„XXI amžiaus“ priedas apie Lietuvą ir pasaulį
2010 m. liepos 7 d., Nr.12 (212)

PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos

„Didžiojo aštuoneto“ perspektyvos

Giedrius Grabauskas-Karoblis

Birželio 25–26 dienomis Toronto mieste (Kanada) vyko G-8 grupės (galingiausių pasaulio valstybių grupės) forumas. Šiam blokui priklauso Jungtinės Amerikos Valstijos, Kanada, Vokietija, Prancūzija, Italija, Didžioji Britanija, Japonija ir Rusija. G-8 forumai – tai dažniausia deklaratyvūs renginiai, kuriuose vyksta daug diskusijų, bet esminiai sprendimai nėra priimami arba priimami labai sunkiai. Ir šis forumas buvo gana blankus, jame vyravo diskusijos ir abstraktūs pokalbiai. Kas iš tikrųjų šiandien kelia grėsmę pasauliui? Kokie teigiami pokyčiai vyksta? Štai Europoje didžiulę įtaką įgijo Maskvos–Romos–Berlyno ašis. Kaip kadaise Europą dalijosi Stalinas, Hitleris ir Musolinis, taip dabar dalijasi V. Putinas, A. Merkel ir S. Berluskonis. Tačiau ši tema yra tabu svarbiuose forumuose, nes vadinamoji pragmatiška politika nesiremia morale.

Šiandienos pasauliui nemažas grėsmes kelia „blogio ašies“ valstybės – Rusija, Baltarusija, Sirija, Šiaurės Korėja. Visos šios valstybės susijusios su tarptautinio terorizmo rėmimu, jos palaiko „Hamas“, „Hezbollach“ bei kitas stambias teroristų grupuotes. Be to, Rusijoje, Baltarusijoje ir Sirijoje prieglobstį suranda iš įvairių pasaulio valstybių pabėgę nusikaltėliai. Štai ir plačiai nuskambėjusiame rusų šnipų skandale (iš 11 narių sudarytas rusų šnipų tinklas visą dešimtmetį veikė JAV) vienas įtariamųjų iš Kipro pabėgo i Siriją.

G-8 naujokė Rusija nepasižymi nei politiniu, nei ekonominiu stabilumu. Rusijoje per 30 proc. žmonių gyvena žemiau skurdo ribos, susidorojama su neįtikusiais žmonėmis. Dorojamasi ir su disidentais uždarant juos į psichiatrijos ligonines. Tad ne veltui Maskvoje yra paplitęs posakis: „Putinizmas – dar ne stalinizmas, bet jau arti to“.

Italijoje vis dar tęsiasi ekonominis nuosmukis. S. Berluskonio vyriausybė įsivėlė į daugelį korupcijos skandalų. Pats S. Berluskonis vis dar išsisuka nuo atsakomybės, bet į kalėjimus jau patenka kai kurie jo bendražygiai. Štai artimas premjero bičiulis senatorius Marčelo del Utris birželio pradžioje nuteistas 7 metų laisvės atėmimo bausme už korupciją ir ryšius su mafija.

Kanada yra viena iš kelių G-8 grupės valstybių, kurioje ekonominės krizės poveikis minimalus. Bedarbystės lygis nedidelis – tik 6,7 procento. Kanadoje vystoma alternatyvi energetika – didelė dalis elektros energijos gaunama iš vėjo ir saulės jėgainių. Be to, šioje šalyje vis didesnis dėmesys skiriamas gamtos apsaugai – teigiama, kad Kanada pagal gamtos apsaugos lygį lenkia JAV net kelis kartus.

Japonija – dar viena G-8 bloko valstybė, kurioje ekonominės krizės poveikis beveik nejaučiamas. Šalies ekonomika sėkmingai vystosi, labai žemas bedarbystės lygis – tik 4,3 proc. Nors šioje šalyje egzistuoja daugybė stambių korporacijų (vadinamųjų keiracų), jų įtaka yra ribojama, prižiūrima, kad jos netaptų monopolijomis ir nepradėtų diktuoti savo sąlygų. Vis dėlto Japonijoje egzistuoja kai kurios specifinės problemos – persekiojami vadinamieji burakuminai (tam tikras  sluoksnis, kuriam priklauso žmonės, dar viduramžiais užsiėmę galvijų skerdimu, odos apdirbimu, šiukšlių išvežimu). Jie buvo laikomi antrarūšiais žmonėmis ir iki šiol patiria diskriminaciją, nepriimami dirbti į stambesnes įmones, mokyklas, ligonines.

G-8 valstybėse per paskutinį dešimtmetį vyksta didžiuliai pokyčiai darbo rinkos srityje. Vis mažiau žmonių dirba žemės ūkyje, o dauguma dirba pramonėje ir aptarnavimo sektoriuje. Štai Prancūzijoje tik 5 proc. dirba žemės ūkio sektoriuje, 26 proc. pramonėje, o likusieji – aptarnavimo sferoje. Prieš dešimtmetį, 2000 metais, padėtis dar buvo kiek kitokia – tuomet 9 proc. buvo užimti žemės ūkio sektoriuje.

Pasaulyje nemažą grėsmę kelia komunistinių ekstremistų veikla. Jie apmokomi Nepale, Kuboje bei kitose komunistų valdomose valstybėse. Būtent Nepale esančiose karinio parengimo stovyklose mokosi Indijos ir Filipinų maoistų grupuočių smogikai, kurie vykdo nusikaltimus šių šalių teritorijose. Su Nepalo komunistais artimus ryšius palaiko ir Kambodžoje vis dar veikiantys „raudonųjų khmerų“ likučiai. „Raudonieji khmerai“ dar veikia šalies šiaurėje esančiose  džiunglėse.

Taikliai pastebėjo Prancūzijos filosofas ir rašytojas Andre Gliuksmanas: „Didžiųjų“ susitikimai jau tapo tradicija. Didžioji septyniukė įtraukė aštuntą narį – Rusiją, ko gero, netrukus ateis laikas įtraukti į bloką ir Kiniją. G-8 forumuose užmirštamos kai kurios svarbios temos. Štai kai kuriose valstybėse iš komunistų kilę kriminaliniai susivienijimai kelia didžiulę grėsmę žmonių saugumui. Angolos pavyzdys – ekskomunistai jau užmiršo savo idealus, dabar jie kovoja už naftos telkinių ir deimantų kasyklų kontrolę. Jie žudo visus, kurie trukdo įgyvendinti grobuoniškus tikslus“.

 Ekonominės ir socialinės krizės siejasi tiek su nusikalstamų režimų įsigalėjimu kai kuriose valstybėse, tiek su šešėline stambių korporacijų, aferistų bei bankininkų klanų veikla. Kai kuriose šalyse įsigalėjo kleptokratija – korumpuotų, valdžios ir verslo struktūras apraizgiusių klanų valdžia. Rusiją valdo kleptokratinis režimas, o įtakingi mafijos klanai yra apraizgę tokias stambias valstybes kaip Brazilija ir Nigerija. Prieš dešimtį garsi „Noroeste“ banko byla atskleidė valdžios ir mafijos ryšius. Šis Brazilijos bankas užsiėmė pinigų plovimu stambiu mastu. Deja, ir šiais metais bent keli Brazilijos bankai įsipainiojo į pinigų plovimo skandalus.

Lietuva neturi jokių galimybių tapti G-8 nare arba ekonominėje srityje šiai grupei artima valstybe. Lietuvos problemos susijusios tiek su korupcija, tiek su stambių monopolijų įsigalėjimu šalyje. Deja, galime pripažinti, kad likome „trečiojo pasaulio“ šalimi. Tam, kad būtų pasiekti teigiami pokyčiai, reikia įgyvendinti tiek ekonomines, tiek teisines reformas. Lenkijos, Slovakijos, Gruzijos pavyzdžiai įrodo, kad teigiamos permainos įmanoma pasiekti per trumpą laiką.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija