Atnaujintas 2004 birželio 23 d.
Nr.47
(1250)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai

Rusijos naguose

Mes sakėme: geriau V.Adamkus, geriausiai V.Adamkus, bet anaiptol ne D.Prunskienė. Išėjo, kad netiesioginiu būdu buvo sudarytos sąlygos į antrąjį turą išeiti D.Prunskienei, o dabar mums labai sunku prieš ją laimėti. Beveik neįmanoma, bet reikia bandyti.

Ar yra Lietuvoje žmonių, kurie nenori Rusijos įsigalėjimo? Jiems net nereikia priminti, nes aiškiai matosi: Prezidentė prorusiška, tikėtinas būsiąs Premjeras rusas, ir Seimas gali būti prorusiškas, tad bus visai aišku, kieno interesus gins Lietuvos valdžia savo valstybėje ir ES. Prorusiška Prezidentė, nes atitinkamai dirbusi Sausio 13-ąją ir šiaip jau visada. Rusijos interesas yra ir atominės elektrinės Lietuvoje išlaikymas. Tokie argumentai norintiesiems Lietuvos nepriklausomybės. Bet didžiajai daliai balsuotojų ypač atrodo, kad kaime nei Lietuva, nei jos nepriklausomybė visai nerūpi. Jie galėtų suprasti kitokią kalbą – prorusiška Lietuvos valdžia sudarys sąlygas ES pinigus perimti Rusijai, o Lietuvai mažai kas liks. Kaimiečius jau girdėjome šnekant: Jeigu Prezidentu bus V.Adamkus, Premjeru pasiliks A.Brazauskas, ir mums bus blogai. Mat jų meilė A.Brazauskui yra praėjusi, o jį irgi mylėjo kaip prorusišką. Dabar nori susidėti su kitu prorusišku, bet vėl apsigaus. Žodžiais Lietuvai naudingi dažniau būna naudingi tik patys sau ir dar juos siuntusiai valstybei.

Ieškome argumentų, bet žinome, kad gali nepasisekti. Galėtume dar atkreipti dėmesį į teisingą žodžių vartojimą. Nereikėtų sakyti „Darbo partija“, kaip jie patys save vadina. Monsinjoras A.Svarinskas dažnai tuo piktinasi, nes gerai jaučia, kas slepiama po tokia priedanga, kai blogam dariniui duodamas gražus pavadinimas. Per šiuos rinkimus daug ką klaidino ir būrelis partijų, krikščioniškomis pasivadinusių, ir jeigu ne jų klaidinimas, Tėvynės sąjunga būtų gavusi žymiai daugiau balsų. Teko girdėti, kaip sakė susiklaidinusieji : Štai konservatoriai, ir dar krikščioniški, tai dar geresni… Mėgstama klaidinti pavadinimais, tad geriau tų klaidinančiųjų nekartoti nei žodžiu, nei mintyse sau ir kitiems. Dvigubas blogumas, nes dar ir geri žodžiai sutepami, kada klaidą pamatome, o žodžius prie blogo darinio jau esame prilipdę. Patys tos blogosios partijos nariai ne visada savo pavadinimą sako, esu girdėjusi ir iš jos skyriams vadovaujančiųjų: To ruso partija…, tai šiuo jų pavyzdžiu galime pasekti.

O kokios prošvaistės, jeigu jie laimės vis vien, kas tikėtina? Prošvaisčių nėra visai mažai. Pasaulis pasikeitęs. Rusija pasikeitusi. Jos interesai yra, visų jų nežinome, bet jie jau kitokie nei prieš penkiolika metų, kada jai buvo reikalinga visiška Lietuvos priklausomybė ir net jos vardo nebuvimas. Lietuvos energetiką Rusija jau yra paėmusi ir be šios gresiančios visai atvirai prorusiškos valdžios, tai ką dar baisesnio ji gali padaryti? Tranzito koridorius per Lietuvą, bet gal to gali neleisti ES? NATO kalba apie leidimą rusų kariuomenei būti NATO teritorijoje, taigi ir Lietuvoje. Lietuvos įstatymai to neleidžia, o prorusiška valdžia ar įstatymus pakeistų? Reikia siekti, kad Seime nebūtų prorusiškos konstitucinės daugumos, bet ir tą pasiekti bus sunku, nes jie gali blokuotis su paksininkais, socialdemokratais, liberalais – o ką gali žinoti, nes visi iš to lizdo išėję, ir tik Tėvynės Sąjunga gali būti atsvara.

Galima tikėtis atsvaros ir iš to ruso partijos vidaus. Ji yra labai paskubomis sulipdyta, į ją suėję siekiantieji karjeros, perėję jau ne vieną partiją, ir vidaus ryšio tarp jų pačių ir vadovybės neturėtų būti labai stipraus, kaip tęsėsi senojoje komunistų partijoje. Tad galima tikėtis – gal tie žmonės ne visi panorės būti išdavikais ir kada nors nebalsuos už Rusijos interesus Lietuvoje? Nežinome, kaip ten palaikoma drausmė, bet ir geresnio jų elgesio galima tikėtis, ir Lietuvai būtų ne pražūtis.

Ekonominiai raiščiai su Rusija jau sumegzti ir šio blogio – jau pripratę – galėtume dėmesin neimti, bet ekonomiškai įsigalėję jie ima brautis ir į dvasios dalykus, kitaip sakant, kiekvienas okupantas ima reikalauti būti mylimas, o patiems save niekinti reikalauja iš pavergtųjų. Tokį elgesį matėme prie visų carų ir sovietų. Dabar ta stadija dar ne visai pasiekta, bet jeigu nesipriešinsime, netruks ir ji ateiti – mūsų darbas ir pasipriešinimas yra reikalingas.

Bus dar vienas blogis – nepatinkančių asmenų persekiojimas, bet jis ir dabar vyksta, ir politinių kalinių atsiradimas jau yra galimas – už „Mažeikių naftos“ nedavimą Rusijai. Taigi bus nenauja, tik gal sustiprės, o mes mokysimės ir pratinsimės, kol galima, pažinti savus ir teikti paramą vieni kitiems – to jau dabar reikia ir gali dar labiau prireikti.

Gražina TRIMAKAITĖ

Marijampolė

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija