„XXI amžiaus“ priedas jaunimui, 2008 m. lapkričio 14 d., Nr.11 (108)

PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos

Šventasis Raštas literatūros pamokoje

Marija JAKULEVIČIENĖ,

Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazijos mokytoja

Dabarties visuomenėje vis labiau įsigali materialūs poreikiai, valdžios elitas, kuriam svarbiausios vertybės – pinigai, jėga, prabanga, pramogos. O žmogus tapo tarsi priedu prie materialinių dalykų. Humanistinės vertybės – dvasingumas ir žmoniškumas – šiandien tampa vis didesniu deficitu, bendravime dominuoja puikybė, savęs demonstravimas ir tuščiagarbiškumas. Vieni prieš kitus be atokvėpio konkuruojame, įrodinėjame pranašumą, kuris didesnis, reikšmingesnis, svarbesnis, galingesnis, garbingesnis… Dėl žmoniškumo stygiaus sunku susikalbėti, trūksta pagalbos, geranoriškumo, užuojautos, artimo meilės. Suglumęs mąstai: nejaugi neliko nieko švento šiame sumaterialėjusiame pasaulyje?

Net ir mokykloje daugiausia orientuojamasi į žinių, o ne į vertybių perteikimą. Kas svarbiau vaikui – žinoti kas yra Maroko arba Madagaskaro sostinė, mokėti teisingai užrašyti chemijos formulę ar turėti tvirtas dvasines vertybes? Mokyti vaiką vien formulių pakako XIX amžiuje ar XX amžiaus viduryje, kai tėvai galėjo skirti pakankamai laiko ir dėmesio vaikams. Šiandien to nebėra, todėl didelė atsakomybė tenka švietimo įstaigoms.

Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazijoje dėstau lietuvių kalbą ir literatūrą, tad norėčiau pasidalinti kai kuriomis mintimis, kaip aiškinu mokiniams temą „Šventojo Rašto struktūra. Krikščionybės moralės normos Senajame ir Naujajame testamente“. Kristaus gyvenimas žemėje – net pačiose mažiausiose smulkmenose – turi tokią gilią reikšmę, kad visų jo gelmių negalime išsemti, todėl Šventojo Rašto, kaip nuolat trykštančio išganingo šaltinio, gali pakakti praturtinti visą dvasinį gyvenimą.

Šventasis Raštas, arba Biblija, – vienas seniausių ir švenčiausių žmogaus dvasios liudijimų. Krikščionims Biblija nėra vien tik grožinis kūrinys – jiems tai pirmiausia Dievo Žodis, didžiausias dorovinis autoritetas, svarbiausias žmogaus sąžinės garantas, amžinas tiesos šaltinis ir gynėjas. Visais laikais jis darė didelį poveikį žmogaus mąstysenai, buvo neišsemiamas kūrybinio įkvėpimo ir temų šaltinis menininkams.

11 klasės literatūros vadovėlyje rašoma, kad „Biblija – tai tarsi amžiais kuriama žmonijos išminties ir dvasios mozaika, kaskart sušvytinti naujais ir originaliais minčių ornamentais“. Kartu Biblija yra ir tikras literatūros lobynas, kuriame persipina įvairūs žanrai ir stiliai: epas, istorinė, teisinė, filosofinė proza, pamokslai, pranašystės, biografijos, laiškai, himnai, raudos, palyginimai ir patarlės…

Biblijos tekstas nepaprastai talpus. Kiekviename jos vaizde slypi daugiaplanės filosofinės, teologinės, moralinės prasmės. Menas dažnai naudojasi Biblijos motyvais, veikėjais. Tai – rojus ir pragaras; pirmieji žmonės – Ieva, Adomas, Kainas, Abelis; kelionė per dykumą į Pažadėtąją žemę dažnai suvokiama kaip dvasinis žmogaus apsivalymas ir prisikėlimas; degantis krūmas, kurio ugnyje ant Sinajaus kalno Mozei pasirodė Dievas ir sudarė su žmonėmis sandorą, įdavė Dešimt įsakymų, vadinamąjį Dekalogą; Salomė, pareikalavusi iš Erodo nukirsti Jonui Krikštytojui galvą ir atnešti dubenyje; Judo išdavikiškas bučinys ir kt.

Kad Šventojo Rašto aiškinimas būtų įtaigesnis, kad gimnazistai tai išgirstų iš paties kunigo lūpų, šiais mokslo metais į savo pamokas pakviečiau Lazdijų Šv. Onos parapijos kanauninką Gvidoną Dovidaitį. Kanauninkas maloniai sutiko vesti pamokas 3g c ir 3 g d klasėse. Mokiniai su dideliu susidomėjimu klausėsi aiškinimo apie Senąjį ir Naująjį Testamentus. Naujai buvo interpretuojama, kodėl šios dvi Biblijos dalys pavadintos Testamentais. Ypač plačiai kan. G. Dovidaitis kalbėjo apie Naująjį Testamentą, krikščionių religijos pamatą, ir jo branduolį – keturias Evangelijas, išsamiai paaiškino kiekvienos jų parašymo tikslus. Labiausiai mokinius sudomino, ką reiškia kiekvieno evangelisto turėtas simbolis: Mato – angelas arba žmogus, Morkaus – liūtas, Luko – jautis, Jono – erelis. Kanauninkas skatino mokinius pajusti Šventojo Rašto tiesą ir priglusti prie jo tikėjimu ir savęs dovanojimu. O kad taip įvyktų, mokė, kaip reikia skaityti Šventąjį Raštą.

Gimnazistai susidomėję klausė kan. G. Dovidaičio aiškinimo, jų sąmonėje, manau, liko gilus pėdsakas. Moksleiviai padėkojo svečiui už gilias ir brandžias mintis, širdies šilumą, prasmingus pamokymus, įteikė gėlių puokštes.

Norėčiau pacituoti kan. G. Dovidaičio žodžius, įrašytus į knygą „Naujasis Testamentas“ (šią knygą kanauninkas mano dukrai Jurgitai, kaip ir kitiems tos laidos abiturientams, dovanojo brandos atestato gavimo proga): „Tegul ji Jums bus kelias į gilesnį Dievo pažinimą ir langas, pro kurį Jūs žvelgsite į pasaulį, save ir amžinybę“.

Iš gimnazistų atsiliepimų apie pamoką

Buvo labai įdomi ir prasminga pamoka. Kanauninko pasakojimas sutelkė visų dėmesį, net patys judriausi klasės draugai su giliu susidomėjimu klausė. Šis pasakojimas privertė susimąstyti visus. Jautėsi, kad tuo metu aplankė Šv. Dvasia. Dėkoju gerb. Kanauninkui už nepakartojamą pamoką, o mūsų mokytojai M. Jakulevičienei už tą nuostabią mintį.

Birutė S.

Labai džiaugiuosi, kad mūsų mokytoja nepatingėjo ir surengė tokią neeilinę pamoką. Kan. G. Dovidaitis taip pat nepagailėjo laiko ir sutiko mus pradžiuginti savo apsilankymu. Buvo papasakota apie Šventąjį Raštą iš tiesų nemažai įdomių dalykų, kurių nėra parašyta mokykliniuose vadovėliuose. Kanauninkas parodė 2007 metais išleistą įspūdingą Bibliją. Tikrai verta dėmesio knyga, brangi, nepaprastai graži, paauksuota. Ačiū gerbiamam kanauninkui ir mokytojai už nuoširdumą ir už tai, kad stengiasi mokinių labui.

Laura B.

Mane sudomino pasakojimas apie evangelistus Matą, Morkų, Luką, Joną. Patiko, kad buvo nurodomi ir gyvai paaiškinami su jais susiję simboliai – angelas, liūtas, jautis ir erelis.

Laura Č.

Daug naujo sužinojau apie Bibliją. Man ši pamoka buvo tikrai naudinga ir įdomi.

Laura V.

Mane labai sudomino gerb. Kanauninko pasakojimas apie Bibliją. Nežinojau, kad žydai vertina tik savąja kalba parašytą Šventąjį Raštą. Buvo įdomu, pamoka neprailgo. Po gražių žodžių apie Dievą ir mums paliktą Testamentą širdyje pasidarė labai ramu ir gera.

Giedrė D.

Buvo labai įdomu. Pamoka pralėkė tiesiog akimirksniu.

Sigita V.

Aiškindamas Šv. raštą, gerb. Kanauninkas pateikė daug pavyzdžių. Tie pavyzdžiai buvo labai „žemiški“, todėl man patiko.

Justinas S.

Jau pati pamoka prasidėjo visai kitokioje atmosferoje. Jautėsi, kad kalbėsime apie reikšmingus dalykus, kurie svarbūs ir dvasiniame, ir materialiame pasaulyje. Kanauninkas mums išaiškino Biblijos reikšmę. Svarbiausia jo išsakyta mintis – mes turime domėtis ne tik materialinėmis vertybėmis, bet ir dvasinėmis, kurias mums dovanoja Dievas. Ši pamoka ne tik praturtino žinias, bet ir ateičiai davė patarimų.

Virginija R.

Tai – neeilinė pamoka. Buvo įdomu viską išgirsti iš kunigo lūpų. Džiugu, kad yra tokių žmonių, kurie stengiasi dėl mokinių.

Rūta R.

Nuoširdi kan. G. Dovidaičio šypsena maloniai ir šiltai nuteikė. Kalbėtis su jaunimu religinėmis temomis gana sunku, tačiau mūsų klasę pasakojimo metu kanauninkas „vedėsi kartu“. Labiausiai mane sudomino mintis, jog kiekvienas iš mūsų domimės tėvų, senelių parašytais testamentais, o visai pamirštame Dievo mums paliktą Testamentą. Juk tai didžiulis palikimas, kuriuo dalijasi visi tikintieji.

Greta C.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija