Laikraštis apie katalikų gyvenimą Lietuvoje ir pasaulyje

2016 m. spalio 21 d., Nr. 20 (263)


PRIEDAI

žvilgsniai

pro vita

Horizontai

Sidabrinė gija

Kristus ir pasaulis

Atodangos

Abipus Nemuno



ARCHYVAS

2015 metai
2016 metai


Kristaus tikėjimas ir dalelė Tėvynės

Šiluvos Mergelės Marijos koplyčioje
Vašingtone šv. Mišias aukoja
mons. Rolandas Makrickas

Spalio 9-ąją, sekmadienį, JAV sostinėje Vašingtone iškilmingai švęstos Šiluvos Marijos koplyčios JAV Nacionalinėje Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bazilikoje pašventinimo 50-osios metinės. Šv. Mišioms vadovavo JAV Vyskupų konferencijos pirmininkas Luisvilio Kentukyje arkivyskupas Jozefas Kurcas (Joseph E. Kurtz), koncelebravo Apaštališkasis nuncijus JAV arkivysk. Kristofas Pjeras (Christophe Pierre), Kauno arkivyskupas Lionginas Virbalas SJ, Nacionalinės šventovės rektorius mons. Valteris Rosis (Walter R. Rossi), Vašingtono arkivyskupijos ir užsienyje tarnaujantys lietuviai kunigai bei kunigai svečiai iš Lietuvos.

Arkiv. J. Kurcas padėkojo JAV lietuviams už Šiluvos koplyčios jubiliejaus paminėjimą, paliudytą ištikimybę tautiniam paveldui ir katalikiškam tikėjimui, priminė Marijos apsireiškimus Šiluvoje prieš daugiau kaip 400 metų. Arkivyskupas kvietė įsidėmėti Šiluvos Dievo Motinos žinios reikšmę ir svarbą, ypač jos graudaus verksmo priežastį. Marijos ašaros drėkino Šiluvos žemę todėl, kad katalikai prarado savo tapatybę ir tikėjimo uolumą. Po Marijos ašarų prasidėjo daugybė stebuklų, stulbinančiai greitai atstatyta bažnyčia tapo įstabia šventove. Tačiau didžiausias Šiluvos Marijos stebuklas buvo lietuviams sugrąžintas tikėjimas, padėjęs išmokti šlovinti Dievą; atgijęs didvyriškas ir drąsus tikėjimas, padėjęs atlaikyti persekiojimų išbandymus ir daugelio režimų pastangas sutrypti gilų katalikišką tikėjimą. Šiluvoje, kaip sakė arkiv. J. Kurcas, stebuklingu Marijos apsireiškimu buvo atgaivintas tikėjimas į Jėzų Kristų ir Katalikų Bažnyčią. Tas pats tikėjimas paskatino išeivijos lietuvius iš JAV ir Kanados pastatyti Šiluvos Marijos garbei koplyčią JAV, Nacionalinėje Nekaltojo Prasidėjimo šventovėje Vašingtone. Šis tikėjimas, pasak arkivyskupo, vis iš naujo atgaivinamas kai aplankoma Šiluvos Marijos koplyčia. Arkiv. J. Kurcas, kurio proseneliai iš motinos pusės kilę iš Vilniaus krašto, perskaitė Šiluvos Marijos maldą, prašydamas Švč Mergelę Mariją, kad jos ašaros ir nūdiena sugraudintų, kaip kitados mūsų protėvius, atgaivintų Jos Sūnaus Jėzaus garbę mūsų širdyse ir suteiktų gyvo tikėjimo dvasią.


Popiežius Pranciškus paskelbė septynis naujus šventuosius

Spalio 16-osios, sekmadienio, rytą kanonizavimo šv. Mišiose po atviru dangumi Šv. Petro aikštėje dalyvavo dešimtys tūkstančių tikinčiųjų iš viso pasaulio, oficialios valstybių, vyskupijų ir skaitlingos vienuolinių kongregacijų delegacijos.

Septyni nauji šventieji – viena moteris ir šeši vyrai, iš jų du kankiniai, iš kurių vienas paauglys, vienuolijos broliukas, trys kunigai ir vyskupas, – skleidė šventumą gyvenimo pavyzdžiu, tikėjimo liudijimu, Bažnyčios ir žmonių meile, ypač vargstančiųjų, kartais iki kraujo praliejimo. Tai – Švč. Trejybės Elžbieta Kates (Catez, 1880–1906) ir Saliamonas Leklerkas (Leclerq, 1745–1792) iš Prancūzijos, Juozapas Sančesas del Rio (Sanchez del Rio, 1913–1928) iš Meksikos, Emanuelis Gonzalesas Garsija (Gonzalez Garcia, 1877–1940) iš Ispanijos, Liudvikas Pavoni (1784–1849) ir Alfonsas Marija Fusko (Fusco, 1839 1910) iš Italijos, Juozapas Rožinio Gabrielius Bročeras (Brochero, 1840–1914) iš Argentinos.


Naujas jėzuitų vadovas – iš Venesuelos

T. Artūras Sosa Abaskalis SJ

Spalio 14-ąją, penktadienį, išrinktas naujas Jėzaus Draugijos generalinis vyresnysis, 68 metų jėzuitas iš Venesuelos t. Artūras Sosa Abaskalis (Arturo Sosa Abascal). Jis pakeis ispaną t. Adolfą Nikolasą, atsistatydinusį dėl amžiaus. Naujas jėzuitų vadovas A. Sosa Abaskalis gimė Venesuelos sostinėje Karakase 1948 m. lapkričio 12 d. 1966 metais įstojo į Jėzaus Draugiją. Kunigystės šventimai jam buvo suteikti 1977 metais. Baigęs politikos mokslus Karakaso universitete, du dešimtmečius vadovavo Venesuelos politinį, visuomeninį ir religinį gyvenimą apžvelgiančio jėzuitų žurnalo SIC redakcijai; dėstė Venesuelos katalikų universitete, Karakaso valstybiniame universitete ir Vašingtono Džordžtauno (Georgetown) universitete. Pastaruosius metus buvo Jėzaus Draugijos vyresniojo patarėjas Romoje.


Pašnekesys su kaimo klebonu

Kun. Vidmantas Kareckas: „Kunigystė yra Aukščiausiojo malonė“

Vadoklių, Šilų ir Lėno
klebonas kun. Vidmantas Kareckas

Aplink Panevėžio rajone esančius Vadoklius pokariu aktyviai reiškėsi Vyčio apygardos partizanai. Jų atminimą įamžino iš čia kilęs prof. Gediminas Karalius, miestelio aikštėje pastatęs didingą, raitelį ant žirgo vaizduojantį, paminklą. Kaip šiandien gyvena šis Lietuvos kampelis? Apie tai žurnalistas Bronius VERTELKA kalbasi su Vadoklių Švč. Jėzaus Širdies parapijos klebonu kun. Vidmantu KARECKU, juo dirbančiu keturioliktus metus, o be to, dar aptarnaujančiu Šilų Švč. Jėzaus Vardo ir Lėno Šv. Antano Paduviečio parapijas.

Aptarnauti tris parapijas. Papasakokite apie kiekvieną. Kiek yra parapijiečių, kiek jų sekmadieniais lankosi bažnyčioje? Kas tie aktyviausieji šventadienį švenčiantys žmonės?

Pagrindinėje – Vadoklių – gyvena apie 400, aptarnaujamose Šilų ir Lėno – maždaug po 150 žmonių. Sekmadieniais Vadoklių bažnyčioje susirenka apie 50–70, aptarnaujamose šventovėse – po 10–15 tikinčiųjų – daugiausia vyresnės kartos atstovų.


Kun. Antano Saulaičio SJ krikščioniškų atviručių kolekcijos paroda

Kun. Antanas Saulaitis SJ

Spalio 16 dieną Vilniaus Šventų Jonų bažnyčioje atidaryta paroda „Senis, sakalas ir karys“. Joje pristatoma kun. Antano Saulaičio SJ ir jo bičiulių – pasaulio misionierių – surinkta ir išsaugota įvairių pasaulio tautų krikščioniškų atviručių kolekcija. Paroda skiriama tarptautinei Misionierių dienai.

„Pasaulis daug platesnis, spalvingesnis nei dažnai įsivaizduojame. Dievo auką vardan žmonijos Šiaurės Amerikos čiabuviai ar pietų Indijos gyventojai įsivaizduoja kitaip nei mes – tai tikrai neprimena lietuviams įprasto rūpintojėlio. Du tūkstantmečius krikščionybė gyvena įvairiausiose kultūrose. Evangelija – Geroji Naujiena – priimama ir išreiškiama sociokultūrinėje aplinkoje suprantamais simboliais, apeigomis, pamaldumais. Atvirukai liudija įvairovę visuotinėje Kristaus Bažnyčioje – tą patį Kristų, Bažnyčią, tikėjimą ir gyvenimo vertybes“, – apie parodoje pristatomą kolekciją pasakojo kun. Antanas Saulaitis SJ.


Tarnavau

Julė KILČIAUSKIENĖ

Kun. Steponas Galvydis

Tarnavau:

Kristui – skelbdamas Dievo Žodį,

Bažnyčiai – vesdamas sielas,

Artimui – gerus darbus rodžiau

(Kun. Steponas Galvydis)

Daug kas prisimena ilgametį Traupio parapijos kleboną kun. Steponą Galvydį (1916 10 05–1941 01 26–1999 03 20). Gražiai jo šimtmetį paminėjo traupiečiai ir gimtinės – Svėdasų – žmonės. Tiems, kam teko nors kartą sutikti šį „tikrą, senobinį kunigą, paprastą, nuoširdų žmogų, ne tokį kaip dabar kai kurie kunigai...“ (taip buvusi Levaniškio gyventoja Genovaitė G. apibūdino kun. St. Galvydį), nepamirš jo besąlygiško atsidavimo Bažnyčiai ir žmonėms. Ir man teko porą kartų lankytis pas jį. Tada leidau paaugliams skirtą laikraštį „Saulėtekis“, lankiau parapijas. Buvau sau misiją pasiskyrusi vienyti Bažnyčią, bet, Dieve, iš to nedaug pasiekiau. Taip ir pas Traupio kleboną apie 1998-uosius atvykau. Buvo jau mirusi klebono sesutė, kuri pas jį šeimininkavo, tad vienas pats tvarkėsi savo gana kuklią buitį, jau pavargdamas, tačiau geros nuotaikos ir pilnas idėjų. Kartu aplankėme bažnyčią ir šventorių apėjome, kiekviename žingsnyje man aiškino, kas, kur yra, kaip ir kada čia atsirado: bažnyčios vidaus detalės, kiekviena skulptūra ar paveikslas ir šventoriuje – taip pat. Žinojo kiekvieno daikto istoriją. Labai džiaugėsi visais. Rodos, sklandė jo dvasia bažnyčios ir šventoriaus erdvėje, tokia šviesi, tyra. Ilgokai kalbėjomės apie žmones, apie kūrybą, dalinomės nelygia patirtimi. Nors klebonas buvo visais atžvilgiais gerokai daugiau pasiekęs, pergyvenęs ir gabumų didesnių, bet savęs jokiu būdu neaukštindamas, tai patarimo klausė, tai vėl, lyg abejonę išreikšdamas, vieno ar kito dalyko teiravosi. Nagrinėjome jo anekdotus apie dvasininkus (dalį jų anksčiau spausdinome „Katalike“), padovanojo savo knygą apie kunigą Aleksandrą Papučką, sakė, kad jau buvo parašyta knygutė, bet ji labai plona: „Aš daugiau žinojau, maniau, kad tas kunigas vertas didesnės...“ Išsiskiriant pakvietė nepamiršti, aplankyti. Nepamiršau, tačiau tas laikas toks greitas, aplenkė mane. Nebespėjau. Jis pas Viešpatį iškeliavo 1999-ųjų kovo 20 dieną. Gal ir užsimirštų, juk daug sutinkame gerų žmonių, gerų kunigų, metai nusineša užmarštin jų atminimą. Tačiau laikas sudėlioja „taškus“, pasverdamas ir atmatuodamas žmonių darbus ir jų vertę istorijos puslapiuose. Vieni išlieka, kiti dulke tevirsta...


Pasveikino kleboną, pašventino skulptūrą

Kleboną mons. Vytautą
Grigaravičių sveikina vaikai

Rugsėjo 25 dieną, sekmadienį, į 11val. Sumos šv. Mišias Kauno Kristaus Prisikėlimo Bazilikoje gausiai susirinko ne tik parapijiečiai, bet ir svečiai, atvykę pasveikinti klebono su sidabriniu kunigystės jubiliejumi. Šv. Mišias už parapiją aukojo klebonas mons. Vytautas Grigaravičius, pradžioje, pasveikinęs tikinčiuosius, o ypač susirinkusius ruoštis Pirmajai Komunijai vaikučius su tėveliais, tarė: „Šiandien aš melsiuosi už savo tėvelius, dėstytojus ir už jus. Dėkoju Dievui, dėkoju Jums visiems. Jei Viešpats grąžintų laiką atgal, aš vėl pasirinkčiau kunigystę. Dėkoju, kad esate Jūs, Bažnyčios bendruomenė, nes aš esu tik įrankis ir darau man pavestus darbus“. Homilijoje monsinjoras, komentuodamas Evangelijos skaitinį apie turtuolį ir prie jo vartų gulintį vargšą Lozorių, kvietė pamąstyti apie tai, kas laukia žmogaus, kai baigsis jo žemiškasis gyvenimas.


Knyga „Kanauninkas Klemensas Maliukevičius“

Jau daugiau kaip du dešimtmečius „Vorutos“ fondas leidžia knygas, atvirukus, o nuo 2007 metų – ir kalendorius, skirtus Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčiai. 2005 metais buvo išleista knyga „Monsinjoras Vytautas Pranciškus Rūkas“ (Trakai: Voruta, 2005, 144 p.) čia nuo 1966 metų dirbusio monsinjoro 80-mečio jubiliejui paminėti. Įdomi lietuvių ir lenkų kalbomis išleista knygelė „Trakų Dievo Motinos stebuklai“ (Trakai: Voruta, 2013, 112 p.), kurioje pateikiami Trakų Dievo Motinos stebuklų aprašymai, parengti kun. Simono Mankevičiaus (Szymon Mankiewicz) ir pirmąkart išspausdinti 1645 metais Tėvų bazilijonų spaustuvėje, Vilniuje, lenkų kalba. Be stebuklų aprašymų, čia pateikiama trumpa Trakų bažnyčios istorija ir giesmės, skirtos lankantiesiems stebuklingąjį Trakų Dievo Motinos paveikslą. Knyga iliustruota Trakų Dievo Motinos paveikslo sekiniais iš kitų Lietuvos bažnyčių (Rozalimo, Nemenčinės, Želvos, Giedraičių, Semeliškių, Jūžintų, Varnių, Senųjų Trakų) ir Latvijos (Rygos, Agluonos), Trakų bažnyčios interjero detalių – angelų, šventųjų, altoriaus fragmentų – nuotraukomis. Šiemet 50 egzempliorių tiražu išleista dar viena Trakų Dievo Motinos paveikslo vainikavimo 300-osioms metinėms skirta knyga „Solennitas coronationis Beatissimae Virginis Mariae in antiquissima sua ad praepositalem palatino Trocensis civitatis Basilicam, ą temporibus Alexandri Vitoldi Magni Litvaniae Ducis, gratiis et miraculis clara Icone...“ (liet. Švenčiausiosios Mergelės Marijos, pavaizduotos didžiai sename atvaizde, garsėjančiame malonėmis bei stebuklais nuo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Aleksandro Vytauto laikų Trakų miesto vaivadai priklausančioje Bazilikoje, vainikavimo iškilmė...; Trakai: Voruta, 2016, 36 p.). Tai – unikalus leidinys lotynų kalba, kuriame pateikiamos 1719 metais Jėzaus draugijos universiteto spaustuvėje išspausdinto Trakų Dievo Motinos paveikslo vainikavimo Popiežiaus Klemenso XI karūnomis 1718 m. rugsėjo 4 d. aprašymo faksimilės. Ši knyga buvo įteikta Trakų bažnyčią aplankiusiam Vatikano valstybės sekretoriui kardinolui Pietrui Parolinui (Pietro Parolin).


Tikėjimo ir Šviesos bendruomenių piligrimystė

Rugsėjo 17 dieną, minint Lietuvos tikėjimo ir šviesos bendruomenės Gailestingumo jubiliejų, surengta piligrimystė Vilniuje ir dėkota Dievui už 25 bendruomenės gyvavimo metus. Tikėjimo ir šviesos bendruomenė vienija žmones su proto negalia, jų tėvus ir draugus. Lietuvoje yra 11 bendruomenių skyrių: Vilniuje, Kaune, Kretingoje, Marijampolėje, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje ir kitur. Šv. Mišias Dievo Gailestingumo šventovėje aukojo kardinolas Audrys Juozas Bačkis, vysk. Arūnas Poniškaitis ir kunigai. Kardinolas A. J. Bačkis pamoksle kvietė susirinkusiuosius giliai išgyventi tą dieną laukiančios piligrimystės iš Dievo Gailestingumo šventovės į Aušros Vartus patirtį. „Piligrimystė primena, kad, kai norime ką nors pasiekti, reikia eiti pirmyn nesustojant,“ – sakė kardinolas ir ragino suvokti, kad šioje kelionėje niekada nesame vieni. Kiekvieną piligrimą lydi Dievas, tačiau šalia – artimieji, bičiuliai, kiti, keliaujantys su savo bėdomis, negalia, sunkumais. „Toje kelionėje mes nesame vieni – tai ir yra Tikėjimo ir šviesos bendruomenės grožis“, – kalbėjo ganytojas.

 
Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija