Blaivybės metai: alkoholis ir sveikata

Dr. Aldona KAČERAUSKIENĖ

Atsiliepiant į Blaivybės metų siekius, ką tik išleistas Vyskupo Motiejaus Valančiaus blaivystės sąjūdžio leidinėlis „Gyvenkime be svaigalų"

Balandžio 7-oji - Pasaulinė sveikatos diena. Tą dieną įvairios pasaulio šalys susitelkia ties problemomis, turinčiomis įtakos žmogaus sveikatai. Lietuvoje ši diena paminėta Seime surengiant konferenciją „2008-ieji - Blaivybės metai: alkoholis ir psichikos sveikata". Pranešimus skaitė Nacionalinės sveikatos tarybos narys, PSO atstovas Lietuvoje Robertas Petkevičius, Nacionalinės sveikatos tarybos narys, KMU lek­torius Aurelijus Veryga, Valstybinio psichikos sveikatos centro direktorė Ona Davidonienė, Švietimo ir mokslo ministerijos Bendrojo ugdymo departamento direktoriaus pavaduotojas Rolandas Zuoza.

Europoje suvartojama daugiausia alkoholio. Suaugęs europietis vidutiniškai per metus išgeria 12,1 litro gryno alkoholio. Pasaulio vidurkis - tik 5,8 litro gryno alkoholio. Lietuva gerokai lenkia Europos vidurkį. Be to, alkoholio suvartojimas nuolat auga. 2006 metais vienam Lietuvos gyventojui (ne suaugusiam!) teko 12,2 litro gryno alkoholio per metus, o 2007 metais - net 14,3 litro. Į šiuos skaičius suvartojamas nelegalus alkoholis neįeina. Prognozuojama, kad Lietuvos alkoholio rinka per artimiausius penkerius metus išaugs 35,5 proc. Vis didesnį alkoholio suvartojimą lemia gyventojų pajamų didėjimas, palanki įstatyminė bazė ir sparčiai besivystanti mažmeninės prekybos rinka. Girtavimas sukelia alkoholines psichozes, įvairias ligas. Išsivysčiusiose šalyse alkoholis yra trečias (po tabako ir kraujo spaudimo) pagrindinių ligų rizikos faktorių lentelėje.

Europoje vienas po kito yra priimami alkoholio politikos dokumentai: Europos alkoholio kontrolės planas (1992), Europos alkoholio kontrolės chartija (1995), Stokholmo deklaracija „Alkoholis ir jaunuolis" (2001), PSO Pasaulinių sveikatos asamblėjų rezoliucijos apie žalingą alkoholio poveikį sveikatai (2005), PSO Regiono Komiteto patvirtinta alkoholio politika Europos regionui (2005) ir kt.

Konstatuojama, kad alkoholis išlieka pagrindine visuomenės sveikatos problema Europoje, be to, daro neigiamą įtaką eismo saugumui: vairavimo įgūdžius blogina net ir labai mažos alkoholio dozės, sukelia nelaimių riziką darbo vietoje: paveikti alkoholio darbuotojai kelia pavojų savo ir aplinkinių sveikatai transporte, statybose ir daugelyje kitų sektorių. Ką ir kalbėti apie nėštumą! Alkoholis pereina placentą ir gali pakenkti vaisiui ir kūdikiui.

PSO rekomenduoja šias efektyviausias alkoholio žalos mažinimo priemones: alkoholinių gėrimų kainų ir mokesčių didinimas, alkoholinių gėrimų pardavimo apribojimai, alkoholinio vartojimo konteksto reguliavimas, alkoholio reklamos apribojimas, vairavimo išgėrus prevencija, ugdymas ir nuostatų keitimas, ankstyva intervencija ir priklausomybės gydymas. Nereikia įrodinėti, kad Lietuvoje į šias rekomendacijas nekreipiamas dėmesys. 2007 metais Seimo kontrolieriaus iniciatyva atlikto tyrimo išvadose konstatuota, kad „pagrindiniai alkoholio kontrolės politikos principai: mokesčiais mažinti alkoholinių gėrimų prieinamų ir vartojimo skatinimą, drausti priemones, skatinančias jaunimą pirkti ir vartoti alkoholinius gėrimus nėra įgyvendinami". Alkoholio kontrolės įstatymo tikslas - mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą, jo prieinamumą (ypač nepilnamečiams), piktnaudžiavimą alkoholiu, jo daromą žalą sveikatai ir ūkiui. Tačiau minėtas įstatymas koreguojamas ne į gerąją pusę: alkoholio reklama ir pardavimas tampa vis liberalesni, alkoholio vartojama vis daugiau, o neigiamos pasekmės visuomenei - vis skaudesnės. Būtini radikalūs sprendimai bei politinė valia. Nesiėmę skubių priemonių, o galvodami tik apie ekonominį interesą, galime pažeisti ir taip trapų respublikos genofondą".

Vilčių teikia tai, kad Seimas šiuos metus paskelbė Blaivybės metais, kad jau patvirtinta Blaivybės metų programa ir prasidėjo blaivybę skatinantys renginiai. Visiems reikėtų gerai įsisąmoninti tai, kas rašoma konstatuojamoje dalyje: alko­holio vartojimas pasiekė pavojingą ribą ir daro didelę žalą Lietuvos žmonių, ypač vaikų ir jaunimo, sveikatai. 2006 metais nuo nelaimingų atsitikimų darbe nukentėjo 115 neblaivių asmenų, darbe neblaivūs kasmet susižaloja apie 35-40 proc. visų žuvusiųjų darbo vietose. Socialinės rizikos šeimų įskaitoje įrašyta 8,3 tūkst. girtaujančių šeimų, kuriose auga 18,9 tūkst. vaikų. Dėl neblaivių vairuotojų kaltės užregistruotas 761 eismo įvykis: žuvo 66 žmonės, 1151 žmogus sužalotas. Dėl neblaivių pėsčiųjų kaltės užregistruoti 105 eismo įvykiai: žuvo 9, sužalotas 101 žmogus.

Programoje nustatyti šių metų pagrindiniai siekiai: išlaikyti, įtvirtinti ir plėsti jau esamus alkoholio kontrolės politikos pokyčius (reklamos apribojimai, akcizo didinimas); plėsti tarptautinį bendradarbiavimą, savo tikslams atstovaujant Europoje; stiprinti ir plėsti nevyriausybinį judėjimą, sukuriant pakankamą atsvarą verslo spaudimui (planuojama steigti Baltijos šalių tabako ir alkoholio kontrolės koaliciją); pradėti diskusijas dėl sistemingo privalomojo sveikos gyvensenos ugdymo mokyklose, aktyviai skleisti informaciją apie alkoholio žalą visuomenei ir t. t.

Atsiliepiant į Blaivybės metų siekius, ką tik išleistas Vyskupo Motiejaus Valančiaus blaivystės sąjūdžio leidinėlis „Gyvenkime be svaigalų". Jo autorius - vienas šio sąjūdžio kūrėjų, blaivystės savanoris Jonas Kačerauskas kreipiasi į jaunimą: „Neužtemdyk alkoholiu ir narkotikais savo minčių, siekių; apsieik be svaigalų. Ir tu gali tapti garsiu, naudingu visuomenei žmogum, tauria asmenybe, savo darbais išgarsinti Tėvynę. Žinok, kad alkoholikas net ir miręs palieka kelių kartų dar negimusius, bet psichiškai ar fiziškai sužalotus palikuonis (genetinis paveldėjimas)". Aptaręs svaigalų žalą, autorius nurodo vietas, kur galima kreiptis pagalbos įklimpusiems į svaigalų liūną.

Konferencijoje dalyvavo didelis būrys jaunimo. Tai moksleivių videoklipo konkurso „Būk blaivus!" geriausių darbų autoriai, konkurso nugalėtojai, kuriems buvo įteikti apdovanojimai. Žiūrint į tą vaizdą, keitėsi nuomonė apie Lietuvos jaunimą: tai veiklūs, kūrybingi žmonės. Tik reikia kuo daugiau mokytojų ir auklėtojų, kad jaunas širdis uždegtų, sužavėtų kilniomis blaivybės idėjomis. Tad nebūkime abejingi alkoholizmo plitimui. Kiekvienas darykime tai, ką galime. Anot dr. A. Verygos, lašas po lašo net akmenį pratašo.

© 2008 „XXI amžius“