„XXI amžiaus“ priedas apie gyvybės apsaugą Nr.9 (154)

2013 m. rugsėjo 13 d.


PRIEDAI

žvilgsniai

pro vita

Horizontai

Kristus ir pasaulis

Sidabrinė gija

Atodangos

Abipus Nemuno


 

Sveikas gyvenimo būdas suteikia galimybę matyti gyvenimą tokį, koks jis yra

Adrė Zakrauskaitė

Muzikantas ir dainininkas
Edgaras Lubys
Pix studijos nuotrauka

Žinomas Lietuvos muzikantas Edgaras Lubys (kai kam žinomas kaip Amberlife) šiuo metu ne tik rūpinasi savo nauju muzikos projektu „Feral“ bei kuria muziką kitiems Lietuvos atlikėjams, tačiau ir intensyviai sportuoja. „Pilną maratoną galbūt bėgsiu Amsterdame spalio 20 dieną“, – šypsosi. Sveiką gyvenseną propaguojantis atlikėjas sutiko prisijungti prie projekto „Aš – už sveiką Lietuvą“ bei pasidalinti savo istorija bei mintimis.

Apie blaivybę

„Mano pirmas blaivus gimtadienis buvo tada, kai man sukako 25, – savo pasakojimą apie pokyčių pradžią pradeda Edgaras. – Tad blaiviai gyvenu jau penkerius metus. Kaip atėjo šis pokytis? Savaime. Kaip ir visi dalykai, natūraliai. Kitiems žmonėms gal atrodo, jog aš tvardausi, labai noriu išgerti, bet negeriu, tačiau taip tikrai nėra. Paprasčiausiai pradėjo darytis gaila tuščiai praleisto laiko, norėjau matyti gyvenimą tokį, koks jis yra. Man nuoširdžiai nesinori šeštadienio rytą pagiriotam gulėti lovoje...“ Kalbėdamas apie alkoholį, atlikėjas dažnai pasiūlo įsivaizduoti, kaip žmonės gyventų, jei alkoholis neegzistuotų. „Kiek sumažėtų nelaimių keliuose, šeimose, kiek išsaugotume gyvybių, kaip keistųsi žmonių tarpusavio bendravimas, kai nebeliktų penktadienio vakaro lėbavimų vyninėse?.. Viskas iš esmės būtų kitaip“. Alkoholį, anot Edgaro, verta išskirti dėl to, jog jis yra legalus, nors ne mažiau pavojingas nei bet kuris kitas narkotikas. „Žmonės netgi galvoja, kad išgerti penkiasdešimt gramų yra sveika. Mano suvokimu, tai visiška nesąmonė – sveikiausias gėrimas pasaulyje yra vanduo...“ Muzikantas teigia supratęs, kad neverta bandyti kitiems įrodyti, jog alkoholis daro didelę žalą. „Daug diskutavau šia tema, išsisėmiau... Pradedu galvoti, jog nėra prasmės kitiems bandyti kažko įteigti, pats turi gyventi tuo. Nesmerkiu žmonių, kurie kažką daro kitaip, nes kadaise ir aš pats tai dariau... Tačiau jei negeri, dažnai žmonės tave vertina įtariai – turbūt savo „bačką“ jau išgėrei arba praktikuoji kokią religiją (juokiasi). Į tave žiūrima kaip į kitokį. Juk leisti penktadienio ar šeštadienio vakarus geriant vidutinio amžiaus žmogui jau tapo norma“.

Problemų ištakos

Edgaras pastebi, jog tiek alkoholio vartojimo, tiek rūkymo problemų ištakos – šeimoje. „Kokie tėvai, tokie ir vaikai. Jie mato pavyzdį, jei tėvas rūko, bet savo sūnui sako „nerūkyk“, tai neveikia. Paskui stebisi tėvai, kodėl šeštoką pagauna už kampo berūkantį... O alkoholis į mūsų visuomenę ateina praktiškai per visur, tai – aplinkui tvyranti bendra sąmonė. Tai taip įsišakniję, jog laikoma norma, ir niekas nebesuka sau galvos ir net vaikams, kurių ūgis stalo nesiekia, jau duoda įmerkti pirštą į taurelę ir palaižyti...“ Atlikėjas priduria, jog yra ir kitų dalykų, prie kurių mes esame pripratę, nors to nė nepastebime. „Kitas dalykas, kurį irgi priskirčiau narkotikams, yra cukrus. Vien gerdamas pieną per metus suvartoji tikrai daug cukraus, o kur dar saldūs gėrimai. Mes net nebežinome, kokiuose produktuose yra cukraus. Aišku, nekalbu apie cukrų vaisiuose – tai ne tas pat kaip dirbtinis cukrus, kuris yra stimuliantas, greitai pakeliantis gliukozės kiekį kraujyje ir trumpam pagerinantis nuotaiką“. Tačiau pašnekovas pabrėžia, jog negalima kaltinti neteisingai besimaitinančių ar žalingus įpročius turinčių žmonių. „Dažniausiai žmonės tai daro ne todėl, kad nori tai daryti. Yra tiesiog nežinojimas. Žmonės nežino, nesusimąsto. Net, pavyzdžiui, nefiksuoja, ką valgo, – dienos pabaigoje nebeatsimena, ką perdien suvalgė... Deda į burną bet ką, bet kaip ir bet kada“.

Vegetariška mityba

Penkerius metus Edgaras maitinosi vegetariškai, tačiau pradėjęs intensyviai sportuoti, kurį laiką buvo grįžęs prie mėsos: „Visa aplinka intensyviai man bandė įbrukti, kaip reikia mėsos. Tačiau kartą suvalgius mėsos troškinio man pasidarė žiauriai bloga – sustojo viskas, kas įmanoma, jaučiausi apsinuodijęs...“ Šiuo metu vyras maitinasi veganiškai – nevartoja mėsos, žuvies, kiaušinių, pieno produktų. „Manau, jog vegetarizmas nėra tik mityba, tai kartu yra ir suvokimas. Mes esame praradę ryšį tarp mėsos gabalo ir gyvūno, nebesuvokiame, kaip tas maistas atsiranda ant mūsų stalų, nėra sąmoningumo. Valgydamas gyvūną, tu minti skausmo energija. Tas gyvūnas turėjo mirti dėl to, kad tu būtum sotus, – samprotauja atlikėjas ir priduria: – Visgi prieš tapdamas vegetaru žmogus turi tam pasiruošti. Juk norimą gauti kalorijų kiekį gali surinkti ir iš „Mars“ batonėlio, ir iš vaisių, daržovių, sėklų... Turi valgyti kuo daugiau žalio, neapdoroto, sveiko, tikro maisto. Šiandien iš toli iki mūsų atkeliavę vaisiai neturi nieko bendro su ekologija, tačiau esu įsitikinęs, jog netgi toks atvežtas vaisius yra kur kas sveikiau nei negyvas gyvūnas“.

Paklaustas apie apsisprendimą atsisakyti pieno produktų, Edgaras sako: „Įvardinkite man bent vieną gyvą organizmą, kuris visą gyvenimą vartotų kitos rūšies pieną? Aš tokio nežinau. Pienas naudingas, kai jis yra mūsų mamos, kai esame kūdikiai. Tačiau vėliau jis nebeturi jokios naudos. Sportininkai ir mitybos specialistai labai sureikšmina baltymus. Tačiau juk esame suaugę žmonės, nebeaugame, tad kam mums reikia tiek daug tų baltymų? Pavyzdžiui, motinos piene yra tik 6 procentai baltymų. Toks mažas kiekis, nors kūdikis kiekvieną dieną auga, vystosi... Ir, jei kasdien besivystančiam ir augančiam organizmui užtenka tokio mažo kiekio, tai mums su maistu gaunamų baltymų turėtų užtekti per akis“.

Sveikas žmogus ir laimės formulė

Kas yra sveikas žmogus? „Tai – visų pirma laisvas žmogus, jaučiantis laisvę čia ir dabar, neturintis priklausomybių, girdintis save, nedėliojantis savo gyvenimo pagal kitus, atsakingas už kiekvieną savo veiksmą... Apskritai, sveikata nėra tik tai, jog išgersi šviežiai spaustų sulčių ar pasportuosi. Taip, privalome judėti bent pusvalandį per dieną, tačiau tai neturi būti kančia – galima susirasti savo mėgiamą judėjimo būdą, pavyzdžiui, vieni kaituoja, kiti vaikšto su lazdomis, treti žaidžia futbolą... Svarbu atkreipti dėmesį, jog judesys gali būti ir naudingas, ir žalingas. Pavyzdžiui, dažnai maitinamasi neteisingai – vartojamas toks maistas, kad organizmui dar reikia papildomos energijos, kad jį apdorotų ir pašalintų, o tada einama sportuoti. Organizme vyksta begalės procesų, o mes kūnui dar duodame fizinio krūvio, nors tuo metu jam to mažiausiai reikia“.

Paklaustas apie tai, kaip kovoja su stresu, Edgaras sako: „Pirmiausia stengiuosi neįsitempti, kad po to nereikėtų atsipalaiduoti. Tačiau kai gyveni mieste, stresas neišvengiamas, jis tiesiog tvyro ore... Visų pirma su stresu kovoti padeda sportas. Vakarais stengiuosi pabūti tyloje, pasiruošti miegui, nežiūriu televizoriaus, stengiuosi išjungti ir telefoną, ir kompiuterį. Geras, teisingas miegas – vienas iš būdų atsipalaiduoti, tam tikra meditacija. Yra ir kiti dalykai – sąmoningas kvėpavimas, sąmoningas vaikščiojimas... Kai niekur neskubi, tiesiog mėgaujiesi. Šios akimirkos jautimas yra labai svarbus“.

Atlikėjas teigia pastebintis, jog šiuo metu mokyklose vaikams dažnai skiepijamos neteisingos vertybės. „Dabar visuomenėje vyrauja spaudimas – nuo pat mažumės turi galvoti apie savo sėkmę, būdamas penkiolikos jau turi žinoti, ką veiksi būdamas dvidešimt penkerių, kur stosi, kokia bus tavo karjera... Dar turi būti lieknas, gražus. Tačiau vaikams turėtų būti diegiamos ne sėkmės, o laimės formulės. Juk sėkmę pasiekęs ir laimingas žmogus – du skirtingi dalykai. Vaikams galėtų būti vedami elementarūs meditacijos ar streso valdymo kursai. Aišku, mokytis matematikos ar užsienio kalbų yra labai svarbu, tačiau mažas žmogus neturi dėlioti savo gyvenimo pagal tėvų, visuomenės norus ar sėkmės formules. Jis turi pasirinkti savo mėgiamą veiklą, nes tai – vienas iš svarbiausių punktų, norint jaustis laimingam, harmoningam. Tai daro įtaką ir mūsų būčiai, aplinkai, sveikatai“.

www.sveikuoliai.lt

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija