„XXI amžiaus“ priedas apie gyvybės apsaugą Nr.5 (102)

2009 m. gegužės 22 d.


PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos


 

Gyvybė ir šeima – nesenstančios vertybės

Dr. Aldona Kačerauskienė

Šeima Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, išgyvena krizę: mažėja santuokų, daugėja porų, gyvenančių ne santuokoje, o skyrybų skaičius jau lenkia santuokų skaičių, žiniasklaidos priemonės propaguoja sekso ir kūno malonumus, žmogaus embrionai, naudojami dirbtiniam apvaisinimui mėgintuvėlyje, žūsta procedūrų metu, o praėjus terminui sunaikinami ir t. t. Esant tokiai situacijai nestebina vaikų skaičiaus didėjimas globos namuose (beje, nustatyta, kad į vaikų ir paauglių įkalinimo įstaigas daugiausia patenka globos namų auklėtiniai), vaikų savižudybės, smurtas mokyklose, patyčios. Taigi, ryškėja seksualumo atskyrimas nuo santuokos, kuri yra gyvybės lopšys.

Padėti įveikti šeimos krizę siekia Pasaulinės gydytojų federacijos (PGF) „Už žmogaus gyvybę“ Lietuvos asociacija (pirmininkė doc. med. dr. Alina Šaulauskienė). 1994 m. balandžio 30 dieną ši organizacija pirmą kartą Vilniuje surengė Pasaulinės gyvybės dienos minėjimą. Asociacijos prašymu Lietuvos vyskupų konferencija 1998 metais paskutinį balandžio sekmadienį paskelbė gyvybės diena. Šiemet ši diena paminėta ne tik bažnyčiose. LR Seime buvo surengta konferencija „Gyvybė ir šeima: šeimos politika – visų moralinės ir socialinės politikos formų pamatas“. Konferencijos dalyvius pasveikino LR Seimo pirmininko pirmoji pavaduotoja Irena Degutienė, Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas, Seimo narė Vincė Vaidevutė Margevičienė.

Lietuvių katalikų mokslų akademijos nariai doc. dr. Alina Šaulauskienė ir prof. Leonas Laimutis Mačiūnas pranešime „Šeimos prigimtinė teisė: socialinių ir moralinių šeimos aspektų sąsaja su valstybės pasirinkta ideologija ir gyvybės kultūra“ šeimos krizę įvardijo kaip moralės krizę. Tai savo gyvenimo tikslo, šeimos prasmės nesuvokimas, netinkamas vaikų ugdymas, jaunimo nepasirengimas šeimai ir t. t. „Išmirštančią tautą, kai netekčių skaičius viršija gimimų skaičių, gali išgelbėti tik tvirtos šeimos, auginančios daug vaikų“, – sakė pranešėja.

Kun. Ričardo Doveikos pranešimą „Gyvybė ir šeima santuokos glėbyje“ galima pavadinti himnu gyvybei ir šeimai. Gyvybė turi savo vertę. Tai pirminis gėris. Dievas pašaukė vyrą ir moterį į šeimą, kurioje mokomasi mylėti ir priimti meilę, realizuoti save dovanojant kitam. Gyventi šeimoje, gimdyti vaikus, kiekvieną iš jų priimant su meile, auklėti juos, per religiją įvedant į Dievo Bažnyčią – tai normalus žmogaus pašaukimas.

„Dievo meilė ir saugumas, patirti tėvų šeimoje, žmogų lydi visą gyvenimą. Valstybė remia santuoką, nes joje galima sudaryti geriausias sąlygas augti drąsiems, pozityviems, kūrybingiems valstybės piliečiams“, – sakė Socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėja Elena Urbonienė. Ji patikino, kad rengiamas šeimos gerovės įstatymas, įkurtas šeimos gerovės skyrius.

Konferencija priėmė deklaraciją, kurioje teigiama, kad „kiekvienas žmogus turi teisę gyventi gerovėje: turėti prigimtinę teisę į natūralų pradėjimą, teisę turėti tėvą ir motiną, augti šeimoje“, kad „vaikai yra svarbiausia investicija į Lietuvos ateitį ir išlikimą“ ir kad „jaunus žmones būtina ruošti ištikimam šeimyniniam gyvenimui, puoselėti pareigos ir atsakomybės jausmus“. Deklaracijoje pabrėžiamas šeimos, pagrįstos santuoka, puoselėjimas, jos prigimtinės teisės ir moralinių bei socialinių vertybių išsaugojimas. „Ginkime kiekvieną pradėtą gyvybę ir tradicines šeimas bei jų teises“, – tokiu paraginimu baigiama deklaracija.

Lietuvos asociacijos „Už žmogaus gyvybę“ kasmetinis apdovanojimas – skulptūrėlė „Motinystė“ (autorius prof. Leonas Žuklys) – šiemet atiteko Daivai Šveikauskienei.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija