„XXI amžiaus“ priedas apie Lietuvą ir pasaulį
2012 m. rugpjūčio 24 d., Nr.7 (250)

PRIEDAI

žvilgsniai

pro vita

Horizontai

Kristus ir pasaulis

Sidabrinė gija

Atodangos

Abipus Nemuno

Lietuvių kultūra tapo artimesnė

Savo atgimimo dvidešimtmetį ir Lietuvos valstybinę šventę – Karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną - lietuvių diaspora Sankt Peterburge šventė vienu metu. Fontankos upės krantinėje, Gavrilos Deržavino bei rusų literatūros muziejuje-rūmuose.

Diena buvo karšta, ir svečiams, tarp kurių buvo rusai, estai bei latviai, pasiūlė šventę pradėti pasivaikščiojimu-ekskursija Lenkų sode, kuris yra didžiojo rusų poeto rūmų dalis. Lietuviams ši vieta yra įžymi. 1846 metais G. Deržavino namas buvo Romos katalikų kolegijos išpirktas. XIX amžiaus 70-ojo dešimtmečio pradžioje sodo teritorijoje buvo pastatytas Švč. Mergelės Marijos soboras, kuris po Spalio revoliucijos buvo sugriautas. Šiandien parapija atkurta, ten įsikurė aukštoji dvasinė katalikų seminarija ,,Marija – Apaštalų Karalienė”. Lietuvių bendruomenė buvo viena iš atkūrimo iniciatorių.

Pirmieji lietuviai atsirado Peterburge miesto įkūrimo metu – šis faktas atsispindi archyvų dokumentuose. Buvo glaudžiai susiję su šiuo miestu ir valstybės veikėjai. Būtent čia mokėsi pirmas Lietuvos Respublikos prezidentas Antanas Smetona ir pirmas premjeras Augustinas Voldemaras. Taip pat ir lietuvių bendruomenė turi istorines šaknis.

„1892 metais pirmą kartą Peterburge lietuvių susivienijimas buvo juridiškai įregistruotas, – priminė Lietuvių kultūros bendrijos pirmininkė Veronika Barčkutė. – Tai buvo Žemaičių bendrija, sukurta lietuvių tarpusavio pagalbai ir bendradarbiavimui. Tarybiniais laikais tautiniai susivienijimai negaudavo pritarimo. Tiktai praėjusio amžiaus 8-ojo dešimtmečio pabaigoje – 9-ojo pradžioje, kai Lietuvoje įsikūrė visuomeninė politinė organizacija Sąjūdis, ir mes pradėjome kurti savo bendruomenes. Šiandien jau yra penkios tokios organizacijos ir mums reikia dažniau susirinkti drauge.“

Per 20 metų diaspora įgyvendino daugelį akcijų. Pastatytas atminimo ženklas Levašovo kapinėse, atidengta memorialinė lenta dailininkui ir kompozitoriui, lietuvių profesionalios muzikos pradininkui bei nuostabiam dailininkui Mikalojui Konstantinui Čiurlioniui atminti, ant namo fasado, kur jis gyveno. Pradėjo veiklą etninės kultūros mokyklėlė „Vyturėlis“.

Lietuviško vakaro metu buvo perskaitytas europarlamentaro Vytauto Landsbergio sveikinimas. Beje, jis – ne tik politikas, bet ir profesionalus muzikantas, vienas is pagrindinių čiurlionistų. Atvykęs į Peterburgą, jis ne kartą dalyvavo koncertų programose atliekant M. K. Čiurlionio kūrinius.

Iškilmingo vakaro svečiams buvo surengtas populiariausio Lietuvoje atlikėjo Deivido Norvilo-Deivio koncertas. Kartu su žmona Renata Voitechovskaja, pritariant Feliksui Zakrevskiui, dainininkas atliko lietuvių ir pasaulinės klasikos kūrinius, dainas rusų kalba.

Šiandien Lietuvos kultūros, švietimo ir informacijos centras (viena iš penkių ponios Veronikos Barčkutės minėtų organizacijų) rengia teminių vakarų ciklą „Lietuviai Sankt Peterburge“. Tuo pačiu pavadinimu rengiama leidimui knyga-albumas.

„Arčiau supažindinti peterburgiečius su Lietuvos kultūra bei istorija, – sako Veronika Barčkutė, – yra vienas iš mūsų pagrindinių uždavinių.“

Konstantin Vladimirskij

Laikraštis „Nevskoje vremia“,
2012 m. liepos 12 d.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija