2016 m. kovo 18 d.    
Nr. 11
(2179)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai

Šv. Kazimiero, Lietuvos globėjo, iškilmė bažnyčioje ir mokykloje

Kovo 4-ąją švenčiame Šv. Kazimiero, Lietuvos globėjo, dieną. Dažnai į šį vienintelį mūsų tautos šventąjį kreipiamės prašydami pagalbos laisvės ir nepriklausomybės kovose, užtarimo tėvynei, šeimoms ir mums patiems pas Dievą. Kad dar daugiau pažintume šią kilnią asmenybę, jos gyvenimo istoriją, kelius į nepailstantį pamaldumą bei šventumą, knygų spintoje ar miesto bibliotekoje susirandame katalikiškos literatūros apie šv. Kazimierą. O gal bent mintimis aplankome Vilniaus Arkikadedrą, tyliai atveriame koplyčios duris ir tarsi klaupiamės maldai su savo padėkomis bei prašymais prie šv. Kazimiero sarkofago ir palaikų.

Pasvalio Gyvojo Rožinio draugijos maldininkai ne tik ryte, bet ir vakare kartu su visais tikinčiais dalyvaudami Šv. Sakramento adoracijoje, rožinio maldoje bei šv. Mišiose, šią dieną pagarbino šv. Kazimierą.


Kovo 11-osios šventės akimirkos

Grupė Pasvalio „Lėvens“ pagrindinės
mokyklos moksleivių Kovo 11-ąją

Apie ekspediciją į lietuvių tremties vietas

Pasvalio Mariaus Katiliškio viešojoje bibliotekoje vyko Lietuvos jaunimo pilietiškumo ir patriotiškumo ugdymo projekto „Misija Sibiras 15“ pristatymas. Jį pristatė vadovas Arnoldas Fokas, papasakojo, kad jau surengta vienuolika ekspedicijų į lietuvių tremties ir įkalinimo vietas Rusijoje, Kazachstane ir Tadžikistane. Jaunimo ekspedicijos sutvarkė apie 90 lietuviškų kapinių, susitiko ir aplankė Sibire gyvenančius lietuvius. Grįžę ekspedicijos dalyviai surengė daugiau kaip 800 projekto pristatymų Lietuvos ugdymo ir kultūros įstaigose. Projekto vadovas skatino nepamiršti šios tragiškos mūsų tautai istorinės atkarpos, atsakingai ir pilietiškai perteikti šiuos įvykius jaunai kartai, užrašyti savo artimųjų tremties istorijas. Dar buvo parodytas filmas „Nematomas frontas“ apie Lietuvos partizanus.


„Gimtieji žodžiai gyvena mūsų namuos“

Pradinių klasių mokiniai
skaito eiles apie Tėvynę Lietuvą

Kovo 10 dieną Panevėžio Kazimiero Paltaroko gimnazijoje šurmuliavo vaikučiai, nešini saulutėmis, trispalvėmis vėliavėlėmis. Pradinukai, susirinkę į salę (dainininkai, šokėjai pasipuošę tautiniais rūbais), minėjo Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną. Jie, vadovaujant mokytojoms, kruopščiai ruošėsi šiai šventei: piešė, dainavo, dalyvavo dailiojo rašto konkurse.

Nuskambėjus Lietuvos himnui, direktoriaus pavaduotoja ugdymui Edita Dilienė pasveikino mažuosius mokinukus ir jų mokytojas su švente, pasidžiaugė gražiais jų darbais. Vaikai deklamavo eilėraščius apie Tėvynę Lietuvą, tautinius šokius atliko kolektyvas „Spindulėlis“ ir būreliai (vadovės – Zita Rimkuvienė, Gražina Bataitienė, Ona Meškauskienė ir Vilma Palepšienė). Gražiai skambėjo pradinukų choro atliekamos dainos: „Dėl tos dainos“, „Nupiešiu Lietuvą“, „Daina apie vėliavą“. Choristams pritarė mokiniai (vadovės – Edita Dilienė ir Gitana Garlienė). E. Dilienė apdovanojo padėkos raštais gražiausiai rašančius mokinius, geriausius plaukikus ir matematikus. Visiems patiko „Spindulėlio“ šokėjų „Pasiutpolkė“. Juk kolektyvas jau ruošiasi Lietuvos moksleivių dainų šventei. Nuoširdžiai nuskambėjo mokinuko žodžiai: „Džiaugiuosi, kad esu lietuvis“.


Iš toli matomas Švenčionių „Caritas“ suteiks ne tik šilumą

Algis JAKŠTAS

Švenčionių bažnyčios klebonas
kun. Medardas Čeponis domėjosi,
kaip vaikų dienos centro „Liepsnelė“
lankytojams sekėsi mokytis buities darbų

Kadangi pastatas, kuriame įsikūręs Švenčionių „Caritas“ ir vaikų dienos centras „Liepsnelė“, stovi už didžiulės Švenčionių Visų Šventųjų bažnyčios, tai net ne visi švenčioniškiai žinojo, kur jie yra. Nuo šiol šios problemos nebeliko, nes Visų Šventųjų parapijos klebono kun. Medardo Čeponio iniciatyva ant pastato pakabinti iš tolo gerai matomi stendai. Dabar jau net nuo Nalšios muziejaus ar net miesto parko gerai matyti aukštai iškabinta raudona „Caritas“ emblema.

– Labai dažnai žmonės klausdavo, kaip surasti „Caritas“ pastatą. Radome paprastą, bet, manau, efektingą būdą, kaip tą problemą išspręsti – pakabinome ryškius užrašus, – sako klebonas kun. M. Čeponis, su kuriuo vaikštome po baigiamas įrengti dar vienas patalpas, kuriose bus ir dušas, ir skalbimo mašina, ir sanitarinis mazgas. Palengva visa erdvė bus išnaudota, kad čia atėję žmonės galėtų gauti realią pagalbą. – Kai kam gali kilti klausimas, kodėl įrengėme dušą, o ne vonią. Vienas senyvas žmogus man sakė, kad į vonią nebeįlipa, o štai dušas – jau visai kas kita. Čia pat už sienos yra Vaikų dienos centro dušas ir tualetas. Dabar, kai čia lankosi ne tik vaikai, bet ir suaugę, tai vaikus padalinome taip: kadangi pirmadienį ir šeštadienį vaikų nebūna, tai šiomis patalpomis gali naudotis senjorai ar kiti lankytojai, o antradienį, trečiadienį, ketvirtadienį ir penktadienį nuo 12 valandos čia jau karaliauja vaikai. Malonu, kad į antrą senjorų susiėjimą atėjo jau 20 žmonių. Nustebino ir tai, kad viena močiutė, prisėdusi prie kompiuterio, tuoj pat pasigedo interneto. Tai parodo, kad žmonės yra žingeidūs, nori bendrauti. Pradėjome rodyti filmus apie Bibliją, po to prie kavos ar arbatos puodelio galima ir padiskutuoti, – apie vis besiplečiančią veiklą pasakoja klebonas Medardas.


Pašventintas Kauno medikų bendruomenės pastangomis atstatytas altorius

Kovo 6-osios rytą Kauno Šv. Jurgio Kankinio bažnyčioje pašventintas medikų gildijos globojamas Šv. Onos altorius. Restauravimo darbus atliko Stanislovo Stanionio restauravimo įmonė. Viršutinę altoriaus dalį papuošė naujas elementas – restauratorės Jolantos Skrinskaitės nutapytas gydytojų globėjo šv. Luko Evangelisto paveikslas. Kauno Šv. Jurgio konvento gvardijono br. kun. Pauliaus Sauliaus Bytauto ir prof. Juozo Pundziaus iniciatyva altoriui atstatyti surinkta daugiau nei 46 tūkst. eurų. Prie Šv. Onos altoriaus restauravimo prisidėjo gydytojų specialistų organizacijos ir draugijos (Kauno chirurgijos mokslo klubas, Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinika, Kauno plaučių ligų mokslo klubas, Lietuvos urologų draugija, Kauno krašto radiologų draugija, Anesteziologijos klubas, Lietuvos ortopedų traumatologų draugija), Kauno gydytojų sąjunga, Lietuvos slaugytojų vadovų sąjunga, Lietuvos akušerių sąjunga, UAB „Krizių tyrimo centras“. Mecenatų sąraše – ir prof. J. Pundziaus šeima.


Parapijoje – malda už emigravusius artimuosius

Vilniaus Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje kiekvieną paskutinį mėnesio sekmadienį 11.30 val. yra aukojamos šv. Mišios už emigravusius artimuosius. Užsukus į šv. Petro ir Povilo bažnyčią bet kuriuo metu galima rasti specialų atviruką, skirtą intencijai už emigravusius artimuosius užrašyti. Užrašytą atviruką reikia įmesti į dėžę su užrašu MALDA UŽ EMIGRAVUSĮ ARTIMĄJĮ (piniginės aukos nerenkamos) ir paskutinį kiekvieno mėnesio sekmadienį visomis atvirukuose surašytomis intencijomis bus aukojamos šv. Mišios. Atviruke surašyti artimųjų ar draugų vardai įsilies į bendrą tikinčiųjų maldą už toli nuo Tėvynės esančius, gyvenančius, dirbančius, gal net vargstančius brangius žmones. Parapijos tikintieji pasakojo, kad mintis kartu melstis už emigrantus kilo pastebėjus, jog dažną iš mūsų yra palietęs išsiskyrimo ilgesys dėl emigravusių artimųjų, draugų, kaimynų, bičiulių. „Nuoširdžiai tikėdami maldos galia ir melsdamiesi už svetur laimės ieškančius savo artimuosius, galėtume padaryti tikrą stebuklą: galbūt sulauktume daugiau sugrįžtančių į namus, gal mūsų dėmesys nuskaidrintų emigrantų gyvenimo kasdienybę. Gailestingumas yra džiaugsmo, giedrumo, ramybės versmė ir mūsų išganymo sąlyga“, – sakė parapijiečiai.


Pripažintos religinių bendruomenių nuosavybės teisės

Trečiadienį Vyriausybės posėdyje pritarta Teisingumo ministerijos siūlymui pripažinti religinių bendruomenių ir bendrijų nuosavybės teises į jų faktiškai valdomus religinės paskirties pastatus bei šių pastatų priklausinius. Nuosavybės teisės buvo pripažintos Daujėnų Švč. Jėzaus Vardo parapijai, Karsakiškio Nukryžiuotojo Jėzaus parapijai ir Geležių šv. Juozapo parapijai Panevėžio  rajono savivaldybėje į koplyčias ir varpinę, Kruonio stačiatikių Dievo Motinos Globėjos parapijai Kaišiadorių rajono savivaldybėje – į cerkvę, Lietuvos Sentikių Bažnyčiai Anykščių rajono, Biržų rajono, Kelmės rajono bei Panevėžio rajono savivaldybėse – į cerkves, Lietuvos stačiatikių arkivyskupijai – į cerkves Biržų, Molėtų, Kelmės, Mažeikių rajonų savivaldybėse, Vabalninko Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų parapijai – į koplyčias Biržų rajono savivaldybėje. Sutvarkius minėtų maldos namų nuosavybės teisių klausimą bus sudarytos galimybės, be kita ko, savininkams puoselėti dalį šių nekilnojamojo turto objektų kaip kultūros vertybes.


Pilaitėje bus pašventintas kertinis naujos Šv. Juozapo bažnyčios akmuo

Vilniaus Šv. Juozapo bažnyčios statyba: kovo 19-ąją, minint šv. Juozapo iškilmę, Pilaitėje bus pašventintas kertinis naujos bažnyčios akmuo.

2016 m. kovo 19-ąją, minint šv. Juozapo iškilmę, Pilaitėje bus pašventintas kertinis naujos bažnyčios akmuo. Parapijos klebono kun. Ričardo Doveikos iš Jeruzalės parvežtą kertinį akmenį pašventins Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas. Taip simboliškai prasidės Vilniaus Šv. Juozapo bažnyčios statyba. Šventė prasidės 16 val. šv. Mišiomis Šv. Juozapo koplyčioje (Tolminkiemio g. 4, Vilnius). Po šv. Mišių, dalyvaujant Lietuvos bei Vilniaus miesto valdžios atstovams, Vilniaus arkivyskupijos ganytojams, dvasininkams bei tikinčiųjų bendruomenei, bus iškilmingai pašventintas kertinis akmuo bei būsimos bažnyčios altoriaus vietoje įkasta kapsulė su aktu ateities kartoms.


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija