|
Abortas yra visapusiškas blogis
Dr. Aldona KAČERAUSKIENĖ
Daug šurmulio sukėlė Seime įregistruotas Gyvybės
prenatalinėje fazėje apsaugos įstatymo projektas. Įstatymo esmę
pristato jo autorius Seimo narys Valdemaras Tomaševskis: Gyvybę
reikia saugoti nuo jos pradėjimo. Dar negimęs vaikas yra pati silpniausia
būtybė ir savęs apginti negali. Mes turime apginti jo teisę į gyvybę.
Mūsų parengto įstatymo projekte numatytos išlygos,
kada galima nėštumą nutraukti, ir jų pakanka. Draudimui būtų taikomos
išimtys, kai moters gyvybei gresia pavojus, kai yra didelė apsigimimo
galimybė arba kai nėštumas yra išžaginimo pasekmė. O kitais atvejais
bus saugoma gyvybė kaip pagrindinis mūsų pasaulio dalykas. Įstatymo
projekte numatyta atsakomybė medikui, jei jis atliktų nelegalų abortą.
Moteris teisinėn atsakomybėn traukiama nebūtų.
Konstitucija numato, kad žmogaus gyvybę saugo
įstatymas. Mes iki šiol tokio įstatymo neturim. Šią labai svarbią
sritį Lietuvoje reguliuoja 1994 metų ministro įsakymai.
Dabar abortai dažniausiai daromi dėl nežinojimo,
ypač jaunimui trūksta informacijos, todėl reikia šviesti visuomenę.
Abortas tai nuodėmė, o iš nuodėmės reikia pakilti. Jei žmogus
tikintis atlikti išpažintį ir daugiau to nedaryti bei kitiems
paaiškinti.
Apklausos parodė, kad 60 proc. Lietuvos gyventojų
nepritaria įstatymo projektui. Be to, Lietuvos Seimas gavo daugiau
nei šimto europarlamentarų pasirašytą laišką, kuriame prašoma neuždrausti
abortų ir raginama šio įstatymo nepriimti. Pasak jų, abortų uždraudimas
ribotų moterų teises į gyvenimą, sveikatą, orumą. Tuo laišku remiasi,
jį cituoja aborto šalininkai Lietuvoje.
Kovo 27 dieną LR Seime Tėvynės sąjungos Moterų
bendruomenė, Vytauto Didžiojo universiteto Santuokos ir šeimos studijų
centras, Šiaulių universiteto Medicinos pagrindų katedra, Lietuvos
kultūrinės psichiatrijos asociacija ir Pasaulio gydytojų federacijos
Už žmogaus gyvybę Lietuvos asociacija surengė konferenciją Žmogaus
prenatalinė raida šiuolaikinio mokslo žvilgsniu. Konferencijos
rengėjai įsitikinę, kad vyrauja vienašališkos emocijos ir moksliniais
faktais nepagrįsti argumentai: manipuliuojama statistika, dominuoja
pritarimas greitiems, moters ir vaiko sveikatai nepalankiems sprendimams,
skambia retorika siekiama įtvirtinti moters pasirinkimo teisę. Tokia
situacija padiktavo būtinybę surengti konferenciją, kurioje mokslininkai,
dirbantys skirtingų mokslo sričių kryptyse (teisės, neonatologijos,
pediatrijos, akušerijos, edukologijos, psichiatrijos, genetikos),
pasidalintų šiuolaikiniais mokslo faktais grįsta tiesa apie žmogaus
prenatalinės fazės raidą, tikrąsias nėštumo nutraukimo priežastis
ir padarinius bei pateiktų akivaizdžius, šiuolaikinio mokslo pasiekimais
pagrįstus įrodymus.
Šiuolaikiniai mokslo pasiekimai labai praplėtė
mūsų žinias apie žmogaus pradžią, jo augimą motinos įsčiose. Susijungę
23 motinos ir 23 tėvo chromosomos jau turi DNR. Nuo 22 dienos pradeda
plakti susiformavusi širdis. Toliau inkstai gamina šlapimą, formuojasi
smegenų žievė, vaisius žiovauja, žagsi, pradeda ryti, reaguoja į
skausmą. Iki 12-tos savaitės (iki to laiko Lietuvoje leidžiami abortai)
vaisius turi visas organizmo sistemas, yra judrus ir gyvybingas.
Ekrane buvo parodyta abortuoto vaisiaus skaidrė: kruvinas mažas
žmogutis, nužudytas sutikus motinai, negalėjęs pats nei apsiginti,
nei sumažinti savo skausmo.
Ar pradėtas vaikas turi teisę į gyvybę klausė
ne vienas pranešėjas. Teisinė padėtis per dvidešimt metų Lietuvoje
nepasikeitė. Nepatvirtintas joks teisinis aktas. Jei Seimas pritartų
pateiktam įstatymui, Lietuva nepažeistų jokių tarptautinių įsipareigojimų.
Europos Sąjungoje Malta besąlygiškai draudžia abortus, Lenkija ir
Airija juos besąlygiškai riboja, sakė M. Riomerio universiteto
Bioteisės katedros vedėjas doc. dr. Jonas Juškevičius.
Abortas yra visapusiškas blogis tuo nesuabejojo
nė vienas pranešėjas. Juk gyvybė yra Dievo duota vertybė, ją reikia
saugoti, jos naikinti nevalia!
Doc. dr. Eimantas Švedas, Kauno medicinos universiteto
Akušerijos ginekologijos klinikos gydytojas, teigė, kad iš 14 tūkstančių
legalių abortų, kasmet padaromų per paskutiniuosius metus, tik 5
proc. gydytojo intervencija yra pateisinama. 95 proc. abortų atliekami
ne dėl medicininių priežasčių. Kur logika? Medikai duoda Hipokrato
priesaiką. Tuo tarpu abortas moters organizmo fizinis ir psichinis
žalojimas, prieštaraujantis priesaikai. Nėra ko stebėtis, kad pusė
akušerių ginekologų atsisakė nutraukti nėštumus. Tai skaldo medikų
bendruomenę. Įstatymas gina gyvybę nuo pradėjimo momento. Tai pagalba
medikams, nenorintiems žaloti moters sveikatos. Įstatymas įteisintų
optimalios ir būtinos pagalbos modelį, gerintų demografinę šalies
situaciją, yra įsitikinęs doc. dr. E. Švedas.
Dr. Birutės Obelenienės nuomone, tik 50 proc.
moterų nutraukti nėštumą ryžtasi savo valia. Kita 50 proc. neatlaikė
artimųjų spaudimo. Reikia moterims daugiau padėti krizių centruose.
Jos turi teisę į neklaidinančią informaciją.
Gydytoja psichiatrė Palmira Rudalevičienė, Lietuvos
kultūrinės psichiatrijos asociacijos prezidentė, pabrėžė: Tikėkite
manimi, ką pasakysiu. Konsultavau ne vieną šimtą moterų, išgyvenančių
poabortinį sindromą. Jų dvasinė kančia atveda pas psichiatrą. Abortas
tai psichinė trauma, pakeičianti požiūrį į mylimus žmones. Kai
tavo įsčiose užsimezga nauja gyvybė, iš naujo pažįsti artimuosius:
vyrą, motiną, seseris, drauges. Kai vyras iškelia sąlygą aš arba
vaikas, nereikia juo pasikliauti. Patirtis rodo, kad jam paklususi
moteris vyro dažnai netenka. Po aborto šeimoje dingsta meilė, tarp
sutuoktinių nebelieka šilumos, atsiranda susvetimėjimas, nebėra
apie ką kalbėtis. Abortas moteriai sukelia psichopatologiją, atsiranda
simptomų rinkinys: neviltis, apmaudas, pyktis, baimė, dirglumas,
didžiausias kaltės jausmas, gėda, nuolatinio susijaudinimo būsena,
įkyrios mintys, pavienės haliucinacijos, baimė užmigti ir susapnuoti
savo valia nužudytą kūdikį. Padidėja savižudybių. Abortas dvasiškai
nužudo moterį visam laikui. Tas veiksmas prieštarauja įgimtam motinystės
jausmui: mylėti, turėti vaikus, būti saugiai. Vyrui nebereikia moters,
kurios pažeista psichinė pusiausvyra. Jis nueina pas kitą. Poabortinio
sindromo tema daug diskutuojama pasaulyje. Lietuvoje šia tema tik
pradedama kalbėti.
Konferencijoje kalbėjo Seimo narės Vilija Aleknaitė-Abramikienė
(jos pranešimą spausdiname 2 puslapyje) ir Irena Degutienė, doc.
dr. Danė Šlapkauskaitė, gyd. Danielius Serapinas, doc. dr. Alina
Šaulauskienė, prof. Leonas Laimutis Mačiūnas, dr. Eglė Markūnienė
ir kt. Visi kalbėjusieji pritarė pateiktam įstatymui, ragino Seimo
narius už jį balsuoti. Konferencijos dalyviai priėmė rezoliuciją
ir ją įteikė Seimo nariams.
© 2008 XXI amžius
|
