A. Lukašenką išgąsdino švediški pliušiniai meškiukai

Po beveik trijų savaičių Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka patvirtino, jog liepos 4 dieną į šalies oro erdvę tikrai buvo neteisėtai įsibrovęs užsienio lengvasis lėktuvas. Iš pradžių Baltarusijos pareigūnai neigė Švedijos žiniasklaidoje pasirodžiusius pranešimus, kad nedidelis lėktuvas kirto sieną iš Lietuvos pusės į Baltarusiją ir nuleido mažyčiais parašiutais šimtus meškiukų su šūkiais, reikalaujančiais žmogaus teisių ir politinių laisvių su užrašu „Laisvė“. Švedų aktyvistai žiniasklaidoje paskelbė, kad liepos 4 dieną iš Lietuvos jie įskrido į Baltarusiją nedideliu lėktuvu ir išmėtė tūkstantį meškiukų šalies teritorijoje. Po to jie grįžo į Lietuvą. Švedai teigė taip norėję atkreipti dėmesį į žodžio laisvės ribojimus Baltarusijoje. Dar liepos 4 dieną kai kurios Baltarusijos žiniasklaidos priemonės pranešė, kad lengvasis civilinis lėktuvas, pilotuojamas švedų, kirto Baltarusijos oro erdvės sieną iš Lietuvos pusės ir mėtė virš Minsko ir Iveneco (Minsko sritis) pliušinius meškiukus su raginimais užtikrinti spaudos laisvę šalyje. Tada Gynybos ministerija pareiškė, kad kokių nors Baltarusijos oro erdvės pažeidimų nebuvo, ir pranešimą apie pliušinių meškiukų desantą pavadino provokacija. Tačiau po trijų savaičių, „išsiaiškinęs padėtį“, įpykęs A. Lukašenka per pasitarimą su jėgos struktūrų vadovais patvirtino, jog liepos 4 dieną į šalies oro erdvę buvo įsibrovęs užsienio lengvasis lėktuvas, tad šiai akcijai neužkirtę kelio pareigūnai turi būti nubausti. Pasinaudodamas proga A. Lukašenka iš pareigų atleido Valstybinio pasienio komiteto pirmininką Igorį Račkovskį ir Karinių oro pajėgų (KOP) bei priešlėktuvinės gynybos kariuomenės vadą Dmitrijų Pachmelkiną, kai kuriems jėgos struktūrų vadovams paskyrė papeikimus. Tokiu būdu A. Lukašenka aiškiai pripažino, kad meškiukų akcija jį labai išgąsdino, ir bet kokias „maištingas“ mintis reikia užgniaužti dar vystykluose. Lukašenka pareiškė, kad dėl incidento, susijusio su švedų lėktuvu, pažeidusiu respublikos oro erdvę ir mėčiusiu pliušinius žaisliukus, pirmiausia kaltė tenka pasieniečiams. Spaudos tarnyba citavo bravūriškus A. Lukašenkos žodžius: „Apginti valstybę prie galutinės sienos – svarbiausiais pasieniečių uždavinys. Tarptautinė veikla, kiti klausimai – antraeiliai. Ne pasieniečiai turi blaškytis, ieškodami priemonių Europoje, o europiečiai turi pas jus ateiti, jeigu nori, kad mes gintume jų sienas. (...) Į bet kurias provokacijas turi būti deramas mūsų atsakymas. (...) Sienos pažeidimai neturi likti nenubausti. Jiems reikia užkirsti kelią visomis pajėgomis ir priemonėmis, taip pat ir ginklu, nieko nepaisant“.

Netrukus incidentas peraugo į diplomatinį konfliktą tarp Baltarusijos ir Švedijos. Baltarusijos KGB pareikalavo, kad į Minską atvyktų „meškiukų desanto“ organizatoriai – Švedijos reklamos kompanijos „Studio Total“ atstovai, su kuriais Baltarusijos pareigūnai norėtų surengti kai kurias akistatas. Jie garantuoja, kad švedų teisės bus užtikrintos „pagal galiojančius įstatymus“. Baltarusijos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad atšaukia visus savo ambasados Stokholme diplomatus, ir paprašė Švedijos iš Minsko atšaukti savuosius. Vėliau buvo pareikšta, kad tai nesutampa su „pliušinių meškiukų“ operacija. Baltarusijos ministerija teigė, kad šalis nenutraukia ryšių su Švedija. Baltarusija šį spendimą priėmė praėjus kiek daugiau nei mėnesiui po švedų lėktuvo suorganizuoto pliušinių meškiukų desanto.

Tačiau šioje istorijoje svarbiausia yra tai, kad A. Lukašenka pareiškė laukiąs atsakymų iš Lietuvos dėl švedų pliušinių meškiukų akcijos ir pagrasino. Jis sakė: „Ir Lietuvoje tegu netupi kaip pelytės po šluota. Jie mums turi atsakyti, kodėl suteikė savo teritoriją sienos pažeidimui. Kam, kam, o jau Lietuvai dėl to maža nepasirodys“. Lietuvos užsienio reikalų ministerija teigė šio pareiškimo nekomentuojanti. Lietuvos krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė pareiškė, kad Lietuva neturi jokių duomenų apie incidentą, susijusį su pliušinių meškiukų istorija Baltarusijoje, o Minsko teisinės pagalbos prašymas būtų svarstomas pagal galiojančius įstatymus. KAM paskelbė, kad švedų lėktuvas Lietuvoje skraidė teisėtai ir Karinės oro pajėgos nefiksavo jo skrydžio į Baltarusiją. Kol nėra įrodymų (radaro ekrane dingęs ir vėl atsiradęs Švedijos lėktuvo pėdsakas nebuvo fiksuotas kirtęs sieną), imtis tolimesnių veiksmų nėra galimybių. O kiek anksčiau Civilinės aviacijos administracijos direktoriaus pavaduotojas Alvydas Šumskas sakė, kad svarstoma pradėti administracinę bylą Švedijos pilotų atžvilgiu, nes jie „yra identifikuoti jų prisipažinimais žiniasklaidoje“.

Šį antradienį Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) svarstė Lietuvos institucijų veiksmus, susijusius su vadinamuoju meškiukų desantu į Baltarusiją. Į posėdį buvo pakviesti Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Valstybės saugumo departamento, Generalinės prokuratūros, Susisiekimo ministerijos, Civilinės aviacijos direkcijos, kariuomenės, Krašto apsaugos ir Užsienio reikalų ministerijų atstovai. Po NSGK posėdžio jo pirmininkas Arvydas Anušauskas teigė, kad teisėsaugos institucijų, tiriančių neteisėtą Lietuvos sienos kirtimą per vadinamąją pliušinių meškiukų akciją, veiklos rezultatai turėtų paaiškėti iki rugsėjo pabaigos. Jis tik patvirtino, kad buvo pažeidimas, ir teisėsaugos institucijos jį tiria ir, matyt, kreipsis į Švediją paramos. Beje, A. Lukašenka irgi kreipėsi „paramos“ į Švediją, siekdamas išsiaiškinti „incidentą“.

Anušauskas kalbėjo apie komiteto bejėgiškumą sprendžiant šį klausimą: „Komitetas tikisi, kad institucijos išgirdo mūsų nuomonę, kur ką reikią papildyti, pataisyti. Bet šiuo atveju mes jokio konkretaus sprendimo nepriėmėme“. NSGK pirmininkas aiškino, kad liepos 4 dieną, kai švedų lengvasis lėktuvas su 1 tūkst. pliušinių meškiukų nuskrido į Baltarusiją ir grįžo neturėdami tam būtinų skrydžio leidimų, Lietuvos institucijos vadovavosi „mūsų įstatymais ir juos vykdė labai tiksliai paraidžiui“. Matyt, kad „paraidinis“ įstatymų laikymasis yra labai netobulas, o gal įstatymai „kreivi“, jog negalima išsiaiškinti, kas gi kaltas dėl sienos pažeidimo. Dar labiau keistai atrodo įvairių institucijų nesusikalbėjimas – vienos jų aiškina vienaip, kitos kitaip. Tokią išvadą turėtų pripažinti ir pats A. Anušauskas, kaip vienas iš Seimo vadovų, nes jis aiškiai patvirtino: „Taip, yra įstatymuose tam tikrų spragų, ir institucijų atstovai, mes matėme, kad tikrai išgirdo. Tačiau negali kaltinti pareigūnų, jei jie paraidžiui vykdė Lietuvos įstatymus, teisės aktus, jeigu juose ne viskas buvo numatyta“. Iš tiesų galima tik patvirtinti, kad „įstatymuose ne viskas numatyta“, o su tokiais „nenumatymais“ susiduria Lietuvos piliečiai kasdien, ir jiems tenka labai skaudžiai kentėti. Lietuvos institucijos teigė nebuvusios informuotos apie tokį švedų skrydį, tačiau iškart nefiksavo ir valstybės sienos pažeidimo. Iš pradžių tokį skrydį neigė ir Baltarusijos oficialiosios tarnybos, o po incidento praėjus beveik mėnesiui, autoritariškai šalį valdantis A. Lukašenka atleidęs oro pajėgų ir pasienio apsaugos vadus dar kreipėsi į Lietuvą su teisinės pagalbos prašymu padėti ištirti sienos kirtimo atvejį. A. Anušauskas tvirtino, kad spręsti, ar Lietuva gali Baltarusijai nesuteikti prašomos teisinės pagalbos, yra ne jo kompetencija. Kartu jis priminė, jog Lietuva tokią teisę turi, nes„pagal konkrečius teisinės pagalbos prašymus (...) nuo pavasario buvo daugiau kaip 100, į kuriuos atsisakyta teikti informaciją „dėl nacionalinio saugumo ir kitų sumetimų“, kadangi „tokias išlygas numato šalių susitarimas“.

Praėjus daugiau nei mėnesiui po įvykio, rugpjūčio viduryje, Lietuvos generalinė prokuratūra pranešė, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl neteisėto valstybės sienos perėjimo ir tarptautinių skrydžių taisyklių pažeidimo. Yra žinoma, kad iš Civilinės aviacijos administracijos gautą medžiagą apie šių metų liepos 4 dienos skrydį iš Lietuvos į Baltarusiją Valstybės saugumo departamentas perdavė Generalinei prokuratūrai.

Neramumai dėl švediškų meškiukų akcijos kilo ir Minsko visuomenėje. Baltarusijos opozicijos atstovai surengė prie Operos teatro Minske solidarumo su areštuotaisiais akciją byloje dėl pliušinio desanto. Kaip pranešė Baltarusijos disidentai, pliušinius meškiukus-desantininkus, aprengtus dryžuotomis jūrininkų palaidinėmis, susodino prie fontano šalia Operos teatro Minske. Meškiukai laikė plakatus, raginančius paleisti į laisvę areštuotus Antoną Suriapiną ir Sergejų Bašarimovą. Mat, šie du asmenys dar liepos viduryje buvo sulaikyti, nes A. Suriapinas įkėlė į internetą švedų pliušinio desanto nuotrauką, o nekilnojamojo turto prekybos agentas S. Bašarimovas esą išnuomojo Minske butą švedams.

Kai kurie politologai mano, kad Baltarusijos grasinimai ir kaltinimai Lietuvai bei Švedijai gali būti susiję su artėjančiais parlamento rinkimais, A, Lukašenkos režimui taip bandant nukreipti dėmesį nuo kitų klausimų. Kiti apžvalgininkai stebisi, kad krašto apsaugos sistema, sprendžiant iš krašto apsaugos ministerijos vadovybės komentarų, nepripažįsta tokio incidento išvis buvus. Dauguma Lietuvos politikų pataria mūsų institucijoms nesureikšminti A. Lukašenkos kvailų kalbų ir nepanikuoti.

© 2012 „XXI amžius“