Antroji tiesos pusė

Vilius BRAŽĖNAS

Atrodo, kad pasaulinę ekonominę krizę sukėlę centrinių bankų globalistai suprato pertempę stygą. Kaip paprastai tokiu atveju, nutraukę tylą apie užkulisinę tikrovę, apyvarton jie paleidžia nuo tikrovės nukreipiančią pusę tiesos. O ta „pusė“ šiuo atveju sako: „krizė nėra natūralus reiškinys, o konkrečių žmonių sukonstruota katastrofa“. Ieškodamas kaltininkų britų dienraštis „The Guardien“ net sudarė „25 asmenų, atsakingų už tokią įvykių eigą, sąrašą“. Tarp paminėtų kaltininkų yra pora JAV prezidentų, britų premjeras, JAV Federalinių rezervų (trump. – FED) ano meto pirmininkas. Tačiau globalistams artimas britų dienraštis nepasako antrosios tiesos „pusės“: FED (JAV centrinis bankas) ir kitų valstybių centrinių bankų sistema buvo sukurta kaip tik tam, kad didieji „finansieriai“ galėtų laisvai manipuliuoti ne tik valstybių ekonomiją, bet ir valstybių politiką. „The Guardian“ neįvardija globalistų „fronto“ ar „fasado“ organizacijų ir jų satelitų, kurių uždavinys daryti įtaką vyriausybėms ir  „nusmegeninti“ žmones, ruošiant „pasaulio piliečius“  naujajai pasaulio santvarkai. Laimei, kiti globalistų kontroliuojami spaudos trimitai gal netyčia padeda laisvę branginantiems žmonėms geriau susigaudyti keblioje pasaulinėje padėtyje.

Neseniai konservatyvaus žurnalo „The New American“  (2009 01 05) pagrindiniame straipsnyje „Bailout Mania!“ (Gelbėjimų manija!) redaktoriaus pavaduotojas Viljamas Džiasperis (William F.Jasper) pateikia sensacingų didžiosios JAV spaudos pasisakymų ir ekonominės statistikos pavyzdžių. Autorius nurodo, kad JAV Kongrese ir spaudoje viešai kalbama apie finansinių institucijų gelbėjimą („bailout“ – vandens sėmimas kibirais iš skęstančios valties), paskiriant jų išsilaikymui 14,25, 700 ar 900 milijardų dolerių. Lapkričio 7 dieną Bloombergo žinių agentūra paskelbė, jog FED vadovas Barnanke ir Iždo sekretorius Paulsenas jau yra (slaptai!) išdaliję kai kurioms institucijoms apie 1,7 trilijonus dolerių. Tad viešai minimos sumos esą tik „plaštakės nusičiaudėjimas uragane“, palyginus su FED jau išdalintomis sumomis.  Globalistų trimitas „New York Times“ (2008 11 26) rašė: „praėjusiais metais vyriausybė yra prisiėmusi 7,8 trilijonų dolerių tiesioginių ir netiesioginių įsipareigojimų. Tai sudaro apie pusę visos valstybės ekonomijos“. Ir prideda, kad FED ir Iždas (lapkričio 25 d.) „pasiuntė signalą, kad jie spausdins tiek pinigų, kiek reikia valstybės bankų sistemai atgauti“. Ar visa tai nėra panašu į vaikų stalo žaidimą „Monopolis“? Tačiau vaikų žaidime popierinių pinigų skaičius yra ribotas, tad atsakingesnis už „vieno pasaulio“ socialistinių finansininkų „žaidimą“. Tačiau kodėl jiems nežaisti, kai žmonės per pilietinį tingumą žinoti prašosi apgaunami. Nebijantiems žinoti žinių pakanka. Tame pat TNA straipsnyje skaitome prezidento Klintono buvusio patarėjo ir darbo sekretoriaus ekonomisto Roberto Reicho 1999 metų pareiškimą, kad JAV Kongresas nebeturi svarbos: „Jei dar nepastebėjote, Amerikos vidaus politiką tvarko Alanas Grynspenas (Alan Greenspan, tada FED direktorius) ir FED Valdyba. O tuo pat metu Amerikos užsienio politiką tvarko Tarptautinis valiutos fondas“. Ko gero, 1999 metais R. Reichas  nenumatė, kad 2009 metais bus FED pasiųstas patarėju į Obamos administraciją.

Lietuviams skaitytojams gali būti įdomu, kad apie FED ir TVF veiklą jau senokai buvo rašyta mano knygose. Ten rašoma apie jau 1910 metais suplanuotą valdžios galių iškraipymą. Knygoje „Sąmokslas prieš žmoniją“ cituojamas garsiojo lakūno tėvo – kongresmeno Lindbergo  1913 metų JAV Kongreso priimto „Federalinių rezervų akto“ vertinimas: „Naujasis įstatymas sukurs infliaciją tada, kada tik trestai infliacijos panorės. (...) Nuo šiol depresijos bus kuriamos moksliškai“.

Apie R. Reicho minėtą „JAV užsienio politiką“ neva tvarkantį TVF rašyta mano knygoje „Nauja pasaulio santvarka“. Pagaliau nenorintiems raustis tolimoje praeityje apie krizę ir FED nemažai žinių daviau 2008 m. spalio 20 dieną visų Lietuvos dienraščių išplatintame straipsnyje „Globalinių įvykių griūtis“. Manau, kad tai galėjo sudominti ir daugelį apie „krizę“ krizenančių tautiečių.

© 2009 „XXI amžius“