Pirmasis puslapis
Atmintis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Lietuva. Pasaulis
Susitikimai

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai

Audros laužė –
nepalūžom

Reklamos kaina - tik 0,30 € + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Teofilius Matulionis – naujasis Palaimintasis

Kun. Vytenis Vaškelis

Kai pernai popiežiui Pranciškui paskelbus, jog ne tik Lietuva, bet ir visas katalikiškas pasaulis 2017 metų birželio 25 dieną bus pagerbtas didžia Bažnyčios dovana, – Vilniaus Arkikatedroje įvyks garbingojo arkivysk. Teofiliaus Matulionio beatifikacijai skirtos iškilmės, apie būsimąjį Palaimintąjį įvairių žiniasklaidos priemonių, renginių dėka sužinojome daug svarbių bei įdomių jo gyvenimo faktų, kurie patvirtino Biblijos tiesą – „po saule nieko nėra naujo!“ (Koh 1, 9), nes tai, kas padeda mums tolydžio artėti prie Kristaus, yra amžinai šiuolaikiška ir be galo aktualu. Bėga amžiai, bet bendražmogiškos vertybės nekinta, nes jos nuolat sau atsinaujinančios jėgos šviežumo, kuris yra tikroji pasaulio druska ir šviesa, semiasi iš neišsenkančio šaltinio – Dievo.

Žymiojo Ukrainos kardinolo atminimas

Mindaugas Buika

Kardinolas Liubomiras Husaras su savo įpėdiniu didžiuoju arkivyskupu Sviatoslavu Ševčiuku

Pamokančios istorinės peripetijos

Taip jau sutapo, kad sekmadienį, kada Vilniuje vyks arkivyskupo kankinio Teofiliaus Matulionio (1873–1962) beatifikacija, mūsų broliai, Ukrainos Rytų apeigų katalikai, nacionalinėje piligrimystėje rinksis į Romą paminėti Šv. Petro bazilikoje palaidoto savo pirmojo šventojo arkivyskupo kankinio Juozapato Kuncevičiaus (1584–1613) kanonizacijos 150 metų sukaktį. Arkivysk. J. Kuncevičius, ištikimai dvasinei tarnystei subrendęs studijuodamas tuometinės Lietuvos didžiosios kunigaikštystės sostinėje Vilniuje, buvo didelis Rytų ir Vakarų krikščionių vienybės skatintojas ir už tai paaukojo savo gyvybę. Jo palaikai 1946 metrais slapta perkelti į Romą, kadangi kaip tik tais metais sovietų okupuotos Ukrainos Rytų apeigų katalikų centre Lvove komunistinio diktatoriaus Stalino nurodymu surengus vadinamąjį pseudosinodą vietinė Rytų Katalikų Bažnyčia buvo inkorporuota  į Maskvos stačiatikių patriarchatą, kurio vyriausi hierarchai tuo metu buvo režimo koloborantai ir didelė dalis veikė tiesiog kaip KGB agentai. Didžioji dauguma ukrainiečių katalikų, žinoma, nesutiko su tokiu smurtiniu „suvienijimu“, nieko bendro neturinčiu su tikraisiais ekumeniniais siekiais. Visi jų vyskupai buvo ištremti į Sibiro lagerius, daug ištikimų dvasininkų ir aktyvių pasauliečių tikinčiųjų irgi buvo įkalinti ar net nužudyti. Represijos prieš Katalikų Bažnyčią tuomet vyko ir okupuotoje Lietuvoje: 1946 metais buvo suimtas ir komunistiniame gulage visą dešimtmetį praleido tuometinis Kaišiadorių vyskupas T. Matulionis.

Žaizdos

Oratorija monsinjorui Alfonsui Svarinskui

Povilas Šimkavičius

Renginio dalyviai dvasininkai (iš kairės): vysk. Jonas Kauneckas, kan. Gvidonas Dovidaitis, kun. Vaclovas Stakėnas, arkiv. Sigitas Tamkevičius, kun. Alvydas Vaitkevičius

Birželio 12 dieną Vilniaus rotušėje pagerbtas ginkluotos pokario rezistencijos dalyvio, politinio kalinio, Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komiteto nario, „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ leidėjo, Atkuriamojo Seimo nario monsinjoro Alfonso Svarinsko ir Lietuvos partizanų atminimas. Gausiai susirinkę vakaro dalyviai pirmą kartą išgirdo Lietuvos nacionalinės premijos laureato kompozitoriaus Algirdo Martinaičio oratorijos „Himnas Meilei“, skirtos mons. A. Svarinskui atminti, dalį. Vilniaus Dievo Gailestingumo šventovėje aukotos šv. Mišios už mons. A. Svarinską.

Monsinjoro asmenybei abejingų nebuvo

Iškilmingą renginį pradėjo ilgametis mons. A. Svarinsko bendražygis, Panevėžio vyskupas emeritas Jonas Kauneckas. Jis minėjo Donato Stakišaičio ir Linos Šulcienės parengtą pirmąją atsiminimų knygą apie mons. A. Svarinską „Nepataisomasis. Vardan Dievo, Tėvynės ir Laisvės“, kurioje pasigedo atsiminimų tų žmonių, kurie buvo nepatenkinti A. Svarinsku, griežtai pasisakydavo prieš jį ir labai kritikuodavo. Vyskupas sakė, kad A. Svarinsko asmenybei abejingų nebuvo. Vieni už jį galvą guldė, net jeigu ir klaidų padarydavo, o kiti jį kritikuodavo ir sakydavo, kad viskas per daug aštru. Taip yra ir su partizanais, vieni juos vadina didvyriais, o kiti – banditais. „Kodėl su partizanais ir su Svarinsku buvo greta tie vardai. Vienas dalykas, jų buvo tokių ir tokių. Ir ką kaltinti dėl kai kurių partizanų virsmo į išdavikus ir smogikus klausia Juozas Prapiestis savo knygoje „Pūščios slėpiniai. Arba uždraustojo laiko beieškant“. Jo knygos herojus klausia, kas tie vyrai, vienas vabalo neužmina, o kitas žmogų užmuša. Gal kokia Viešpaties klaida? Juk viskas Viešpaties valioje“, – tęsė pasakojimą vysk. J. Kauneckas. Paaiškindamas okupanto tikslus vyskupas pasikliovė J. Prapiesčio tyrinėjimais ir analize: „Pagrindinis tikslas buvo ne partizanų sunaikinimas, bet pasiekti, kad partizanas, tėvynės kilnios žmonių gynėjas, būtų paverstas žmonių galvose plėšiku, banditu“.

Valstybės kūrėjai

Atminimo lenta Vasario 16-osios Akto signatarui

Grupė kauniečių prie atminimo lentos Vladui Mironui

Birželio 15 dieną Kaune, ant pastato Laisvės al. 53, atidengta atminimo lenta Vasario 16-osios Akto signatarui, Lietuvos ministrui pirmininkui (XVIII ir XIX Vyriausybėse) ir sovietinių represijų aukai kun. Vladui Mironui (1880–1904–1953) atminti. Šiame name jis gyveno ir dirbo. Atminimo lentą pašventino Kauno Šv. Jurgio konvento gvardijonas br. kun. dr. Paulius Saulius Bytautas OFM. Mintimis apie V. Mironą bei Okupacijos ir genocido dienos reikšmę dalinosi Kauno miesto garbės pilietė, Kauno miesto savivaldybės narė dr. Jūratė Elena Norvaišienė, buvęs Lietuvos Sąjūdžio pirmininkas Rytas Kupčinskas, Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Kauno skyriaus narys, istorikas Algirdas Markūnas bei sovietų okupacijos 1940 m. birželio 15 d. liudininkas, Kovo 11-osios gatvės bendrijos narys Povilas Andriuškevičius. Kauno pilietinio bendruomenės centro „Dainava“ ansamblis „Brydė“ atliko keletą lietuvių liaudies dainų.

Apsispręskime, kad nesukluptume

Edvardas ŠIUGŽDA

Šis sekmadienis bus ypač didingas Lietuvai – Vilniaus Katedros aikštėje, prie pat Arkikatedros, mačiusios daug istorinių įspūdingų ar skaudžių įvykių, palaimintuoju bus skelbiamas arkivyskupas Teofilius Matulionis. Tai bus trečiasis mums žinomas garbingo ir švento gyvenimo žmogus. Pirmąjį – šventąjį Kazimierą, kilusį iš karališkos šeimos ir savo pavyzdingu pamaldžiu gyvenimu sulaukusį altorių garbės, – turime jau seniai, mūsų didžiosios valstybės – kunigaikštystės – laikais. Antrasis buvo paskelbtas prieš pat mūsų nepriklausomybės atkūrimą – 1987 metais. Ir štai trečiasis – arkivysk. T. Matulionis – bus skelbiamas jau 27-aisiais nepriklausomybės metais, šį sekmadienį. Prisimindami arkivysk. T. Matulionio, ilgamečio Kaišiadorių vyskupo ordinaro, kentėjusio sovietiniuose lageriuose ir kalėjimuose, žygdarbį, reikėtų pamąstyti, ar pakankamai įsisąmoniname jo gyvenimo kelią. Tas, kam teko dar okupacijos metais slapta skaityti jo bendražygio kun. Stanislovo Kiškio parašytą knygą apie jį (vėliau išleistą Kanadoje, bet kažkiek sugadintą ir net įvardijamą kaip kito autoriaus), buvo didelė laimė stebėti tą pavojų ir kančios bei pasiaukojimo kupiną kelią, kurį įveikė Palaimintasis arkivyskupas T. Matulionis.

Kauno arkivyskupijoje

Raseinių dekanate

Bažnyčios 100-mečiui – Angelo skulptūra

Angelo skulptūrą šventina kun. Vytautas Paukštis, už jo – kun. Ramutis Janšauskas

ŽAIGINYS. Pernai miestelis atšventė 500 metų jubiliejų, o šiemet, birželio 11-ąją, 100 metų atstatymo jubiliejų šventė Šv. Antano Paduviečio bažnyčia. Kartu švęsti ir Šv. Antano atlaidai. Šv. Mišias aukojo bei pamokslą sakė Raseinių klebonas ir dekanas kun. teol. lic. Vytautas Paukštis. Šv. Mišiose giedojo Šiluvos parapijos bažnytinis choras ir solistė Lina Urniežiūtė. Vyko atlaidų procesija. Susirinkusieji pastebėjo, kaip aktyviai iškilmėse dalyvavo parapijos jaunimas, suburtas tikybos mokytojos sesers Reginos Teresiutės. Parapijos jaunimas ir Pranciškaus Šivicko mokyklos-daugiafunkcio centro mokiniai už pastangas labiau atsigręžti į Dievą, suvokti jo gailestingumą ir atrasti gyvenimo pilnatvę dėkingi savo parapijos dvasiniam vadovui kun. Ramučiui Janšauskui. Šventės vedėjai Šiluvos gimnazistai Gintarė Jasinskaitė ir Antanas Vitkus po pamaldų visus pakvietė dar į vieną iškilmę – Angelo skulptūros šventinimą. Ją sukūrė skulptorius Vidas Cikana iš Lukšių, atidengė vyriausioji tikinčiųjų bendruomenės narė Michalina Rimkutė-Žickienė, Šiluvos seniūnas Juozas Šlepas ir Žaiginio bendruomenės „Bitupis“ pirmininkas Arūnas Birvinskas, o pašventino Raseinių dekanas kun. V. Paukštis.

Kauno arkivyskupijoje

Raseinių dekanate

Per Šeštinių atlaidus – Pirmoji Šv. Komunija

Tėveliai laimina Pirmąją Šv. Komuniją priimsiančius prieš juos atsiklaupusius savo vaikus

ARIOGALA. Nuostabiai gražų ir šiltą gegužės 28-osios rytą ariogališkiai ir aplinkinių kaimų bei miestelių gyventojai rinkosi į Šv. arkangelo Mykolo parapijos bažnyčią. Čia vyko ne tik pirmieji parapijos, Kristaus žengimo į dangų (Šeštinių), atlaidai, bet ir Pirmosios Komunijos šventė. Bažnyčia buvo papuošta baltų lelijų puokštėmis, kurias padarė vaikučių, ėjusių Pirmosios Šv. Komunijos, mamytės. Gausus būrys vaikučių (net 46), lydimų savo tėvelių, išsirikiavo bažnyčios šventoriuje. Pasipuošę baltomis albomis, su žvakelėmis rankose, škaplieriais ir rožančiais, visi jie nekantriai laukė šv. Mišių. Juk ši diena mažiesiems ypatinga – jiems pirmąkart bus suteikta Šv. Komunija. Vaikus Pirmajai Šv. Komunijai ruošė visus metus ir mokė tikybos mokytoja Laimutė Neverdauskienė. Vaikai lankė katechezės pamokas, sekmadieniais dalyvaudavo šv. Mišiose, klausėsi kunigo pamokymų. Parapijos klebonas kun. Gintautas Jankauskas mažuosius laimino, šventino ir suteikė Šv. Komunijos Sakramentą. Vaikai jautiesi laimingi ir susijaudinę.

Kauno arkivyskupijoje

Raseinių dekanate

Kai stingdo birželio ledas

Grupė minėjimo dalyvių

ARIOGALA. Birželio 14-ąją Lietuvoje minint Gedulo ir Vilties dieną, kai pagerbiami visi, kuriuos palietė siaubinga tremties dalia, miesto bendruomenė irgi visuomet pamini šią svarbią datą. Minėjimas prasidėjo nuo pat ryto iškeliant Trispalves su perrištu juodu kaspinu. Vėliau Ariogalos gimnazijos bendruomenė, kartu su mokytojais, mokiniais bei jaunaisiais šauliais iškilminga eisena pajudėjo į kapines. Prie paminklo tremtiniams, buvo uždegtos žvakutės, mokiniai skaitė jautrius tremtinių atsiminimus. Vėliau visi pajudėjo prie partizanų kalnelio ir tylos minute pagerbė visus žuvusius už Lietuvos laisvę. O vakare, 18 val. Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje klebonas kun. Gintautas Jankauskas aukojo šv. Mišias už Lietuvą, už visus žmones, kurie nukentėjo nuo sovietinių represijų. Klebono pasakytas pamokslas leido dar giliau įsisąmoninti šios dienos svarbą.

Panevėžio vyskupijoje

Rokiškio dekanate

Trijų parapijų Sekminėse – padėka licenciato darbą apsigynusiam klebonui

„Kamajų katekizmo“ kūrėjai su klebonu kun. Andriumi Šukiu

KAMAJAI. Bažnyčios Gimimo dieną, per Sekmines, Kamajų Šv. Kazimiero bažnyčioje gausiai susirinko ne tik Kamajų parapijiečiai, Duokiškio Šv. Onos, Salų Šv. Kryžiaus bažnyčių parapijiečiai, bet ir atvykusieji iš Panevėžio, Utenos, Šiaulių, Vilniaus ir kitų Lietuvos vietovių. Atvykta švęsti ne tik ypatingos bažnytinės šventės, Tėvo dienos, bet pasveikinti šių trijų parapijų kleboną kun. Andrių Šukį, puikiai apgynusį licenciato darbą „Pasauliečių tarnysčių svarba ir perspektyvos Katalikų Bažnyčios Lietuvoje sielovadoje“ (vadovė – dr. Vilma Šliužaitė). Tai – Vytauto Didžiojo universiteto Katalikų teologijos fakulteto Pastoracinės teologijos studijų (2015–2017 metų) programos Teologijos studijų krypties licenciato baigiamasis darbas, apimantis 78 puslapius. 2004 m. liepos 25 d. įšventintas į kunigus A. Šukys jau 10 metų atlieka klebono pareigas. Minėtose trijose parapijose kun. A. Šukys dirba nuo 2011 m. balandžio 29 d. Be to, birželio 4-oji – dar ir kun. A. Šukio gimimo diena. Tad šios Sekminės duoda net kelias galimybes švęsti.

Kaišiadorių vyskupijoje

Merkinės dekanate

Sekminių dieną pašventintas įspūdingas kryžius

Procesija nuo naujojo kryžiaus į bažnyčią. Priekyje – Kaišiadorių vyskupas emeritas Juozas Matulaitis ir Klebonas kun. Pranciškus Čivilis

BABRIŠKĖS. Dvasingai, prasmingai ir gražiai, puoselėjant senovės dzūkų tradicijas, čia kasmet švenčiamos Sekminės. Ši diena šiemet buvo dar ypatingesnė – ant kalnelio priešais bažnyčią iškilo įspūdingas 12 metrų balto metalo kryžius arkivyskupo Teofiliaus Matulionio paskelbimo Palaimintuoju garbei.

Mažutė, labai jauki, berželiais išpuošta Šv. arkangelo Mykolo parapijos bažnytėlė negalėjo sutalpinti visų, atvykusių į Sekminių pamaldas. Klebono kun. Pranciškaus Čivilio dvasinė šiluma ir ypatinga bendrystės dovana kasmet į Sekmines sukviečia daug tikinčiųjų. Šventę savo dalyvavimu ir giedojimu pagerbė maestro Virgilijus Noreika, kasmet atvyksantis su žmona Loreta, dainininkas Dainius Puišys ir kiti garbūs svečiai.

Monsinjoras Rolandas Makrickas: „Kur bebūčiau, visada traukia gimtoji šalis“

Mons. Rolandas Makrickas Nuotrauka iš katolsk.no

Neseniai Vašingtono lietuvių bendruomenė Jungtinėse Amerikos Valstijose į naują tarnybos vietą – Gabono Respubliką Afrikoje – išlydėjo Vatikano nunciatūroje dirbusį lietuvį monsinjorą Rolandą Makricką. Lietuvių mokykla Vašingtone, kurioje monsinjoras buvo dažnas svečias, išnaudojo galimybę plačiau jį pakalbinti. Mons. R. Makricką kalbina Lietuvių mokyklos Vašingtone 10 klasės mokinys Tomas SUJETA.

Kokia buvo Jūsų šeima, kurioje užaugote? Kas skatino ir kodėl pasirinkote kunigystę?

Augau religingoje šeimoje, kur buvo mokoma tikėjimo tiesų ir sekmadienio Mišių lankymas buvo įprastas ir natūralus dalykas, nepaisant buvusios tarybinių laikų kritikos ir keistų varžymų.

Būdamas 9 metų, pradėjau patarnauti Mišiose, tai ir buvo man suteikta galimybė geriau pažinti tikėjimą bei Bažnyčios gyvenimą ir liturgiją ir paskatino rinktis dvasininko kelią. Kaip patarnautojas Mišiose išmokau ne vien tinkamai sekti Mišių eigą, bet ir supratau jų reikšmę, prasmę bei istoriją. Tuo laiku Biržų bažnyčioje dirbę kunigai man ir kitiems patarnautojams paaiškindavo, kokia bažnytinių švenčių prasmė, kad tai nėra vien apeigų ar maldų atlikimas, bet ir Jėzaus gyvenimo įvykių prisiminimas, mūsų gyvenimo sąsajos su jais.