Pirmasis puslapis
Atmintis
Darbai
Gimtasis kraštas
Istorija
    ir dabartis
Krikščionybė
    ir pasaulis
Kultūra
Laikas ir žmonės
Literatūra
Nuomonės
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

Kaimo bibliotekoje – dvi parodos

Bronius VERTELKA

Prie V. Kvaselienės karpinių ir Z. Maskoliūnienės darbelių

Valerija Kvaselienė (dešinėje) su Liūdynės kultūros centro direktore Gene Uščiauskiene ir bendruomenės pirmininke Laima Ivanoviene

Zita Maskoliūnienė noriai pasakojo apie gamtos dovanas

„Pykstu, kai išgirstu sakant, kad Liūdynė – tai sąvartynas, nes jis už poros kilometrų nuo gyvenvietės, Pakalnių kaime“, – pristatydama savo karpinių parodą kalbėjo Valerija Kvaselienė. Tuo pačiu metu, lapkričio 6-ąją, Panevėžio rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Liūdynės filiale buvo atidaryta ir Zitos Maskoliūnienės kūrybos paroda „Menas iš gamtos dovanų“. Pabūti su kūrėjomis atėjo jų giminės, artimieji, draugai, Liūdynės bendruomenės nariai.

Apie karpinius, iš XIX amžiaus atėjusį liaudies meną, Valerija Kvaselienė išgirdo iš garsios liaudies menininkės Julijos Daniliauskienės mokytojaudama Gelažiuose. Tada ji negalvojo, kad tai gali būti taip įdomu. Pamatęs Valerijos karpinius Gelažių bibliotekininkas Juozas Mėdžius paragino ją savo kūrybą parodyti ir kitiems. Taip pamažu mokytojai atsivėrė durys į parodų sales. Karpydama atvirukus užsidirbo net kelionei į Maskvą. Buvusiems bibliotekoje dabar V. Kvaselienė dalijo atvirukus su savo karpiniais bei eilėmis. Eiliuotos kūrybos skaitė ir parodos pristatyme. Valerija eiliuoja senokai, jau išleido ir kelias knygeles – „Kaip smilga prie kelio“ ir „Dek, žiburėli, lange“.

Tautodailininkei Zitai Maskoliūnienei lengviau dirbti, nei pasakoti apie save. Todėl apie ją pasakojo Liūdynės  bibliotekininkė Stanislava Steponavičienė. Beje, jos abi yra kilusios iš to paties Bigailių kaimo.

Zita su vyru atsikėlė gyventi į Liūdynę 1980-aisiais ir naujoje vietoje įleido gilias šaknis. Zita buvo veiklos žmogus: siuvinėjo, nėrė, netgi rašė eiles. Kartą miško kirtėju dirbęs sūnus  parnešė įdomią medžio nuopjovą ir paprašė iš jos kažką gražaus padaryti. Nuo tada ir prasidėjo  Zitos kūryba. Miške radusi įdomesnę šaką jau žinodavo, kas iš jos galėtų išeiti.  Su savo dirbiniais pradėjo važinėti į muges – taip atsirado galimybė išeiti į platesnį kūrybos kelią. Sulaukė ir užsakymų.

Liūdynė, Panevėžio rajonas
Autoriaus nuotraukos

© 2008 „XXI amžius“