų parašyti tikintiesiems, pavyzdžiui, apie šeimą be Santuokos sakramento ir kitas opias problemas.

Ona BEINORYTĖ
Klaipėda

© 2003 "XXI amžius"