„XXI amžiaus“ priedas apie gyvybės apsaugą Nr.1 (158)

2014 m. sausio 17 d.


PRIEDAI

žvilgsniai

pro vita

Horizontai

Sidabrinė gija

Kristus ir pasaulis

Atodangos

Abipus Nemuno


 

Kinija švelnina vieno vaiko politiką ir naikina priverstinių darbų stovyklas

Šiomis dienomis nuolatinis Kinijos nacionalinės asamblėjos komitetas paskelbė apie vieno vaiko politikos švelninimą ir apie priverstinio darbo stovyklų naikinimą.

Siekdama kelti savo ekonomiką, Kinija nuo 1979 metų įvedė vieno vaiko šeimoje politiką, kurią vykdo prievartiniais būdais: didelėmis baudomis, dažnai, ypač seniau, priverstiniais abortais iki pat 9 nėštumo mėnesio, sterilizacija. Tai yra neabejotini žmogaus teisių pažeidimai, kaip pripažįsta ne tik abortų priešininkai, bet ir abortų šalininkai: viena yra pačios moters sprendimas dėl abortų, o antra prievartinė valstybės politika, kuri visai ignoruoja tėvų valią. Abortas negali būti naudojamas kaip valstybinė gyventojų skaičiaus kontrolės priemonė.

Kinijos valdžia vieno vaiko politiką švelnina ne dėl moralinių ar žmogaus teisių argumentų. Nuolat daugėja perspėjimų dėl socialinio tokios politikos žalingumo: ji išbalansavo gimstamumo ir mirtingumo pusiausvyrą. Demografiniai skaičiavimai aiškiai rodo, kad po kelių dešimtmečių didelė populiacijos dalis pasieks pensijinį amžių, tačiau trūks tų, kurie juos galėtų pakeisti darbo rinkoje ar apmokėti augančias medicininės priežiūros išlaidas. Išbalansuota vyrų ir moterų pusiausvyra: šeimai galint turėti tik vieną vaiką, dažnai buvo abortuojamos mergaitės ir laukiama berniuko. Jau šiandien dėl to mažiausiai 24 milijonai kinų niekad negalės sukurti šeimų, nes paprasčiausiai trūksta moterų. Vieno vaiko politika tapo vienu iš korupcijos veiksnių.

Išimtys vieno vaiko politikai iki šiol buvo nedidelės: turėti du vaikus buvo leista nedidelėms etninėms bendruomenėms ar valstiečiams, kai pirmasis vaikas buvo mergaitė. Kaip minėta, kai kas gavo leidimą turėti antrą vaiką korupcijos būdu. Dabar priimtas sprendimas leis turėti antrą vaiką toms šeimoms, kurios pačios yra sudarytos iš sutuoktinių, kurie buvo vienintelis vaikas savo šeimose. Tokių porų yra apie 10 milijonų. Kitais atvejais valdžia išlaiko savo prievartinę gyventojų kontrolės politiką.

Kitas svarbus sprendimas, jei bus iš tiesų įvykdytas ir nepakeistas kita represijų sistema, yra priverstinio darbo ir perauklėjimo stovyklų panaikinimas. Šios stovyklos gimė šeštajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje ir buvo skirtos žmonėms, padariusiems smulkius kriminalinius prasižengimus. Tačiau netrukus „perauklėjimui“ buvo pradėti siųsti ir tie, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių neįtiko valdžiai, ją kritikavo, kuo nors skundėsi, neatitiko jos ideologijos. Į tokias stovyklas pateko ir daugybė dvasininkų bei tikinčiųjų, katalikų ir priklausančių kitoms konfesijoms. Kinijos teisingumo ministerijos paskelbtais duomenimis, priverstinių darbų stovyklų skaičius šio metu siekia 260, jose gyvena per 160000 kalinių. 2009 metų Jungtinių Tautų duomenimis, stovyklų skaičius siekė 320. Šių stovyklų sistema pati savaime yra didelis žmogaus teisių pažeidimas. Ką reiškia vien policijos teisė „sulaikyti“ asmenį be teismo iki ketverių metų.

Kaip rašoma agentūros „Asianews“ pranešime, iki šiol priverstinio darbo stovyklose yra uždaryta keliolika katalikų kunigų, iš jų – trys vyskupai. Kunigai čia pateko už tai, kad priklausė neregistruotoms katalikų bendruomenėms, vedė pamaldas ar katechezę. Stovyklose kai kurie patyrė psichologinį ir fizinį smurtą.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija