„XXI amžiaus“ priedas jaunimui, 2011 m. gegužės 13 d., Nr.5 (138)

PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos

Apie menų įtaką jauno žmogaus ugdymui

Stasė Burkšaitienė,

Lukšių V. Grybo gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja metodininkė

Lukšių Vinco Grybo gimnazijos
bendruomenė klausosi pranešimų

Šakių rajono Lukšių Vinco Grybo gimnazijos bendruomenė nuo 2010 metų rengia pavasarines konferencijas. Praėjusiais mokslo metais vyko konferencija „Dvasinių vertybių kaita šiuolaikiniame gyvenime“, kurioje buvo pristatyta mūsų gimnazijos auklėtinio profesoriaus Juozo Mureikos knyga „Pajaustos mintys“. Balandžio 28 dieną vykusios konferencijos tema – „Menų įtaka jauno žmogaus ugdymui“. Joje pranešimus skaitė prof. hab. dr., Lietuvos estetikų asociacijos viceprezidentas Juozas Mureika; Vilniaus pedagoginio universiteto Meninio ugdymo docentė Vida Kazragytė; aktorius, Kauno dramos teatro vadovas Egidijus Stancikas; VDU profesorius, muzikologas, etnologas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras Alfonsas Motuzas; rašytoja, Maironio lietuvių literatūros muziejaus direktorė Aldona Ruseckaitė bei Vinco Grybo memorialinio muziejaus vadovė Rasa Grybaitė.

Jau įprasta, kad konferencijose kalba ne tik gyvenimo išmintimi spinduliuojantys garbūs profesoriai, bet ir jauni žmonės. Šiemet konferencijoje pranešimus skaitė vietos jaunimas: seserys Modesta ir Bernadeta Domeikaitės (pirmoji – Šakių „Varpo“ vidurinės mokyklos dešimtokė, antroji – VGTU pirmakursė). Konferencijoje dalyvavo ne tik mūsų gimnazistai, bet ir kitų rajono mokyklų moksleiviai ir mokytojai.

Konferencijos pradžioje skaidrėmis buvo pristatyta gimnazija. Skaidrėse matėme jaunų žmonių mintis, kas jiems yra menas ir kokią reikšmę jų gyvenime užima kūryba. Įdomu buvo skaityti šalia vienas kito sudėtus pasisakymus: vienas moksleivis teigia, kad „mano gyvenimui menas neturi jokios įtakos“, kitas sako, kad „aš savo gyvenimo be meno neįsivaizduoju, tai atokvėpis nuo to, kas įprasta, pabodę. Jis daro žmogų dvasiškai turtingesnį. Be meno žmogus taptų necivilizuotas, bukas“. Paskui scenoje išvydome trumpus choreografijos mokytojos Aušros Butkauskaitės-Sederevičienės ir jos mokinės Gerdos Jokymaitytės šokių fragmentus.

Po  trumpo gimnazijos pristatymo prasidėjo oficialioji konferencijos dalis, kurią pradėjo prof. J. Mureika. Savo pranešime profesorius aptarė meno paskirtį, savitą menų vaidmenį ir meninio ugdymo bei ugdymosi ypatumus, kurie itin svarbūs asmenybės dvasinei brandai bei raiškai. Jeigu moksluose atsispindi pažintinė, žmonijos teorinio mąstymo patirtis, tai menuose – vertybinė. Mokslininko įsitikinimu, meno paskirties realizacija tikrovėje apima dvi tarpusavyje glaudžiai susijusias dvasinės veiklos sritis: teorinės informacijos apie meninės veiklos ir kultūros sklaidą ir estetiniu, t. y. pajautos būdu, žmonijos meno turtuose sukauptos patirties asmeniško suvokimo bei įprasminamo procesą. Iš to išplaukia skirtingi uždaviniai, kurie sprendžiami siekiant meninio lavinimo ir ugdymo menu tikslų. Pranešėjo nuomone, meno vaidmens šiose abiejose srityse negali pakeisti net visi mokslai kartu paėmus. Tai vertybių pajautos ir jų įasmeninimo prasmėse problemos. Jų sprendimas didžiąja dalimi priklauso tik nuo paties individo iniciatyvos, išprusimo ir pasirengimo.

Visus klausytojus ypač sužavėjo aktoriaus Egidijaus Stanciko kalba. Prelegentas pranešimą pradėjo visiems gerai žinoma Antuano de Sent-Egziuperi knygos „Mažasis princas“ ištrauka. Svarbiausi klausimai, kaip prabilti į jauną žmogų, kokia kalba tai padaryti? E. Stancikas apgailestavo, jog daugelis jaunų žmonių šiais laikais meną supranta tik kaip pigią pramogą, o juk tikroji meno paskirtis yra ugdyti, vesti į priekį bei neleisti nurimti. Jo nuomone, geras spektaklis – tai spektaklis, kuris ir po mėnesio prabyla ilgesiu. O savo įkvepiančią kalbą baigė palinkėjimu: „Ieškokite savo kelio, skriskite į saulę, bet niekada jos nepasiekite, sudegti skrydyje – stebuklas.“

Muzikologas ir etnologas, prof. Alfonsas Motuzas savo pranešime „Tautinė religinė muzika jaunimo dvasingumo šauklys“ kalbėjo apie tai, kad šiandien, kai jaunimo dvasiniame gyvenime skleidžiasi liberalizmo, indiferentizmo ir naujoviškos stabmeldystės idėjos, kada mažėja santuokų, daugėja abortų, neištikimybės, alkoholizmo, narkomanijos atvejų bei iš vienos religijos pereinama į kitą, su jaunais žmonėmis būtina kalbėti apie tarpusavio pagarbą, pakantumą, aukojimąsi, discipliną, žaidimo ir pasilinksminimų pasirinkimą, t. y. skatinti rinktis gražų ir sveiką gyvenimą. Prof. A. Motuzos pranešimas leido daryti išvadą, kad nuo krikščionybės pradžios jaunimo atliekama religinė muzika buvo ir yra dvasingumo šauklys.

Aldonos Ruseckaitės pranešimas „Literatūra – tarp malonumo ir išminties“ sugrąžino į knygų pasaulį, o skulptoriaus Vinco Grybo anūkė Rasa Grybaitė kalbėjo apie estetinę vizualinio meno funkciją. Lektorė pabrėžė, kad menas nėra tik grožis. Meno kūrinyje grožio ir bjaurumo estetika yra lygiavertės sąvokos. Kad įrodytų šį teiginį, lektorė pademonstravo Kristaus nukryžiavimo vaizdus iš skirtingais laikotarpiais sukurtų kino filmų. Žiūrėdami režisieriaus Melo Gibsono filmo ištrauką galėjome pajusti, kaip žiaurumo estetika veikia žiūrovus.

Esu įsitikinusi, kad tokios rimtos konferencijos mokyklose labai reikalingos, nors, žinoma, joms reikia ruoštis, o po jų – klasėse aptarti pranešimus, gal net išsiaiškinti neaiškias sąvokas, paakinti pasidomėti kitais pranešėjų darbais. O šios konferencijos naudą geriausiai iliustruoja abiturienčių Aistės Jančiūtės ir Monikos Grigorčenkaitės žodžiai: „Konferencijos metu išgirdome daug išmintingų, patikrintų ir išgyventų tiesų. Tai buvo nepakartojamų, gyvenimiškų pamokų diena, todėl tikimės, jog tokios konferencijos mūsų gimnazijoje vyks kiekvienais mokslo metais.“

Lukšiai, Šakių rajonas
Autorės nuotraukos

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija