|
Dėkoja Dievui už tėvus ir mokytojus
Birutė NENĖNIENĖ
 |
|
Eglė laisvalaikiu retai skiriasi
su akordeonu ir geriausia drauge mama
|
Alvito pagrindinės mokyklos (Vilkaviškio r.) vadovai
ir mokytojai sakė, jog kiekvienais metais atsiranda vaikų, kurie
ne tik džiugina geru mokymusi, bet jau pagrindinėje mokykloje susiformuoja
kaip asmenybės. Taip pavyksta tada, kai savo vaikų lavinimusi labai
rūpinasi tėvai paprasti kaimo žmonės, norintys savo atžaloms sudaryti
tokias ugdymosi sąlygas, kokių patys dėl įvairių priežasčių neturėjo.
Šiemet dešimtąją klasę baigusi Eglė Tamašauskaitė
nuo rudens mokslą tęs Vilkaviškio Aušros gimnazijoje, tačiau pakalbinta
prisipažino, jog visada pasiilgs šios mokyklos, kurioje labai gerai
jautėsi nuo pirmos klasės. Mergaitė įsitikinusi, jog tam įtakos
turėjo mokytoja Regina Senkuvienė ir artimiausias jai žmogus mama
Janina Tamašauskienė. Abu mergaitės tėvai, vyresnysis brolis taip
pat buvę šios mokyklos mokiniai. Gal todėl mama dar septynerių metų
nesulaukusią Eglutę drįso nuvesti pas pradinukų mokytoją ir paprašyti,
kad smalsią mergaitę priimtų pabandyti ar galės mokytis. Tačiau
pirmoji mokytoja sugebėjo mergaitei įdiegti tiek pasitikėjimo savo
jėgomis bei savarankiškumo, kad nuo pat pradinių klasių Eglutė ėmė
lankyti šokių būrelį, įsijungė į popamokinę veiklą. Vėliau išryškėjo
jos skaitovės gebėjimai. Kelerius metus Eglutė dalyvavo meninio
skaitymo ir Vilkaviškio dekanato moksleivių religinės literatūros
skaitymo konkursuose. Konkursams pasirengti padėjo klasės auklėtoja,
lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Vida Kaukaitė bei tikybos
mokytoja Ramutė Bakūnienė. Bet didžiausia drąsintoja, anot Eglės,
yra jos mama, su kuria visada pasitaria dėl konkursinio teksto turinio
bei jo perteikimo būdo.
Visi pastebi Eglės gebėjimą bendrauti. Ji bet
kokioje aplinkoje moka užkalbinti skirtingo amžiaus žmones, pasakyti
švelnų, įtaigų žodį.
Mokyklos direktoriaus pavaduotoja L. Čėplienė
su jauduliu prisiminė vieną jai įstrigusį atvejį: Mokykloje vyko
adventinė susikaupimo valandėlė. Vaikai žiebė žvakeles ir kas norėjo,
galėjo išsakyti savo dėkingumą Kūrėjui. Visiškoje tyloje nuskambėjo
su virpuliu ištarti Eglės žodžiai, jog ji Dievui dėkoja už labai
gerą savo šeimą.
Eglės tėtė laisvalaikiu groja gitara, močiutė
moka daug liaudies dainų, todėl namuose dažnai skamba muzika. Gal
todėl ir Eglė nuo penktos klasės pradėjo lankyti Muzikos mokyklą.
Nuo Alvito iki Vilkaviškio dešimt kilometrų,
todėl kol mergaitė apsiprato, pasikeisdami tėvai ją lydėdavo į muzikos
pamokas. Dabar Eglė džiaugiasi, kad jos, penktokės, nepriėmė į išsvajotą
fortepijono specialybę, bet pakalbino į akordeono klasę. Groti mokė
puiki mokytoja Regina Gavelienė. Akordeonas nesunkus instrumentas,
todėl Eglė gali jį nešiotis ir juo pagroti bet kur mokyklos renginiuose,
šeimos ar draugų ratelyje.
Muzikos mokyklos baigimo proga tėvai dukrai padovanojo
būtent šį instrumentą, kadangi Eglė jau treti metai yra ir Širvintos
kaimo kapelos dalyvė. Ji nusprendė ir toliau dainuoti Muzikos mokyklos
merginų chore, kuriam vadovauja šauni mokytoja Dalia Balčiūnienė.
Mergaitė džiaugiasi, kad pasisekė mamą įkalbėti kartu padainuoti
programinę dukrų ir mamų dainą per Muzikos mokyklos choro šventę,
surengtą Kultūros centre,
Kai bendraamžiai teigia, jog nėra kas veikti
stebiuosi. Jiems nepavyksta tik todėl, kad neatranda sau įdomios
srities, teigė dešimtokė, nuo mažens išmokusi tvarkingai suplanuoti
savo laiką. Ne visada jai viskas pavyksta, ne visada pasiseka taip,
kaip norėtųsi. Tačiau ji laikosi nuostatos, jog kiekvienas pralaimėjimas
tik užgrūdina.
Eglės mama J. Tamašauskienė sakė esanti laiminga,
kad dukra auga sąžininga: Visada jai pabrėžiu, kad sakytų tiesą,
tada žmonės supras ir gerbs.
Patikėkit, jog geresnės draugės už mamą nėra.
Jinai irgi buvo mano metų, todėl gerai žino ką aš jaučiu ir išgyvenu.
Labai gerbiu abu tėvus, man svarbūs jų patarimai, stengsiuosi nenuvilti
jų pasitikėjimo, tikino Eglė, dar sunkiai įsivaizduojanti, kokią
profesiją norėtų pasirinkti baigusi mokyklą.
Alvitas, Vilkaviškio rajonas
Autorės nuotrauka
© 2010 XXI amžius
|
