Rastas trumparegystės genas

Nuotrauka iš www.vitaminai.lt

Mokslininkai atrado trumparegystę sukeliantį geną ir teigia, kad per dešimtmetį gali akinius paversti istorija. Milijonai trumparegių galėtų nebepriklausyti nuo įvairių išradimų – kontaktinių lęšių, akinių ar lazerinių operacijų. Vaikystėje duoti specialūs akių lašiukai apsaugotų vaikus nuo nepatogių akinių nešiojimo mokykloje.

Trumparegystę, arba, kitaip tariant, toli esančių daiktų sufokusavimo problemą, turi daugiau nei vienas iš trijų britų, o sergančių šia liga skaičius nuolat auga, vis ilgiau leidžiant laiką kambaryje, prie kompiuterio ekrano.

Dėl padidėjusio akies obuolio kylanti trumparegystė dažniausiai pradeda vystytis vaikystėje. Kai kuriais atvejais regėjimas gali gana greitai blogėti. Sustabdyti šio proceso neįmanoma, todėl pasitaiko atvejų, kai žmogus visai apanka.

Paskutiniai tarptautinės komandos, kuriai vadovavo Londono „King‘s College“ (KCL) ekspertai, tyrimų rezultatai, išspausdinti žurnale „Nature genetics“, suteikia viltį milijonams.

Kad rastų geną, susijusį su trumparegyste, mokslininkai ištyrė daugiau negu 4 tūkst. dvynių. Būtent dvyniai tokiuose tyrimuose testuojami dažniausiai, mat taip lengviausia pastebėti natūralų ir įgimtą skirtumą. Vėliau tyrėjai patvirtino savo gautus rezultatus ištyrę dar 13 tūkst. britų, olandų ir australų. 45 proc. britų turi tą nelemtą geną, o tie, kurie turi juos du, dažniausiai suserga trumparegyste.

KCL tyrėjas daktaras Pirro Hysi sako: „Daug metų mes manėme, kad svarbiausias veiksnys, darantis įtakos trumparegystei, yra trumparegiai tėvai. Pirmą kartą mes radome genus, kurie gali šiuos įtarimus paneigti“.

Genas RASGRF1 atlieka svarbiausią vaidmenį vystantis akiai ir siunčiant vizualinius signalus smegenims. Kai jis turi defektą, akies obuolys gali peraugti, taip priversdamas akies savininką tolimus objektus matyti išblukusius – tarsi per miglą.

Daktaras Chrisas Hammondas teigia: „Miopija, arba trumparegystė, dažniausia akių problema, paveikusi beveik trečdalį suaugusių britų. Žmonės, kurių regėjimas labai silpnas, rizikuoja ateityje visai apakti. Tinklainė gali visai nusilupti nuo akies obuolio – kaip tapetas nuo sienos. Iki šiol mes žinojome, kad trumparegystei įtakos turi darbas uždaroje patalpoje, aktyvios veiklos stoka, tačiau mes nesupratome, kaip žmonės tampa trumparegiais. Dabar tikimės, kad perpratę visą procesą galėsime užkirsti kelią, kad vaikai netaptų trumparegiai, o tuos, kurie jau tokie yra, galbūt galėsime apsaugoti nuo ligos progresavimo“.

Anot C. Hammondo, vaistai, išgydysiantys trumparegystę, gali būti išrasti per artimiausią dešimtmetį. Kitas pasiūlymas gydyti trumparegystę ne vaistais – gero geno injekcija į akį. „Manau, mes rasime kokį patogų būdą – tabletę ar akių lašus – išgydyti trumparegystei“, – žadėjo gydytojas. Nors akių lašai jau nebepadės trumparegystę turintiems suaugusiems, jų vaikams tai gali būti tikras išsigelbėjimas.

Šiandien jaunuoliai patys gali užkirsti kelią trumparegystei. Anot Šiaurės Karolinos universiteto atstovės Terri Young, tereikia išeiti į lauką ir žiūrėti į horizontą. „Šiandien daugelio darbas susijęs su žiūrėjimu iš arti – knygų skaitymas, naudojimasis kompiuteriu“.

LRT

© 2010 „XXI amžius“