Baltarusijoje, po Černobylio katastrofos užterštose žemėse, apgyvendinami gyventojai

Seimo narys Donatas Jankauskas prie įvažiavimo į Černobylį

LR Seimo narys, Baltijos asamblėjos Lietuvos Seimo delegacijos Aplinkosaugos ir energetikos komiteto pirmininkas Donatas Jankauskas dalyvavo Šiaurės Tarybos Aplinkosaugos ir gamtinių iš­teklių komiteto metiniame susitikime, šįkart surengtame Baltarusijoje.

Į Šiaurės Tarybą įeina penkios šalys (Danija, Norvegija, Islandija, Suomija, Švedija). Ne visos šios ša­lys yra Europos Sąjungos narės, galbūt dėl to Norvegijos atstovas, kuris šiuo metu vadovauja komite­tui, šiek tiek liberaliau negu Europos Sąjunga vertina demokratijos var­žymą Baltarusijoje ir surengė susi­tikimus su šios šalies parlamento at­stovais. „Nors pristatomas kaip Bal­tijos asamblėjos delegacijos vado­vas, oficialiuose susitikimuose su Baltarusijos parlamento atstovais nekalbėjau, parodydamas, kad ne­ketinama užmegzti ryšių su nede­mokratišku parlamentu.

Vyko susi­tikimai su opozicijos atstovais, atvi­ri pokalbiai su už demokratiją šalyje kovojančiais žmonėmis", - pasako­jo D. Jankauskas. Šiauriečiai, organizuodami šį susitikimą, turėjo ir pragmatiškų tikslų, nes kartu vyko Šiaurės šalių investicijų banko at­stovai, kurie domėjosi galimybėmis investuoti Baltarusijoje. Anot parla­mentaro, Baltarusijoje akivaizdus valdžios diegiamas ir puoselėjamas sovietinis mentalitetas ir noras ro­dyti tai, ko nėra. Oficialūs valstybės pareigūnai akivaizdžius faktus pa­teikia savaip. „Faktas, kad žmonės apgyvendinami po Černobylio ka­tastrofos radioaktyviomis medžia­gomis užterštose vietose prievar­ta, buvo neigiamas. Gyventojams trūksta informacijos apie tos žemės užterštumą ir galimas gyvenimo ten pasekmes. Į tai dėmesį neoficialiuo­se pokalbiuose atkreipė visuomeni-nių aplinkosauginių organizacijų ir opozicijos atstovai", - kalbėjo D.Jankauskas. Vėliau susitikimo daly­viai vyko į Ukrainą ir lankėsi pačia­me Černobylyje, prie sprogusį reak­torių dengiančio sarkofago. Parla­mentaro žodžiais, teko daug ben­drauti su specialistais, kurie likvida­vo, analizuoja ir stengiasi maksima­liai mažinti avarijos pasekmes. Jie pasakojo apie esamą situaciją ir bū­simą perspektyvą energetikos po­žiūriu. Šiandien Ukraina turi kelioli­ka veikiančių reaktorių kurie yra ki­tokio tipo negu avariją patyręs. Vy­ko dalykiškas susitikimas su Aukš­čiausios Rados nariais. Ukrainiečiai aštriai kėlė globalinius energetikos ir politikos klausimus - dėl bendros energetikos rinkos Europos Sąjun­goje ir Ukrainos siekio būti Europos erdvėje. Ukrainiečiai klausė ES at­stovų Šiaurės Taryboje, ar jų elektra reikalinga Vakarų Europai, ar jie gali būti priimti į šią rinką. Ar jiems sukti savo vektorius į Rusiją, tada apie Ukrainą Europos erdvėje kal­bėti jau netektų. Susitikimas parodė, kad, nepaisant skirtingų požiūrių at­skirais klausimais, stiprėja ryšys ir supratimas tarp Šiaurės Tarybos ir Baltijos asamblėjos, atskirų delega-cijos atstovų.

© 2008 „XXI amžius“