2014 m. balandžio 11 d.    
Nr. 15
(2086)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

Svetainė įkurta
2001 m. spalio 3 d.

RUBRIKOS

XXI Amžius


PRIEDAI

žvilgsniai

pro vita

Horizontai

Sidabrinė gija

Kristus ir pasaulis

Atodangos

Abipus Nemuno


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai


PRIEŠPASKUTINIS NUMERIS

XXI Amžius


MŪSŲ
RĖMĖJAS

Lietuvos
kultūros
galerija


REKLAMA LAIKRAŠTYJE

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją



 

Šiame numeryje:

Prezidento
rinkimuose
patvirtinti
septyni kandidatai

Žemaičių
Kalvarijos kalnai –
iš Gavėnios giesmių

Eglę Kusaitę teismas
išteisino, o teisėsaugą
apkaltino merginos
provokavimu

Dėl lietuviškos
abėcėlės
ir nelietuviškų
rašmenų

Pasisėmėme patirties
iš palangiškių

Muzikos reikšmė
asmenybės ugdymuisi

Labdaros vakaras
karaliui Mindaugui

Teatro erdvę
virpino dainos

Jaunimo komandų
„pasižvalgymai“
po profesijų pasaulį

Pirmasis Popiežiaus susitikimas su aklaisiais ir kurčnebyliais

Mindaugas BUIKA

Šventasis Tėvas guodžia neregius

Bažnyčios misija visiems

Su Gavėnios laikotarpiui būdingu dėmesiu visiems kenčiantiems, ligoniams ir negalios žmonėms popiežius Pranciškus tapo pirmuoju Katalikų Bažnyčios vadovu, audiencijoje priėmusiu aklųjų ir kurčnebylių bei jų sielovadinių globėjų ir savanorių pagalbininkų suvažiavimo dalyvius. Kovo 29 dieną į Vatikano didžiąją Pauliaus VI audiencijų salę susirinko apie 7 tūkstančius Apaštalinio aklųjų judėjimo (Movimento apostolico ciechi) ir Mažosios kurčnebylių misijos (Piccola missione ner į sordomuti) narių iš visos Italijos, iš kitų Europos šalių ir kitų žemynų, o suvažiavimo tema buvo „Evangelijos liudytojai susitikimo kultūrai“. Šventojo Tėvo ir kitų kalbėtojų išsakytas mintis į specialią ženklų kalbą kurtiesiems vertė net 64 savanoriai kiekviename didžiulės salės sektoriuje. Akluosius ir kurčnebylius į susitikimą buvo atlydėję savo artumą jiems norėję pabrėžti šeimos nariai, įskaitant vaikus. Salėje buvo galima pastebėti netgi specialiai aklųjų vedimui dresuotus šunis. Tačiau audiencijos pradžioje kalbėję aklųjų ir kurčnebylių sielovadininkai paminėjo, kad žmonės su tokia negalia dažnai kenčia visuomeninę atskirtį, izoliaciją ir marginalizaciją. Tai jiems sukelia nemažai dvasinių problemų, kartais netgi nusivylimo ir beviltiškumo jausmą.


Karui sakome „ne“

Kun. Vytenis Vaškelis

Kai žmogus laikosi dvigubų mąstymo ir elgesio standartų, yra ne tik viduje suskilęs, bet tampa pavojingas kitiems. Jis, būdamas šventovėje, per stačiatikių Velykų apeigas gali vienoje rankoje pagarbiai laikyti degančią žvakutę, bet ranka gali būti suspausta į kietą kumštį, kuris, susiklosčius atitinkamoms aplinkybėmis, gali „pavirsti“ brutalaus karo simboliu, vykdančiu nežmonišką komandą – bet kokios priemonės pateisina užsibrėžto tikslo siekį. Be abejo, prieš akis iškyla Rusijos vadovo figūra, turinti tikroviškų nedoro žmogaus (plg. 2 Tes 2, 3–4) savybių.


Etnografija

Kaip verbos vasaros žiedais suspindi

Daiva Červokienė

Čekoniškių verbų pynėjų ansamblio
„Cicha Nowinka“ narės, antra
iš dešinės – Teresa Michalkevič,
antroje eilėje – ansamblio
vadovė Janina Norkūnienė

Verba – vienas iš artėjančių Velykų simbolių. Verbų sekmadienio rytą lietuviai į bažnyčią nešdavo šventinti kadugio ir blindės šakelių, Vilniaus krašte – ir dailias iš džiovintų žolynų padarytas verbas. Pastaraisiais metais daug kam jos tapo tarsi Lietuvos simboliu. Sunku patikėti, kad dauguma šių verbų rišėjų gyvena keliuose nedideliuose kaimeliuose šalia Vilniaus.  Čekoniškėse (Vilniaus r.) prieš 20 metų verbas rišančios moterys susibūrė į ansamblį, jau 14 metų kaime veikia Verbų ir buities seklyčia, supažindinanti su šio krašto tradicijomis, papročiais ir kultūra. Joje  eksponuojamos įvairių dydžių ir savitų formų – volelinės, plokščiosios, rykštelinės, figūrinės ir kitokios, – Vilniaus kraštui būdingos verbos.


Istorinėje Prezidentūroje prisiekė kadetai

Prezidentė Dalia Grybauskaitė
Generolo Povilo Plechavičiaus
kadetų mokyklos auklėtinių priesaikos
ceremonijoje stebi jų žygiavimą

Istorinės Lietuvos Respublikos Prezidentūros kiemelyje praėjusį penktadienį surengta iškilminga Generolo Povilo Plechavičiaus kadetų mokyklos auklėtinių priesaikos ceremonija, kurioje dalyvavo ir šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė. 114 mokyklos auklėtinių prezidentės D. Grybauskaitės akivaizdoje iškilmingai ištarė priesaikos žodžius – savo mokymusi ir elgesiu prisidėti prie mūsų Tėvynės Lietuvos ir tautos klestėjimo, puoselėti dvasines vertybes, pilietiškumą ir patriotiškumą, pagarbiai elgtis su vyresniaisiais, savo veiksmais, elgesiu ir požiūriu gerbti mokyklą ir gerą kadeto vardą. „Jūsų priesaika – pažadas ir įsipareigojimas ne tik savo Tėvynei, bet ir kiekvienam jos piliečiui. Šiandien prisiimate atsakomybę ne tik už save, bet ir už mūsų visų Lietuvą. Tegul šis pasiryžimas jumyse niekada neblėsta. Tegul kasdien stiprėja Jūsų pareigos jausmas ir noras rūpintis savo Tautos saugumu ir gerove“, – prisiekusiems kadetams sakė Prezidentė.


Plechavičiukams – 70

Kazimieras DOBKEVIČIUS

Lietuvos vietinės rinktinės karių
būstinėje (Karininkų ramovėje)
grupė karių veteranų pagerbė
dim. kapitoną Danielių Štarą (sėdi)
jo 89-ojo gimtadienio proga

Nacistinei Vokietijai pralaimint vieną mūšį po kito, 1943-iųjų pabaigoje bolševikinė kariuomenė jau artinosi prie Lietuvos sienų. Hitlerininkai skubinosi Lietuvoje suorganizuoti didelį lietuvių karių junginį kovoti su Raudonąja armija. Tam tikslui negailėta įvairiausių pažadų, tačiau sutelkti lietuvių kovai Rytų fronte naciams nepavyko.

1944 m. vasario 16 d. generolas leitenantas Povilas Plechavičius per tuometinį nacių kontroliuojamą Kauno radiją kreipėsi į Lietuvos tautą: „...Bolševikai, okupavę 1940–1941 metais Lietuvą, pakirto mūsų ekonominį gyvenimą, daug turtų iš Lietuvos išgabeno į išbadėjusią Rusiją, užgniaužė mūsų kultūrinį ir dvasinį gyvenimą, padoriausius ir geriausius ūkininkus ir darbininkus suiminėjo, sodino į kalėjimus, žiauriausiu būdu kankino. Gyvos tebėra dar žvėriškos bolševikų skerdynės Rainiuose, Pravieniškėse, Červenėje ir kitur. Bolševikai buvo užplanavę pusantro milijono lietuvių iš Lietuvos išgabenti į Sibirą... Jausdamas lietuvių tautos tvirtą pasiryžimą kovoti dėl savo teisių atstatymo ir ginti savo tėvų žemę, aš pasiėmiau Lietuvos Vietinės rinktinės vado pareigas. (...) Rinktinės veikimo plotas – Lietuvos teritorija. Be mano sutikimo iš Lietuvos ribų joks dalinys negali būti paimtas kur nors nusiųsti. Rinktinei vadovaus lietuviai karininkai. Vyriausiąją Rinktinės vadovybę centre sudariau iš gerai Lietuvos visuomenei ir kariams žinomų asmenų, o apskričių komendantais paskyriau prityrusius karininkus. Lietuviai, aš senas karys, nepriklausomybės kovose kariavęs su bolševikais Žemaitijoje ir kitose kovose, jūsų neapvyliau ir šiandien esu tvirtai pasiryžęs ginti savo tėvų žemę.


Knyga dovanoja išmintį

Pasakojimą sielai skaito Alovės
ir Ryliškių parapijų klebonas
kun. Stanislovas Stankevičius

Alovės pagrindinėje mokykloje (Alytaus r.) sausio 6 dieną prasidėjusi akcija „Skaitau tau“ vis dar tęsiasi. Kiekvieną rytą 9 valandą mokykloje klausomės dienos skaitinio iš Bruno Ferrero knygos „365 trumpi pasakojimai sielai“. Kuo gi ypatinga ši akcija ir ši knyga?

Italų rašytojas ir kunigas Brunas Fereras – vienuolis salezietis, pasaulyje žinomas pamokomo pobūdžio kūriniais. Rinkinys „365 trumpi pasakojimai sielai“ – pasakojimai kiekvienai metų dienai – būtent ta knyga, kuri sutelkia trumpam pabuvimui kartu. Tokios knygos vienu kartu ir neperskaitysi, nes po kiekvieno pasakojimo yra apie ką pagalvoti. Kiekvieną kartą pasiimame iš knygos tiek, kiek pajėgiame, – mažytį krislelį išminties savo sielai.


Rekolekcijos Kretingoje

Kovo 5–8 dienomis Vilniaus Šv. Juozapo kunigų seminarijos klierikai dalyvavo rekolekcijose. Jas vedė Telšių vyskupas augziliaras ir generalvikaras Linas Vodopjanovas OFM.

Seminaristai prie Baltijos jūros

Pelenų trečiadienį po maldų ir palaiminimo seminaristai išvyko į Kretingą. Pakeliui į ją aplankė Olandų kepurės skardį, pasivaikščiojo, pasimeldė prie Baltijos jūros. Atvykę į Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčią dalyvavo šv. Mišiose, kurias aukojo Kretingos parapijos klebonas, vicedekanas Antanas Kęstutis Blužas OFM. Pamokslo metu jis sakė, kad per Gavėnią mes įžengiame į malonės laiką ir todėl Viešpats prašo mūsų atsiverti ir be išskaičiavimo daryti gerus darbus. Reikia tikėti Dievu, Švenčiausiąja Trejybe bei Evangelija, Jėzus Kristus yra sutinkamas visur.


Lietuvos musulmonų pavasario šventėje skambėjo ir Krymo totorių himnas

Moterys atėjo apsirengusios
tautiniais rūbais

Kovo 22 dieną Vilniaus karininkų Ramovėje vyko nuotaikingas ir pavasariškas Lietuvos totorių organizuotas renginys Nav Ruz. Tai – naujai užgimusi ir Lietuvos totorių anksčiau nelaikyta tradicine švente, tačiau ji švenčiama plačiai pasaulyje ir siejama su ikiislamiškomis tradicijomis. Šventės akcentas yra svajonių medis, ant kurio šventės dalyviai riša kaspinėlius ir sugalvoja norus. Šis medis, kaip paaiškino apie tradicijas pasakoję musulmonai, Europoje „persislinko“ į Kalėdas, ir tapo keistu simboliu vidury žiemos, nors islamo kraštuose jis puošiamas būtent per pavasario lygiadienį. Visos šventės metu buvo kalbama trimis kalbomis – lietuvių, rusų ir turkų. Tokios tolerancijos turėtų mokytis kiekvienas lietuvis, ypač politikas, nes Tautinių mažumų įstatymas, kuris leistų lengviau kvėpuoti ir Lietuvos musulmonams, kaip naujoji įstatymo tolerantiškoji redakcija mažumoms niekaip nepasiekia Seimo posėdžių salės.


VSD padėjo Rusijos žvalgybai diskredituoti Lietuvą

Povilas URBŠYS,

Seimo narys

Lietuvos Respublikos Apeliacinio teismo išteisinantis nuosprendis Eglės Kusaitės byloje skatina šią bylą vertinti ne tik siaurame teisiniame kontekste.

Akivaizdu, kad, pasinaudodama Eglės Kusaitės byla, Rusijos žvalgyba atliko operaciją, kurios tikslas buvo ne kas kita, bet Lietuvos ir jos valstybinių institucijų diskreditacija. Kodėl tai sakau? Pirma, kaip pasakė Apeliacinis teismas, nusikaltimo sudėtis atsirado tada, kai buvo išduota Rusijos ambasados viza, nors buvo gauta informacija iš Valstybės saugumo departamento (VSD), kad ją gaunantis žmogus kelia grėsmę Rusijai. Rusija pamatė, kad šitą situaciją galima panaudoti tam, kad būtų diskredituota Lietuvos valstybė. Jeigu Valstybės saugumo departamentas būtų leidęs Eglei Kusaitei išvažiuoti, Rusijoje ji, be abejo, būtų buvusi sulaikyta. Būtų pasakyta, kad ši lietuvė atvyko vykdyti Rusijoje teroristinių aktų inspiruota Lietuvos institucijų. Jeigu E. Kusaitę sulaikytų VSD, būtų galima sukelti nepasitenkinimą Valstybės saugumo departamento veiksmais bent šalies viduje.


Senis

Edvardas ŠIUGŽDA

Algimanto Žižiūno nuotrauka

Kai kurie sutapimai su autoriaus gyvenimo faktais ar įvykiais tėra atsitiktiniai, o nesutapimai jokiu būdu nerodo, jog autorius būtų kitas, nei nurodyta. Tokie sutapimai ar nesutapimai tik parodo visų mūsų, tautos atstovų, bendras paieškas gyvenimo keliuose.

Autorius

(Tęsinys. Pradžia nr. 11, 12, 14)

Vis dėlto troleibusu šiandien važiuoja mažai jaunimo – įlipa ir išlipa senesnieji, o tie keletas jaunesnių keleivių jau išlipo anksčiau. Ir gatvėse nesimato jaunimo. Gal dėl to, kad sekmadienis. Nors ne vien dėl to. Mūsų vaikai jau iš mažens tampa suaugusiais, susirūpinusiais savo reikalais.

 
Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija