„XXI amžiaus“ priedas apie gyvybės apsaugą Nr.9 (154)

2013 m. rugsėjo 13 d.


PRIEDAI

žvilgsniai

pro vita

Horizontai

Kristus ir pasaulis

Sidabrinė gija

Atodangos

Abipus Nemuno


 

Alkoholizmas. Nuopuolis ar liga?

Benjaminas ŽULYS

Visuomenės požiūris

Sukako 25 metai, kai Lietuvoje buvo įkurta Anoniminių alkoholikų (AA) draugija. Šia proga Kauno arkivyskupijos šeimos centre (Vilniaus g. 29) buvo surengtas išplėstinis šios bendruomenės susirinkimas. Erdvi salė buvo pilna žmonių. Didžiuma jų (kai kurie atėjo su sutuoktiniais, vaikais) ne vienerius metus be saiko vartojo alkoholį, prarado sveikatą, apvylė šeimas, kitus artimus žmones, buvo išmesti iš darbo, buto, patyrė daugybę kitų didelių nemalonumų.

Jie atsitiesė po artimųjų įkalbinėjimų, ilgų dvejonių, atėję į AA draugiją. Ne kiekvienam tas atėjimas buvo sėkmingas – kai kurie neištvėrė, kiek pabuvę draugijoje, vėl pasuko senu pražūtingu keliu.

Pagrindinis draugijos tikslas – visiškai atsisakyti alkoholio. Bent vienas stikliukas „dėl reikalo“ ar bokalas alaus gali būti pražūtingas. Renginio vadovas Justinas (čia ir kitur tikri vardai pakeisti), kiti dalyviai pirmiausia prisistatė: „Esu alkoholikas...“, susirinkusieji jį draugiškais šūksniais pasveikino.

Prisiminta, kad AA draugijos grupė prieš ketvirtį amžiaus pirmiausia buvo įkurta Vilniuje. Čia padėjo ir iš Amerikos atvykę keli AA draugijos nariai, nes ten ši visuomeninė bendruomenė jau turėjo gilias šaknis. Jos siekia 1935 metus, kai du girtuokliai Ohajo valstijoje Bilis W. ir daktaras Bobas suvokė, kad pagelbėdami vienas kitam, jie gali pasiekti tai, ko nepajėgė padaryti po vieną – išlikti blaivūs. Greitai suvokę, kad jų blaivybė toliau stiprėja, jie dalijosi ta patirtimi su kitais. Per kelis mėnesius blaivininkų skaičius sparčiai išaugo, peržengė ne tik valstijos, bet ir valstybės sienas. Šiandien AA draugijoje – per du milijonus narių, ją sudaro apie 98000 grupių, esančių daugiau nei 150 šalių, taip pat ir Lietuvoje. Nors draugijoje jokio oficialaus alkoholizmo apibrėžimo nėra, bet dauguma jos narių suvokia, kad alkoholizmą galima apibrėžti kaip fizinį ir psichinį potraukį.

Lietuvoje veikia apie 130 grupių įvairiose šalies vietovėse ir net kai kuriose įkalinimo įstaigose. Į jubiliejaus minėjimą Kaune iš Amerikos, Kalifornijos, atvykęs ir beveik visą gyvenimą užsienyje praleidęs garbusis svečias alkoholikas Algirdas nepamiršo savo gimtosios lietuvių kalbos, nes šeimoje visada buvo kalbama lietuviškai. Tad ir dabar jis lietuviškai kalbėjo be pašalinio akcento, pasakojo, kad pradėjo gerti būdamas jaunas, po kurio laiko padedamas artimųjų ir psichologo, nustojo. Į Lietuvą, kurioje gimė, atvyko dar 1991 metais ir su blaivybės skatintojų grupe apkeliavo visą šalį – aplankė įvairias įstaigas, mokyklas, ligonines, įkalinimo įstaigas, visur platino teisingą žodį apie alkoholizmą, jo padarinius. Beje, jis ironiškai prisiminė, kad prieš kurį laiką Amerikoje, norint, kad alkoholikai nepaliktų savo nesveikų, alkoholio paveiktų vaikų, buvo siūloma alkoholikus kastruoti, dargi norėta juos tiesiog fiziškai naikinti. Žinoma, tokių idėjų buvo atsisakyta, nes tai – ne tas kelias. Jei dabar Amerikoje sulaikomas prie vairo neblaivus vairuotojas, jam siūloma arba sėsti į kalėjimą, arba lankyti AA draugijos užsiėmimus, juose išbūti ne mažiau kaip 30 valandų. Žinoma, pažeidėjai paprastai renkasi šiuos užsiėmimus, nes, ir šio susirinkimo dalyvių nuomone, kalėjimas girtuoklio blaivininku nepadarys.

Kita viešnia iš Amerikos – alkoholikė Iva – lietuviškai kalbėti jau neįstengė, apie savo išgyvenimus pasakojo angliškai, o vertė ponas Algirdas. Vis dėlto viešnia tvirtino esanti tikra lietuvė, tik gyvenimas taip susiklostė, kad gimtoji kalba liko kiek primiršta. Ji sakė, kad Amerikoje ji su bendraminčiais dirba grupėmis. Ji matė tokių žmonių, kurie, alkoholio paveikti, patyrė haliucinacijų, regėjo vaiduoklius. Pati Iva alkoholio visai nevartoja jau 37 metai. Tą žinią susirinkimo dalyviai palydėjo plojimais.

Kaunietis alkoholikas Bronius pasakojo, kad į AA draugijos užsiėmimus nueiti jį prikalbėjo žmona. Kartą atėjo ir štai jau ne vieneri metai jis – uolus susirinkimų lankytojas – padeda kitiems atsisakyti šios ydos. Jis pasisakė prieš vadinamąjį saikingą išgėrimą, nes tai gali nuvesti į pražūtį.

Susirinkimo svečias Kauno miesto savivaldybės vicemeras Stanislovas Buškevičius prisiminė, kaip jam, dar mažam vaikui, tėvas prisakė nė vieno karto gyvenime nepakelti alkoholio taurelės, nepaimti cigaretės. Šiuos tėvo nurodymus Stanislovas uoliai vykdo, nors progų, einant tokias pareigas, yra kone kasdien. Jis net nežinąs alkoholio skonio.

Atsikratyti alkoholizmo ypač padeda programa „Dvylika žingsnių ir dvylika tradicijų“. Pirmasis šios programos skyrius skelbia: „Prisipažinome, kad esame bejėgiai prieš alkoholį ir kad mūsų gyvenimas tapo nevaldomas“. Paskui „nusprendėme patikėti savo valią ir gyvenimą Dievo globai“, „galutinai pasirengėme, kad Dievas pašalintų mūsų būdo trūkumus“, „sudarėme sąrašą visų žmonių, kuriuos skriaudėme, ir pasiryžome skriaudas atitaisyti“.

Jau tvirtai žinoma, kad jei kas tapo alkoholiku, tai jau visam laikui. Anoniminiai alkoholikai teigia: „Mes žinome ir pripažįstame, kad alkoholizmas – liga, kuri progresuoja, nuo jos neįmanoma visiškai išsigydyti, bet sustabdyti jos vystymąsi, kaip sustabdomos kitos ligos, galima. Mes įsitikinome, kad pasirinkimo alkoholikai neturi, jei jie nenustoja gėrę, liga progresuoja ir tikriausiai nutemps į patį dugną – į kalėjimus, ligonines, panašias įstaigas, o tai pirma laiko nuves į kapus“. Lietuvoje nemažai pavyzdžių kai prasigėrę vyrai, net jaunuoliai nusižudo.

Kas yra AA draugija? Trumpai tariant, tai – pasaulinė draugija vyrų ir moterų, padedančių vieni kitiems išlikti blaiviems. Vienintelė narystės sąlyga yra noras nustoti vartoto alkoholį. Draugijos nariai susirinkimuose ir vienas su kitu dalijasi savo sveikimo nuo alkoholizmo patirtimi, stiprybe ir viltimi. Nėra jokių nario mokesčių, draugija nepriima jokios materialinės paramos iš šalies, nes tai ją darytų daugiau ar mažiau priklausomą nuo rėmėjų ir nukreiptų nuo pagrindinio tikslo. Draugija išsilaiko iš savo narių savanoriškų įnašų. Ji neremia jokių partijų, nedalyvauja jų ginčuose.

Beje, nei ligoninių, nei poilsio namų AA draugija neturi. Pagal tradicijas joje nėra nei medicinos darbuotojų, nei medicinos centrų, ji neteikia jokių paslaugų. AA draugija griežtai laikosi pagrindinio savo tikslo – padėti alkoholikams, kurie stengiasi gyventi blaiviai. Ji leidžia nemažai literatūros. Paminėtinos knygos „Anoniminiai alkoholikai“, „Dvylika žingsnių, dvylika tradicijų“, „Gyventi blaiviai“, „Kasdieniniai apmąstymai“, brošiūros „AA grupė“, „Laiškas moteriai alkoholikei“, „Išsilaikome iš savo pačių įnašų“, „Dvasininkų klausimai apie Anoniminius alkoholikus“, „AA grupės įkalinimo įstaigose“.

„Ar jums reikalinga AA draugija? Jos būstinė Kaune, Vilniaus g. 29, Kauno arkivyskupijos šeimos centras.

Dvasininkų požiūris

Kitą dieną Kauno arkivyskupijos šeimos centre pas alkoholikus svečiavosi Paberžės (dabar Vandžiogalos) parapijos klebonas kun. Skaidrius Kandratavičius. Įvyko gyvas pokalbis apie anoniminius alkoholikus ir Bažnyčios bendruomenę, Dievo suvokimo esmę alkoholikų sąmonėje, elgsenoje, visame jų gyvenime. Garbusis svečias sakė, kad patys alkoholikai galėtų aktyviau ieškoti ryšio su dvasininkais, o šie visuomet atvyks į jų susirinkimus, pasidalys savo žinojimu, ne vien įgytu privačiuose pokalbiuose, bet ir per išpažintis, kai alkoholikai būna atviresni, nuoširdesni, kupini noro mesti girtuoklystę (žinoma, griežtai laikantis asmens išpažinties paslapties normų). Maždaug prieš pusantrų metų Kaune keli kunigai dalyvavo susirinkime, kuriame, be kitų reikalų, buvo aptariamos ir alkoholizmo problemos. Kai kuriose bažnyčiose iškabinami tvarkaraščiai, kuriuose nurodomos AA grupių susirinkimų datos ir vietos. Tai padeda AA draugijos narių artimesniam bendravimui su dvasininkais. Kaip tik dvasininkai dažnai yra pirmieji asmenys, į kuriuos sergantys alkoholizmu kreipiasi pagalbos, supratimo, pirmieji, kuriems jie prisipažįsta apie savo ligą. Dvasininkai yra tie autoritetai, kurie gali argumentuotai patarti alkoholikams, kad pagalba yra galima tik tuomet, kai jie pasiryžę ją priimti, kai be prievartos nori mesti gerti.

O ar tarp kunigų nėra alkoholikų? Deja, alkoholizmas nežino ribų. Ir tarp dvasininkų Lietuvoje, kurie atstovauja ne vien katalikams, bet ir kitiems tikėjimams, yra alkoholikų. Ir jie ieško išeities, ne vienas pasiekė blaivybę būdami AA draugijoje.

Ar AA draugijos susirinkimuose yra meldžiamasi? Alkoholikai malda ir meditacija siekia stiprinti ryšį su Dievu, melsdamiesi atpažinti Jo valią ir ją vykdyti. Kai kurie AA susirinkimai baigiami malda „Tėve mūsų“, kiti sukalba Ramybės maldą.

Dvasininkus jaudina tai, kad net apie trečdalis draugijos narių yra moterys, ir jų skaičius nuolat didėja. Jos – žmonos, motinos, senelės. Gerai, kad daug jų kreipiasi pagalbos į AA draugiją, ja pasitiki. Bet AA draugija neskirsto alkoholikų į vyrus ir moteris. Visose grupėse moterys ir vyrai lygūs. Visi, nepriklausomai nuo jų amžiaus, išsilavinimo, materialinės ar visuomeninės padėties, visada gali tikėtis supratimo ir paramos.

Į draugiją kreipiasi vis daugiau jaunimo. Čia jis suranda atramą, atgauna pasitikėjimą savo jėgomis.

Pabrėžiama, kad AA draugija nėra religinė bendruomenė, todėl tikyba nėra narystės sąlyga. Draugija nėra susaistyta su jokiomis religinėmis organizacijomis ar sektomis, nors daug religinių vadovų yra pasisakę palaikantys AA draugiją.

Susitikime su kun. S. Kandratavičiumi alkoholikai vienbalsiai sakė, kad Dievas visada išties pagalbos ranką, tik reikia ją noriai priimti.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija