„XXI amžiaus“ priedas apie gyvybės apsaugą Nr.4 (89)

2008-iųjų balandžio 11 d.


PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos


 

Abortas yra visapusiškas blogis

Dr. Aldona KAČERAUSKIENĖ

Daug šurmulio sukėlė Seime įregistruotas Gyvybės prenatalinėje fazėje apsaugos įstatymo projektas. Įstatymo esmę pristato jo autorius Seimo narys Valdemaras Tomaševskis: „Gyvybę reikia saugoti nuo jos pradėjimo. Dar negimęs vaikas yra pati silpniausia būtybė ir savęs apginti negali. Mes turime apginti jo teisę į gyvybę.

Mūsų parengto įstatymo projekte numatytos išlygos, kada galima nėštumą nutraukti, ir jų pakanka. Draudimui būtų taikomos išimtys, kai moters gyvybei gresia pavojus, kai yra didelė apsigimimo galimybė arba kai nėštumas yra išžaginimo pasekmė. O kitais atvejais bus saugoma gyvybė – kaip pagrindinis mūsų pasaulio dalykas. Įstatymo projekte numatyta atsakomybė medikui, jei jis atliktų nelegalų abortą. Moteris teisinėn atsakomybėn traukiama nebūtų.

Konstitucija numato, kad žmogaus gyvybę saugo įstatymas. Mes iki šiol tokio įstatymo neturim. Šią labai svarbią sritį Lietuvoje reguliuoja 1994 metų ministro įsakymai.

Dabar abortai dažniausiai daromi dėl nežinojimo, ypač jaunimui trūksta informacijos, todėl reikia šviesti visuomenę. Abortas – tai nuodėmė, o iš nuodėmės reikia pakilti. Jei žmogus tikintis – atlikti išpažintį ir daugiau to nedaryti bei kitiems paaiškinti“.

Apklausos parodė, kad 60 proc. Lietuvos gyventojų nepritaria įstatymo projektui. Be to, Lietuvos Seimas gavo daugiau nei šimto europarlamentarų pasirašytą laišką, kuriame prašoma neuždrausti abortų ir raginama šio įstatymo nepriimti. Pasak jų, abortų uždraudimas ribotų moterų teises į gyvenimą, sveikatą, orumą. Tuo laišku remiasi, jį cituoja aborto šalininkai Lietuvoje.

Kovo 27 dieną LR Seime Tėvynės sąjungos Moterų bendruomenė, Vytauto Didžiojo universiteto Santuokos ir šeimos studijų centras, Šiaulių universiteto Medicinos pagrindų katedra, Lietuvos kultūrinės psichiatrijos asociacija ir Pasaulio gydytojų federacijos „Už žmogaus gyvybę“ Lietuvos asociacija surengė konferenciją „Žmogaus prenatalinė raida šiuolaikinio mokslo žvilgsniu“. Konferencijos rengėjai įsitikinę, kad „vyrauja vienašališkos emocijos ir moksliniais faktais nepagrįsti argumentai: manipuliuojama statistika, dominuoja pritarimas greitiems, moters ir vaiko sveikatai nepalankiems sprendimams, skambia retorika siekiama įtvirtinti moters pasirinkimo teisę. Tokia situacija padiktavo būtinybę surengti konferenciją, kurioje mokslininkai, dirbantys skirtingų mokslo sričių kryptyse (teisės, neonatologijos, pediatrijos, akušerijos, edukologijos, psichiatrijos, genetikos), pasidalintų šiuolaikiniais mokslo faktais grįsta tiesa apie žmogaus prenatalinės fazės raidą, tikrąsias nėštumo nutraukimo priežastis ir padarinius bei pateiktų akivaizdžius, šiuolaikinio mokslo pasiekimais pagrįstus įrodymus“.

Šiuolaikiniai mokslo pasiekimai labai praplėtė mūsų žinias apie žmogaus pradžią, jo augimą motinos įsčiose. Susijungę 23 motinos ir 23 tėvo chromosomos jau turi DNR. Nuo 22 dienos pradeda plakti susiformavusi širdis. Toliau inkstai gamina šlapimą, formuojasi smegenų žievė, vaisius žiovauja, žagsi, pradeda ryti, reaguoja į skausmą. Iki 12-tos savaitės (iki to laiko Lietuvoje leidžiami abortai) vaisius turi visas organizmo sistemas, yra judrus ir gyvybingas. Ekrane buvo parodyta abortuoto vaisiaus skaidrė: kruvinas mažas žmogutis, nužudytas sutikus motinai, negalėjęs pats nei apsiginti, nei sumažinti savo skausmo.

Ar pradėtas vaikas turi teisę į gyvybę – klausė ne vienas pranešėjas. „Teisinė padėtis per dvidešimt metų Lietuvoje nepasikeitė. Nepatvirtintas joks teisinis aktas. Jei Seimas pritartų pateiktam įstatymui, Lietuva nepažeistų jokių tarptautinių įsipareigojimų. Europos Sąjungoje Malta besąlygiškai draudžia abortus, Lenkija ir Airija juos besąlygiškai riboja“, – sakė M. Riomerio universiteto Bioteisės katedros vedėjas doc. dr. Jonas Juškevičius.

Abortas yra visapusiškas blogis – tuo nesuabejojo nė vienas pranešėjas. Juk gyvybė yra Dievo duota vertybė, ją reikia saugoti, jos naikinti nevalia!

Doc. dr. Eimantas Švedas, Kauno medicinos universiteto Akušerijos ginekologijos klinikos gydytojas, teigė, kad iš 14 tūkstančių legalių abortų, kasmet padaromų per paskutiniuosius metus, tik 5 proc. gydytojo intervencija yra pateisinama. 95 proc. abortų atliekami ne dėl medicininių priežasčių. Kur logika? Medikai duoda Hipokrato priesaiką. Tuo tarpu abortas – moters organizmo fizinis ir psichinis žalojimas, prieštaraujantis priesaikai. Nėra ko stebėtis, kad pusė akušerių ginekologų atsisakė nutraukti nėštumus. Tai skaldo medikų bendruomenę. „Įstatymas gina gyvybę nuo pradėjimo momento. Tai pagalba medikams, nenorintiems žaloti moters sveikatos. Įstatymas įteisintų optimalios ir būtinos pagalbos modelį, gerintų demografinę šalies situaciją“, – yra įsitikinęs doc. dr. E. Švedas.

Dr. Birutės Obelenienės nuomone, tik 50 proc. moterų nutraukti nėštumą ryžtasi savo valia. Kita 50 proc. – neatlaikė artimųjų spaudimo. Reikia moterims daugiau padėti krizių centruose. Jos turi teisę į neklaidinančią informaciją.

Gydytoja psichiatrė Palmira Rudalevičienė, Lietuvos kultūrinės psichiatrijos asociacijos prezidentė, pabrėžė: „Tikėkite manimi, ką pasakysiu. Konsultavau ne vieną šimtą moterų, išgyvenančių poabortinį sindromą“. Jų dvasinė kančia atveda pas psichiatrą. Abortas – tai psichinė trauma, pakeičianti požiūrį į mylimus žmones. Kai tavo įsčiose užsimezga nauja gyvybė, iš naujo pažįsti artimuosius: vyrą, motiną, seseris, drauges. Kai vyras iškelia sąlygą „aš arba vaikas“, nereikia juo pasikliauti. Patirtis rodo, kad jam paklususi moteris vyro dažnai netenka. Po aborto šeimoje dingsta meilė, tarp sutuoktinių nebelieka šilumos, atsiranda susvetimėjimas, nebėra apie ką kalbėtis. Abortas moteriai sukelia psichopatologiją, atsiranda simptomų rinkinys: neviltis, apmaudas, pyktis, baimė, dirglumas, didžiausias kaltės jausmas, gėda, nuolatinio susijaudinimo būsena, įkyrios mintys, pavienės haliucinacijos, baimė užmigti ir susapnuoti savo valia nužudytą kūdikį. Padidėja savižudybių. Abortas dvasiškai nužudo moterį visam laikui. Tas veiksmas prieštarauja įgimtam motinystės jausmui: mylėti, turėti vaikus, būti saugiai. Vyrui nebereikia moters, kurios pažeista psichinė pusiausvyra. Jis nueina pas kitą. Poabortinio sindromo tema daug diskutuojama pasaulyje. Lietuvoje šia tema tik pradedama kalbėti.

Konferencijoje kalbėjo Seimo narės Vilija Aleknaitė-Abramikienė (jos pranešimą spausdiname 2 puslapyje) ir Irena Degutienė, doc. dr. Danė Šlapkauskaitė, gyd. Danielius Serapinas, doc. dr. Alina Šaulauskienė, prof. Leonas Laimutis Mačiūnas, dr. Eglė Markūnienė ir kt. Visi kalbėjusieji pritarė pateiktam įstatymui, ragino Seimo narius už jį balsuoti. Konferencijos dalyviai priėmė rezoliuciją ir ją įteikė Seimo nariams.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija