Rusijos demokratinė žiniasklaida išbandymų akivaizdoje

Giedrius GRABAUSKAS-KAROBLIS

Padėtis Rusijoje darosi vis niūresnė, vadinamasis „veržlių sukimas“ šalyje vis stiprėja. Tas buvo prognozuojama. Kad Rusijos ir Gruzijos karas ir padidėjęs spaudimas Ukrainai, Baltijos kraštams ir kitoms valstybėms turės pasekmių ir šalies viduje, buvo aišku jau nuo Rusijos agresijos prieš Gruziją pradžios. Rusijoje didėja spaudimas opozicinei žiniasklaidai. Rugsėjo pradžioje premjeras V. Putinas į savo rezidenciją pasikvietė 35 įvairių žiniasklaidos priemonių vadovus. Kritikuodamas „Echo Moskvy“ direktorių A.Venediktovą, jis galiausiai pareiškė: „Jūs, Aleksejau Aleksejevičiau, ne išdavikas, jūs – priešas“.

Opozicinių informacijos priemonių Rusijoje yra nemažai, bet jos neturi gausios auditorijos. „Echo Moskvy“ liko vienintelė Rusijoje opozicinė radijo stotis. Visi televizijos kanalai yra kontroliuojami Kremliaus, yra keli valstybiniai televizijos kanalai, kiti priklauso „Gazpromui“ ar valdžiai ištikimiems oligarchams. Maskvoje yra Izraelio rusiškos televizijos RTVI biuras, tačiau šį kanalą mato nedidelė dalis Rusijos gyventojų. Yra nemažai opozicinių laikraščių, kai kurie iš jų mažo tiražo, kiti stambesni, o stambiausi opozicijos laikraščiai yra „Nezavisimaja gazeta“ ir „Novaja gazeta“.

Tarp pagrindinių demokratinės krypties žurnalistų Natela Boltianskaja – viena populiariausių. Ji dirba „Echo Moskvy“ radijuje, be to, rašo straipsnius internetiniam leidiniui „Ježednevnyj žurnal“. N. Boltianskaja žinoma ir kaip dainininkė, yra sukūrusi dainą apie 1991 metų sausio įvykius Vilniuje (Vilnius – 91). „Echo Moskvy“ dirba ir kiti žymūs opozicijos žurnalistai – Jevgenija Albac, Matvejus Ganapolskis. „Novaja gazeta“ laikraštyje dirba Borisas Višnevskis, Julija Latynina, internetiniame portale „Ježednevnyj žurnal“ – Aleksandras Golcas, Markas Blantas, RTVI biure dirba žymūs žurnalistai Jevgenijus Kiseliovas ir Vladimiras Kara-Murza. Abu šie žurnalistai rašo straipsnius ir opoziciniams laikraščiams. Žurnalistas ir politologas V. Pribylovskis bendradarbiauja su laikraščiais „Novaja gazeta“ ir „Panorama“. „Novaja gazeta“ politikos apžvalgininkas B. Višnevskis aktyviai dalyvauja opozicinės „Jabloko“ partijos veikloje, opozicinių judėjimų rengiamuose mitinguose ir demonstracijose dalyvauja N. Boltianskaja, A. Golcas ir  kiti žurnalistai.

Nuo 2000 metų prasidėjęs spaudimas demokratinei žiniasklaidai davė rezultatų. Nužudžius nemažai žymių žurnalistų – A. Politkovskają, A. Chlebnikovą, J. Ščekočichiną, L. Judiną, dalis žurnalistų emigravo iš šalies. Išvyko A. Babickis, L.Tregubova, kiti žinomi opozicijos žurnalistai. Emigrantų dalią pasirinko ir nemažai provincijos žurnalistų, persekiojamų vietinės valdžios ir FSB struktūrų. Politinis prieglobstis iš Rusijos išvykusiems žurnalistams suteiktas Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Čekijoje, Izraelyje.

Žmogaus teisių pažeidimai, brutalūs nusikaltimai ir karo veiksmai Rusijos pietuose tampa kasdieniu reiškiniu. Nuo rugsėjo pradžios Maskvoje be žinios dingo dešimt ingušų kilmės žmonių. Manoma, kad pagrobimus įvykdė su FSB susiję asmenys, siekdami įbauginti ingušų diasporą Maskvoje. Rugsėjo 11 dieną netoli Ingušijos sostinės Nazranės nušautas Ingušijos prezidento M. Ziazikovo brolis Bekchanas. Rugsėjo 15 dieną susirėmimuose su ingušų partizanais žuvo Ingušijos FSB valdybos viršininko pavaduotojas generolas A. Nogovicynas. Ingušijoje ir Dagestane Rusijos kariškių ir saugumiečių susirėmimai su partizanų būriais vyksta kone kasdien.

Rusiją valdantis saugumiečių režimas nėra patenkintas opozicinėje žiniasklaidoje pasirodančia valdžios struktūrų kritika. Ypač juos erzina radijo „Echo Moskvy“ laidos, mat šios radijo stoties programos girdimos visoje Rusijos teritorijoje. Rugsėjo 17 dieną dalyvaudamas šios radijo stoties laidoje judėjimo „Kita Rusija“ lyderis Garis Kasparovas kritikavo Rusijos valdžios žingsnius siekiant apriboti finansinės krizės įtaką: „Didžiulės pinigų sumos iš federalinio biudžeto pervestos į „Gazprombanką“, kurį kontroliuoja J. Kovalčiukas, vienas artimiausių V. Putino bičiulių. Pasinaudoję krize, klanai dalijasi valstybės pinigus“.

Kremlius vargu ar ryšis pradėti staigų puolimą prieš demokratinę žiniasklaidą. Tačiau pagrindinė grėsmė pakibo virš „Echo Moskvy“ radijo stoties. „Echo Moskvy“ vadovas A. Venediktovas pripažino: „Tam, kad „Echo Moskvy“ būtų uždaryta, užtenka vieno telefono skambučio. A.Venediktovo teiginius patvirtina realūs pavyzdžiai. 2001 metais FSB pareigūnai ir milicija žaibiškai perėmė televizijos kanalo NTV kontrolę. Jie neįleido į televizijos pastatą daugumos žurnalistų, buvo pakeista NTV vadovybė, kanalo valdymą perėmė „Gazpromas“. 2002 metais FSB pareigūnai ir OMON būrys staiga užgrobė TV6 kanalą, priklausiusį B. Berezovskiui. Šiuo atveju TV6 kanalas buvo visiškai uždarytas. Valdžia kol kas neuždaro opozicinių laikraščių ir kažin ar ryšis tokiam žingsniui artimiausiu metu. Tačiau jų atžvilgiu vykdoma spaudimo taktika per aštuonerius metus davė savo vaisius – dalis žurnalistų nužudyti, dalis emigravo, dalį pavyko įbauginti. Rusijoje liko ir tęsia savo veiklą patys drąsiausi demokratinės krypties žurnalistai“.

© 2008 „XXI amžius“