2012 m. rugsėjo 21 d.    
Nr. 35
(2010)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai

Protestuotojai: mes nesitrauksime

Praėjus keturiems mėnesiams nuo dramatiškų įvykių Garliavoje, kai buvo įvykdytas teismo sprendimas mažametę velionio Drąsiaus Kedžio ir Laimutės Stankūnaitės dukrą perduoti motinai, šalia prezidentūros, Simono Daukanto aikštėje, protestuojantys piliečiai ir toliau nežada trauktis. Jie tikina niekada nepamiršiantys to, kas įvyko Klonio gatvėje ir yra pasirengę tęsti protesto akcijas. Pirmadienio vakarą į S. Daukanto aikštę susirinko apie 100 žmonių. Jie minėjo gegužės 17 dienos įvykius Garliavoje. Nepaisant to, jog teisėsaugos pareigūnai tikina, kad smurtas prieš buvusios teisėjos Neringos Venckienės globotinę nebuvo naudojamas, protestuotojai Klonio gatvėje kilusį chaosą iki šiol vadina „masiniu smurto aktu“. Minėjimo dalyviai tradiciškai kreidelėmis ant S. Daukanto aikštės grindinio rašė žodį „Tie-SOS“. Šis žodis dar kartą atgijo ir kitu pavidalu – akcijos dalyviai jį šalia Prezidentūros sudėliojo iš žvakučių, kurias vėliau uždegė. Akcijos metu grojo pučiamųjų orkestras.


Tauta gyva tik savo garbinga istorija

Lietuvos spaudoje bei kitose žiniasklaidos priemonėse pastaruoju metu vėl pagausėjo siūlymų ir net raginimų deramai įvertinti pirmojo atkurtos Lietuvos prezidento Algirdo Mykolo Brazausko atminimą.  Vienoje iš radijo laidų prieš keletą dienų buvęs jo ilgametis bendražygis, politikos veteranas Česlovas Juršėnas pasiūlė, kad vienas iš sostinės tiltų, pavyzdžiui, 1968 metais pastatytas Žirmūnų tiltas, būtų pavadintas A. M. Brazausko vardu. Savaime suprantamas šio politiko ir kitų buvusio šalies vadovo gerbėjų noras dar sykį sugrįžti prie tos temos – juk rugsėjo 22-ąją A. M. Brazauskui sukanka 80 metų, taigi geresnės progos dar labiau paafišuoti prieš porą metų mirusį žmogų nesurasi.


Komunistams sukurti savo „didvyrių“ ir „šventųjų“ nepavyks

Mielieji Laisvės gynėjai,

prieš kelias dienas paštu gavau laišką, kuris mane ir nuliūdino, ir pritrenkė. Manau, kad ir Jūs, laisvės kovotojai, patys tai įvertinsite. Štai šito laiško kopija:

P. kun. Prel. Alfonsui Svarinskui

Odminių 10–2 Vilnius

Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkė Irena Degutienė maloniai kviečia


Dėl Darbo partijos pirmininko dalyvavimo rinkimuose į Seimą

Viešas pareiškimas

Ir vėl Lietuva audrose, kuriose tūkstantmetės istorijos tėkmėje tai palūždavome, tai pakildavome. 1918 metais pakilome todėl, kad mūsų kaimas išsaugojo taurią dvasią, paremtą mūsų religijos vertybėmis, humaniškais papročiais, kad negausi, bet stipri inteligentija nešė šviesą bei nepriklausomybės siekį.

Šiandien mūsų kaimas sugriautas, žmonės išsivaikščioję, o mūsų inteligentijos dvasia, anot Vinco Kudirkos, apsnūdusi. Maža to, dalis apsiskelbusių didžiaisiais rašytojais, intelektualais savo knygomis, straipsniais, pareiškimais lenktyniauja, kas šmaikščiau apdergs mūsų šiandieninę Lietuvą, religiją, istoriją, mūsų laisvės kovotojus ir kankinius. Tokie sulaukia valstybės paramos, pašlovinami apdovanojimais.


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija