„XXI amžiaus“ priedas apie gyvybės apsaugą Nr.4 (161)

2014 m. balandžio 11 d.


PRIEDAI

žvilgsniai

pro vita

Horizontai

Sidabrinė gija

Kristus ir pasaulis

Atodangos

Abipus Nemuno


 

Mažas sutvėrimas – didelė grėsmė

Balandžio 7 dieną buvo minima Pasaulinė sveikatos diena. Kaip praneša Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras, 2014 metų Pasaulinės sveikatos dienos tema – vabzdžių platinamos transmisinės (pernešamos) ligos, kurių patogenus ir parazitus nuo infekuoto (užsikrėtusio) žmogaus ar gyvūno vabzdžiai perduoda sveikam, taip sukeldami rimtus žmonių susirgimus. 2014 metais šios dienos šūkis – „Mažas įkandimas – didelė grėsmė“.

Kad vabzdžiai perneša įvairias ligas, moksliškai buvo įrodyta tik 1877 metais. Nuo to laiko yra rengiamos įvairios kampanijos, kurių pagrindiniai tikslai yra informuoti visuomenę apie vabzdžius, jų keliamą grėsmę, platinamas žmogui pavojingas ligas, rekomenduoti apsisaugojimo nuo jų būdus bei skatinti bendruomenes ir šeimas imtis visų įmanomų veiksmų, siekiant apsisaugoti nuo šių ligų.

Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenis, pasaulyje bent viena vabzdžių pernešama liga yra užsikrėtęs kas šeštas žmogus, o 40 proc. žmonių yra rizika susirgti Dengė karštlige. Kasmet užregistruojama apie 1,3 milijono naujų susirgimų leišmanioze. Transmisinės ligos sudaro net 17 proc. bendro užregistruojamo visų infekcinių ligų skaičiaus.

2010 metais buvo nustatyta, kad maliarija yra viena iš labiausiai mirtį nešančių transmisinių ligų. Kasmet apie 3,3 milijardo žmonių turi riziką susirgti šia pavojinga liga, 219 milijonų ja suserga, o apie 660 tūkstančių nuo jos miršta. Negailestinga statistika rodo, kad kas minutę pasaulyje nuo maliarijos miršta po vaiką.

Nustatyta, kad vabzdžiai sudaro 75 proc. visų gyvūnų rūšių ir jie yra paplitę visame pasaulyje. Mokslininkai suskaičiavo, kad nariuotakojų grupei priklauso apie 1,2 milijono vabzdžių rūšių. Lietuvoje žinoma apie 17 tūkstančių rūšių. Labiausiai Lietuvoje paplitę žmogų puolantys miško uodai, priklausantys Aedes genčiai, kurie sudaro apie 98 proc. Šie uodai yra nepavojingi, bet jų įkandimas jautriems žmonės gali sukelti alergines reakcijas. Jie veisiasi įvairiuose vandens telkiniuose (pakelės grioviuose, statinėse, pelkėse, tvenkiniuose, balose ir kitur).

Daugelis žinomų vabzdžių yra tik žemės ūkio ir miškų kenkėjai, žmogui jie nežalingi, o kai kurie net naudingi, nes perneša augalų žiedadulkes (bitės, kamanės), padeda perdirbti įvairias atliekas, purena miško žemę (miškinės skruzdėlės), deda kiaušinius į žalingų vabzdžių kūno vidų (vyčiai), minta tik augalais (agrastiniai pjūkleliai) ar jų sultimis (uodo patinėliai). Tačiau yra vabzdžių, kurie ne tik trukdo žmogui dirbti ir ilsėtis, erzindami, skaudžiai geldami, sukeldami įvairius bėrimus ir alergijas, bet ir gali platinti pavojingus ligas sukeliančius virusus, bakterijas, pirmuonis ar riketsijas. Tai – erkės, maliariniai uodai, utėlės, blusos, musės.

Maždaug prieš 40 metų pasaulio mokslininkai manė, kad vabzdžių sukeliamos ligos (maliarija, geltonasis drugys, Dengė karštligė) išnyko, bet po kurio laiko jos kažkodėl vėl atsirado. Po ilgų tyrimų buvo nustatyta, kad viena iš priežasčių yra ta, kad vabzdžiai, bei jų organizme esantys ligas sukeliantys mikroorganizmai įgavo atsparumą insekticidams, naudojamiems jų naikinimui, o jų sukeliamos ligos – gydymui naudojamiems medikamentams. Be to, tyrinėdami visuotinio atšilimo ir klimato kaitos priežastis mokslininkai nustatė, kad dėl žmogaus vykdomos ūkinės veiklos ir į žemės atmosferą išsiskiriančio šiltnamio efektą sukeliančio CO2  (anglies dvideginio) yra sulaikoma daug saulės šilumos. Taigi temperatūra žemėje kyla ir spartėja klimato kitimas.

Puikias sąlygas vabzdžių pernešamoms ligoms plisti sudaro įvairūs pokyčiai visuomenėje: politinis bei ekonominis nestabilumas, žmonių migracija už šalies ribų, kelionių populiarumas ir judėjimo greitis, prekių importo ir eksporto plėtra. Tokiu būdu net ir naujos vabzdžių rūšys iš tolimiausių kraštų ar žemynų atkeliauja į Lietuvą su įvairiu transportu, padangomis, mediena, žemės ūkio produktais, dekoratyviniais augalais ar gyvūnais.

Švedų mokslininkų atliktas tyrimas parodė, kad migruojantys paukščiai erkes gali išplatinti tūkstančius kilometrų. Nustatyta, kad erkės ligų, kuriomis gali užkrėsti žmones, skaičiumi nepralenkia tik uodų. Jos gali platinti virusų, riketsijų ir bakterijų sukeliamas ligas: Marselio karštinę, paroksizminę riketsiozę, Ku karštinę, Laimo ligą, erkinį encefalitą, tuliaremiją, babeziozę, Omsko, Krymo, Uzbekijos hemoragines karštines.

Europinė miško arba šuninė erkė Ixodes ricinus – pagrindinė erkių ligų platintoja Europoje ir Lietuvoje. Ši erkė yra plačiai paplitusi visuose miškuose ir parkuose, labiausiai jai patinka lapuočiai miškai. Aktyviausia yra nuo kovo iki lapkričio. Erkės savo grobio laukia žolėje 10–20 cm aukščiau žemės paviršiaus. Suaugusi erkė gali įkopti į 1,5 m aukštį. Po pasaulį jos keliauja su gyvūnais, žmonėmis ir paukščiais. Vieną kartą pasimaitinusi, be maisto erkė gali išgyventi iki 10 metų. Erkės parazituoja ant įvairių smulkių graužikų, paukščių ir žinduolių kūnų. Kraujo siurbimo metu erkės erkinio encefalito ar Laimo ligos sukėlėjus perduoda sveikam organizmui. Be to, erkiniu encefalitu galima užsikrėsti geriant nepasterizuotą ožkų ir karvių pieną.

Nustatyta, kad įvairūs teršalai, cheminės medžiagos, kurios užteršia gamtą, silpnina žmogaus ir gyvūnų imuninę sistemą ir sukuria palankias sąlygas daugintis įvairiems mikrobams bei plisti transmisinėms ligoms.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija