Pasiruošti grėsmėms būtina

Lenkijos užsienio reikalų ministras Vitoldas Vaščikovskis (Witold Waszczykowski) pareiškė, kad NATO turėtų laikytis „360 laipsnių“ požiūrio ir galėtų atremti potencialias grėsmes prie visų Aljanso sienų. Jis tai pasakė žurnalistams po spalio 10-ąją Varšuvoje įvykusio susitikimo su kolegomis iš Rumunijos, Bulgarijos, Čekijos, Slovakijos, Vengrijos, Lietuvos, Latvijos ir Estijos. Šios šalys drauge su Lenkija 2014-aisiais įsteigė bendradarbiavimo iniciatyvą – vadinamąjį Bukarešto devynetą. Per spaudos konferenciją V. Vaščikovskis sakė, kad su šių valstybių užsienio reikalų ministrais aptarė neseniai įvykusias Rusijos ir Baltarusijos bendras karines pratybas „Zapad 2017“ ir išvadas, kurias apie jas turėtų padaryti NATO. Anot ministro, tos pratybos regione, be kitų dalykų, sukėlė nestabilumą, tačiau daugiau Lenkijos diplomatijos vadovas nedetalizavo. Lenkijos užsienio reikalų ministras pridūrė, kad Rusijos atžvilgiu reikėtų vykdyti dvejopą politiką: didinti NATO narių gynybos pajėgumus, bet stengtis plėtoti dialogą su Maskva.

Rumunijos užsienio reikalų ministras Teodoras Meleskanu (Teodor Melescanu) sakė, kad per derybas buvo siekiama apsikeisti nuomonėmis ir pasirengti artėjančiam NATO viršūnių susitikimui, kitąmet įvyksiančiam Briuselyje.

Spalio pradžioje Vilniuje viešėjęs Lenkijos Seimo gynybos komiteto pirmininkas Michalas Jachas (Michał Jach) sakė, kad Varšuvos planuojamos įsigyti priešraketinės sistemos „Patriot“ turi saugoti ir Lietuvos oro erdvę. Jo teigimu, Lietuvai kyla toks pats oro pavojus kaip ir Lenkijai. Valdančiajai „Įstatymo ir teisingumo“ partijai priklausantis politikas sakė, jog „Patriot“ sistema turi būti tokia, kad ją būtų galima integruoti su kaimyninėmis šalimis. Lenkija galutinai su Jungtinėmis Valstijomis dėl sistemų įsigijimo sutarusi liepos mėnesį, jos gali kainuoti apie 7 mlrd. eurų. Šiuo metu Lenkija neturi ilgojo nuotolio priešlėktuvinių ir priešraketinių sistemų. Jų neturi ir Baltijos šalys, kur oro apsauga yra viena silpniausių gynybos grandžių. Lietuvoje „Patriot“ sistemos pirmą kartą buvo laikinai dislokuotos šią vasarą, vykstant amerikiečių organizuotoms oro erdvės gynimo pratyboms. Pasak politiko, įtampos tarp lenkų tautinės mažumos ir Lietuvos centrinės valdžios sumažinimas ženkliai sumenkintų Rusijos propagandos poveikį šalies regionuose, kuriuose ne tik gyvena daug lenkų, bet ir vyrauja socialinė atskirtis.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas (Jens Stoltenberg) susitikime Bukarešte (Rumunija) sakė, kad Aljansas nenori „naujo Šaltojo karo“ su Rusija, nors bloko narės nerimauja dėl Rusijos karinių pajėgumų telkimo prie NATO sienų. Tai jis pareiškė baigiantis NATO Parlamentinės Asamblėjos keturių dienų susitikimui Rumunijos sostinėje. Pareiškęs, kad nerimauja dėl Rusijos „skaidrumo trūkumo kalbant apie karines pratybas“, jis pridūrė, kad „Rusija yra mūsų kaimynė (ir) nenorime izoliuoti Rusijos, nenorime naujo Šaltojo karo“. Pasak J. Stoltenbergo, 29 valstybių Aljansas, reaguodamas į agresyvius Rusijos veiksmus Ukrainoje, sustiprino lėktuvų patruliavimą Juodosios jūros regione – Rumunijos ir Bulgarijos pilotai pastaraisiais mėnesiais Juodosios jūros regione rengė mokymus, siekdami nuraminti NATO nares, susirūpinusias dėl Rusijos politikos Ukrainoje.

Lenkijos prezidentas Andžejus Duda (Andrzej Duda) pasirašė įstatymą, numatantį, kad šalies gynybos finansavimas palaipsniui bus padidintas mažiausiai iki 2,5 proc. bendrojo vidaus produkto. Tokiu atveju Varšuva gynybos reikmėms skirs daugiau negu NATO narėms nustatyta minimali riba – 2 proc. BVP. Priimdama tokį sprendimą Lenkijos vyriausybė gerina šalies gynybą. Pagal naująjį įstatymą gynybos finansavimas 2020 metais padidės iki 2,1 proc., o 2030 metais – mažiausiai iki 2,5 proc. BVP. Per tą laiką Lenkijos kariuomenė bus padidinta dvigubai – nuo 100 tūkst. iki 200 tūkst. karių.

© 2017 „XXI amžius“