Atnaujintas 2005 lapkričio 9 d.
Nr.84
(1385)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

Mokykloje paminėtas Paulius Širvys

Vladas VAITKEVIČIUS

Svečiai rašytojai (iš kairės) Vladas
Vaitkevičius, Alfas Pakėnas,
Liudas Gustainis ir mokyklos
direktorius Vytautas Bigaila
klausosi moksleivių skaitomų
Pauliaus Širvio eilėraščių

Į Pauliaus Širvio poezijos gelmes
pasinėrė dešimtokė Akvilė
Gocentaitė ir vienuoliktokas
Surminas Petrauskas

Mokinių literatūrinio
montažo akimirka

Žvelgėme į akį veriantį, nenusakomą ilgesį keliantį Nemuno kilpos ties Balbieriškiu ir ją apglėbusių, upę į tolumas lydinčių margaspalvių saulėto spalio miškų grožį, tarsi atsilyginantį už netrukus jį pakeisiančio lapkričio nuogybę, pilkumą ir žvarbą. Anksčiau turbūt kiekvienas mūsų ne kartą šioje aukštumoje žvilgsniu glostė šį reginį ir svaigo nuo stulbinamo jo poveikio, bet tądien, spalio 21-ąją, kraštovaizdis dar labiau kerėjo ir jaudino. Gal todėl, kad mes – J.Tumo-Vaižganto memorialinio buto-muziejaus vedėjas, poetas, eseistas ir žurnalistas Alfas Pakėnas, prozininkas, poetas, skulptorius Liudas Gustainis, šių eilučių autorius ir fotografas Ričardas Šaknys – pastarojo vairuojamu automobiliu važiavome į lyrikų lyriko Paulio Širvio 85-mečio minėjimą Alytaus Šv. Benedikto vidurinėje mokykloje. Šioje apžvalgos aikštelėje sustojome šiek tiek atsikvėpti. Netikėtai į galvą dingtelėjo 1947 metų Nobelio literatūros premijos laureato, Oksfordo universiteto garbės daktaro, prancūzų rašytojo Andrė Žido kadaise ištarti žodžiai: „Iš gražių jausmų daroma prasta literatūra“. Net krūptelėjau. Kodėl iš pasąmonės iškilo būtent žodžiai: „Iš gražių jausmų…“? Ką tik tokius jausmus mums sukėlė matytas peizažas, ir šie trys žodžiai nepaprastai tinka P.Širvio kūrybai. Na, o kitus tris – „daroma prasta literatūra“ – galima pakeisti: „Gimsta sklidina meilės, vilties, skaudžios, bet santūrios, vyriškos kančios, virstančios šviesa, poezija“. Atrodo, tarsi A.Židas būtų rašęs apie P.Širvį, šyptelėjau. Nusiraminęs įsėdau į mašiną ir trinktelėjau duris… Gal man bus atleista už ilgoką lyrinę įžangą. Ką padarysi: bekraštis skaidrus, visomis spalvomis tvieskiantis ruduo ir neaprėpiamos P.Širvio eilėraščių gelmės…

Šv. Benedikto vidurinėje mokykloje mūsų, o ypač dvasingos P.Širvio poezijos, jau laukė direktorius Vytautas Bigaila (beje, A.Pakėno studijų Vilniaus pedagoginiame institute bendrakursis), mokytojai, pilnutėlė moderni ir erdvi salė, ant sienos kabantis didelis P.Širvio jūreiviškais marškinėliais portretas.

Direktorius, trumpai apžvelgęs P.Širvio gimimo sukakties svarbą, pristato renginio organizatorius, dalyvius, ir visus persmelkia iki graudulio artimas gyvas poeto balsas, skaitantis savo eilėraštį.

Atidžiai žiūrėjome ir klausėmės lituanisčių Irenos Leščinskienės, Ritos Krasnauskienės ir muzikos mokytojos Loretos Mockuvienės išmoningai parengto literatūrinės muzikinės kompozicijos „Ką ištart atminimui, mergaite?“ P.Širvį deklamavo 11a klasės mokinys Tautvydas Žakas, poeto rašytos biografijos ištraukas išraiškingai skaitė bendraklasis Rolandas Bulvinas, į poeto lyriką pasinėrė Surminas Petrauskas (11b), Akvilė Gocentaitė (10b), ja gyveno Juozas Puškorius (10b) ir Karolina Žalynaitė (9a), per salę vilnijo maloni ausiai jaunojo Pauliaus Mockevičiaus griežiama akordeono melodija. Paskui mokyklos dainininkės pakvietė mus mintimis nusikelti į Vilnių, į pasakų miestą, kur „teka Neris ir žara“ ir laukia viliokė mergelė. Moksleiviams baigus meninę programą, ilgai netilo plojimai.

Atėjo mūsų, svečių, eilė. A.Pakėnas papasakojo apie unikalią P.Širvio poeziją, priminė, kaip palankiai poeto kūrybą vertino V.Mykolaitis-Putinas, prisiminė labiausiai įkritusius į atmintį susitikimus su P.Širviu jo bute Muziejaus gatvėje (dabar – Vokiečių) ir kitur, pasidžiaugė, kad kitais metais pasaulį turėtų išvysti jo rengiama atsiminimų apie P.Širvį knyga, nes jau yra gavęs 39 žmonių prisiminimus ir dar tikisi nemažai jų sulaukti.

Apie ilgesnį ar trumpesnį bendravimą su P.Širviu papasakojo L.Gustainis (paskaitė ir keletą eilėraščių) ir V.Vaitkevičius.

Glosto širdį, kad Alytaus Šv. Benedikto vidurinė mokykla taip nuoširdžiai paminėjo vieną iškiliausių Lietuvos poetų. Tai didelis jos vadovo V.Bigailos, mokytojų, minėjime dalyvavusios Alytaus miesto savivaldybės Švietimo skyriaus vyresniosios specialistės Elvyros Aleknavičienės ir daugelio kitų nuopelnas.

Vėliau direktorius mus supažindino su mokyklos, pradėtos statyti 1991 metais, istorija. Statybai išleista apie 20 mln. litų, bet dar reikia įrengti liftą (mokykloje yra neįgalių mokinių), sutvarkyti salės, kurioje vyko P.Širvio minėjimas, akustiką. Tam reikėtų dar 500 tūkst. litų. Mokyklos korpusai nudažyti keturiomis spalvomis: raudona (kūdikystė; šiame pastate mokosi pradinukai), geltona (vaikystė), žalia (paauglystė) ir mėlyna (jaunystė). 1996 m. rugsėjo 1 d. nuaidėjo skambutis, į naująją mokyklą kviečiantis pirmuosius moksleivius. 1996-2001 metais jai vadovavo pirmasis mokyklos direktorius kun. Artūras Kazlauskas. Šv. Benedikto vardu mokykla pavadinta 1998-aisiais. Dabartinis direktorius V.Bigaila mokykla rūpinasi nuo 2002 metų. Joje mokosi 775 mokiniai, dėsto 55 pagrindiniai mokytojai. Mokyklos lankstinuke skaitome: „Mokyklos pastatas yra laivo, plaukiojančio gyvenimo vandenyne, formos. Mokykla tiki, kad Dievas globoja šią kelionę“. Mokyklos misija – „evangeline dvasia išugdyti savarankišką, kūrybingą žmogų, sąmoningą krikščionį, aktyvų pilietį“. Su direktoriumi užsukome į mokyklos koplyčią, kurią lapkričio 25 dieną pašventins Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila. Šv. Mišias joje aukos mokykloje tikybą dėstantis direktoriaus pavaduotojas sielovadai kun. Miroslavas Dovda.

Apžiūrėjome mokyklos muziejų. Jame yra medžiagos apie šv. Benediktą, svečių knyga, kurioje neseniai pasirašė mokykloje apsilankiusi Kinijos ambasadorė, o dabar savo parašus palikome ir mes… Mokyklos albumo nuotraukose atsispindi įvairiapusis jos gyvenimas: veikia 32 būreliai, leidžiamas laikraštis „Po mokyklos stogu“ (vadovė lietuvių kalbos vyresnioji mokytoja Rasmutė Baliukonienė), rengiami Kūčių vakarėliai, palaikomi ryšiai su Švedijos Värnamo miesto Finnvedens gimnazijos moksleiviais ir pedagogais, bendraujama su bendraamžiais austrais ir italais, dalyvaujama miesto ir respublikiniuose konkursuose, olimpiadose, varžybose, tampama laureatais. Palyginti ne taip seniai mokykloje viešėjo Nacionalinės premijos laureatas poetas Donaldas Kajokas. Susitikimą su žinomu poetu organizavo mokyklos bibliotekos vedėja Astra Velioniškienė. Žodžiu, tyvuliuoja plačios prasmingos veiklos marios. Į jas atplaukėme P.Širvio, mylėjusio ne tik beržą, bet ir jūrą, poezijos laivu…

Alytus

Ričardo ŠAKNIO nuotraukos

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija