„XXI amžiaus“ priedas jaunimui, 2013 m. balandžio 12 d., Nr.4 (161)

PRIEDAI

žvilgsniai

pro vita

Horizontai

Kristus ir pasaulis

Sidabrinė gija

Atodangos

Abipus Nemuno

Lietuvos mokyklos – darvinistinių ateistų kalvės

Doc. Julius Gvergždys

Pradėjome nepriklausomos Lietuvos trečiąjį dešimtmetį. Turime nemažai gražių pasiekimų, yra ir skaudžių praradimų, bet turbūt daugiausia dar turime slogios praeities sąstingio liekanų. Mano manymu, gausiausiai praeities pelėsių yra susikaupę švietimo sistemoje, nors ir čia žengtas nedidelis žingsnelis progreso link, pas mus atsirado ir toliau steigiamos katalikiškos bendrojo lavinimo mokyklos.

Didžiausias, mano manymu, šiuolaikinės mokyklos skaudulys bei nesusipratimas yra, kad dėstomos gamtos pažinimo, biologijos, istorijos disciplinos, persunktos seniai jau sukritikuota, atgyvenusia Čarlzo Darvino evoliucijos teorija. Paradoksaliausia, kad tokia pati bendrojo lavinimo programa yra ir katalikiškose mokyklose. Jose tarpsta ir dieviškoji, ir šėtoniška mintis. Man tai atrodo visiškas anachronizmas ir didžiausias nesusipratimas, kuris kuo skubiausiai turi būti ištaisytas.

Žmonijos istorijos raidoje ilgus amžius vyravo Biblijoje pateikta pasaulio kūrimo istorija, kuriai pradžią davė Kūrėjas. Tą įvykį dar ir šiandien mini žydų tauta, metus skaičiuojanti nuo pasaulio sukūrimo. Istorijos tėkmėje, žmogui vis labiau nusigręžiant nuo Dievo, „mokslinė“ pasaulio atsiradimo teorija palaipsniui pradėjo išstumti biblinę ir padarė pastarąją, atseit, mitine. Aštrus konfliktas kilo tuomet, kai buvo paskelbta Č. Darvino evoliucijos teorija, kuri visiškai iš pasaulio kūrimo proceso išstūmė Kūrėją, nes buvo „moksliškesnė“.

Nenuostabu, kad ir šiandien daugumoje šalių, net ir Lietuvoje, evoliucijos teorija pristatoma kaip visuotinai pripažinta „mokslinė teorija“, todėl ji pateikiama mokyklų vadovėliuose, viešoje erdvėje, vienintelė pripažįstama diskusijose ir t.t. Svarbiausia, kad ja remiamasi, kalbant apie pasaulio atsiradimą. Biblinė pasaulio sukūrimo samprata yra tiktai „mitas“. Tokia šiandien susiklosčiusi situacija pasaulyje.

Deja, anot kardinolo Ch. Šionborno žodžių, „Darvino kopėčioms“, kaip įrodo šiandienos mokslas, trūksta daug pakopų, kad galėtų pretenduoti į visa apimančią teoriją.

Tiesa ir Biblijoje papasakota pasaulio sukūrimo istorija smulkmeniškai neatskleidžia, kaip Kūrėjas sukūrė pasaulį, kaip jį tvarko ir išlaiko, tačiau ji mums visiškai tikrai (tikriau nei visos gamtamokslinės teorijos) pasako, kad visa sukurta Kūrėjo Žodžiu. Jam tiktai protas ir meilė yra pagrindinė medžiaga, iš kurios buvo sukurtas, atsirado ir bus pasaulis.

Šiandien jauno žmogaus pagrindinis uždavinys yra išspręsti konfliktą tarp religijos ir evoliucijos teorijos ir pasirinkti vieną, norint išvengti gyvenimo dviprasmiškumo bei klystkelių. Evoliucijos teorija iš pasaulio išvaro Dievą – Kūrėją, Visatos Architektą. Ir tai jau ne mokslas, bet ateistinė propaganda. Knygoje „Evolutionary Biology“ tvirtinama: „Darvino evoliucijos teorija kartu su Markso istorijos teorija ir Froido žmogaus prigimties teorija suteikė pagrindą ir mechanizmą materializmui“, o Richard Dawkins pasako dar aiškiau ir atviriau: „Ačiū Darvinui, nes jo dėka aš galiu jaustis intelektualiai išprususiu ateistu“. Darvinas savo evoliucijos teoriją išdėstė knygoje „Rūšių atsiradimas“, beje, ji buvo jo koreguojama bent penkis kartus ir vis pakartotinai išleidžiama. Remdamasis šia knyga jis išleido dar vieną pseudo mokslinę knygą „Žmogaus atsiradimas“. Visi teoriniai teiginiai šiose knygose nebuvo pagrįsti jokiais patikrintais ir argumentuotais faktais. Č. Darvinas pats puikiai suprato, kad jo teorija yra tikrai ateistinė. Rašydamas knygą „Rūšių atsiradimas“ jis jau buvo įsitikinęs, kad žmogus atsirado natūraliu būdu iš beždžionių. Tai, jo nuomone, patvirtino randamos iškasenos. Jo ateistinės nuostatos buvo kategoriškos, jis buvo neperkalbamas. Darvino draugai ragino sušvelninti jo teorijos ateistinę kryptį, derinti ją su tikėjimu ir „aukščiausiojo proto“ egzistavimu. Nepavykus Č. Darvino perkalbėti, nuo jo nusigręžė net artimiausi draugai, jis tapo visuomenės daugumos nekenčiamas. Tai privertė jį sušvelninti ateistines pozicijas, todėl knygos „Rūšių atsiradimas“ pabaigoje jis įdėjo tokią frazę: „...gyvenimą su jo įvairiais pasireiškimais, kūrėjas pradžioje įkvėpė vienai arba ribotam skaičiui formų“. Kai kas, naudodamasis šia Č. Darvino fraze, net bando jį pateisinti ir sako, kad jis dargi buvo religingas, tačiau tai visiškai nepriimtina, nes atskiros Č. Darvino nuolaidos religijai visiškai neliečia jo ateistinės natūralios atrankos teorijos esmės.

XIX amžiaus antroje pusėje ir XX amžiaus pradžioje žmonės, atmetę Kūrėjo pasaulio sukūrimo kelią ir planą, tapo niekuo nepagrįstos Č. Darvino pasiūlytos evoliucijos teorijos įkaitais. Ją tuojau pat pačiupo Vladimiras Leninas, Karlas Marksas, Fridrichas Engelsas ir kt., kurie remdamiesi Darvinu pateisino deklaruojamą dialektinį materializmą. V. Leninas labai vertino Č. Darvino ir K. Markso ideologijų reikšmę. Jis sakė, kad jeigu dėl komunizmo pergalės reikėtų sunaikinti 9/10 žemės gyventojų, jis nedvejodamas tai padarytų. Reikia pabrėžti, kad jis tai ir pradėjo daryti, naikindamas tuos, kurie mąstė kitaip. Paradoksaliausia tai, kad jis pats sprendė, kas geriausiai tinka atrinktai rūšiai.

Anglijos mokyklų istorijos vadovėliuose yra daug informacijos apie hitlerinę Vokietiją (panaši situacija ir pas mus). Juose skiepijamas nepakantumas Adolfo Hitlerio nacistinei politikai. Tačiau nė viename vadovėlyje nieko nekalbama, kad nacistinė politika buvo grindžiama anglų gamtininko Č. Darvino idėjomis.

Tą ryšį parodė krikščioniškai nusiteikę rašytojai savo darbuose, kuris buvo kruopščiai paslėpti istorijos mokslų archyvuose.

Istorikai labai atidžiai ir tiksliai kaupė ir tebekaupia medžiagą, liudijimus apie hitlerinio režimo žiaurumus, tačiau įdomiausia, kad nė vienas nepagalvojo, kad A. Hitlerio režimas rėmėsi evoliucijos teorija. Ironiškai galima pastebėti, kad iš tikrųjų Č. Darvino teorija „šventa“, nes ją kruopščiai dar ir šiandien kai kas saugo ir gina nuo bet kokios kritikos.

A. Hitleris buvo evoliucionistas. Jis visiškai sąmoningai siekė priderinti valstybės politiką prie evoliucijos teorijos. Hitleris atvirai neigė biblijinę pasaulio sukūrimo istoriją, sielos egzistavimą. Jam žmonės – tik materialios būtybės.

Evoliucijos teoriją ir rasizmą garbino visi nacių vadai ir dauguma fašistinės Vokietijos mokslininkų. A. Hitleris nekentė krikščionybės, kuri priešinosi evoliucijos teorijos plitimui. Įdomu būtų paklausti šiandien, kodėl tie, kurie tvirtina, kad nekenčia nacizmo ir rasizmo, bet net puse žodžio nepasisako prieš Č. Darvino mokslą, kuriuo ir rėmėsi Vokietijos nusikalstamas fašistinis režimas.

Fašistai, vadovaudamiesi evoliucijos teorija, tvirtino, kad privalo išlikti stipriausieji. Jie taip pat tikėjo genetikos teorija, kuri tuomet skelbė, kad gyvūnų elgsena iš kartos į kartą perduodama genais. Remiantis tuo atsirado rasių teorija. Fašistai paskelbė, kad naujoji išrinktoji tauta bus germanai.

1949 metais Kinijoje įsitvirtinęs komunizmas visose mokyklose pradėjo naudoti ne marksistinę, ne lenininę, bet Č. Darvino evoliucijos teoriją. Kinijos komunistų lyderiams ji tapo ideologijos pagrindu. Tam tikslui Pekine buvo įsteigtas net Paleontologijos institutas, kuriame dirbo daugybė žmonių.

Kuo toliau eisime istorijos vingiais, tuo baisesnių dalykų sutiksime: Rusijos, Kubos, Kambodžos, Kinijos, Nikaragvos ir kitos revoliucijos bei milijonai nužudytų. Rusijos pilietinis karas, gulagai – ne mažiau kaip 15 milijonų nužudytų. Antrasis pasaulinis karas – 50 milijonų nužudytų žmonių, holokaustas – ne mažiau kaip 1 milijonas nužudytų.

Mano giliu įsitikinimu, kiekvienas mokslininkas atsako už savo teorijos rezultatus. Jeigu šiandien už tai galima pateisinti Č. Darviną, pateisiname K. Marksą, V. Leniną, Josifą Staliną, A. Hitlerį, Mao Czeduną, Pol Potą ir kitus žmogžudžius.

Darvino evoliucijos teorija pradėjo bliukšti, kai buvo atrasti paveldimumo dėsniai. Šiandien jau tvirtai galima sakyti, kad darvinistinis požiūris į gyvybės atsiradimą žemėje yra visiškai neteisingas, dargi klaidingas ir melagingas.

Darvinistinės teorijos šalininkai tvirtina, kad:

1. Gyvybė Žemėje atsirado atsitiktinai organizuojantis organinėms medžiagoms.

2. Visa gyvybė Žemėje atsirado iš pirminės ląstelės.

3. Pirminė gyvybė vystėsi, prisitaikydama prie aplinkos sąlygų ir ji palaipsniui tapo vis sudėtingesnė.

Paskelbta daugybė mokslinės medžiagos, kuri paneigia šios Č. Darvino evoliucijos teorijos šalininkų nuostatas.

Galbūt kova tarp evoliucijos teorijos šalininkų ir priešininkų bus dar labai ilga ir sunki, nes ji yra ne tiek mokslinė, kiek pasaulėžiūrinė. Tikinčiajam pripažinti Č. Darvino evoliucijos teoriją tolygu atsisakyti tikėjimo, kad pasaulis sukurtas Dievo Žodžiu. Ateistui atsisakyti evoliucijos teorijos tolygu pripažinti Dievą. Taigi akivaizdu, kad šios kovos pagrindinis klausimas visiškai aiškus: „Ar yra Dievas?“

Tvirtinimas, kad Dievo nėra, atsirado ne mūsų laikais ir ne sovietmečiu, bet jau psalmių giesmininko Dovydo gyvenimo metais, kai jis tuos, kurie netiki į Dievą, vadino kvailiais: „Kvailys sau širdyje sako: „Dievo nėra!“(Ps.14:1).

Tarybiniais laikais Dievo neigimas įgavo „mokslinį pagrindą“, kuris visuomenei atnešė baisiausių katastrofiškų padarinių. Bepročiais, kurie neigtų Kūrėją ir Atpirkėją, buvo bandoma paversti visus žmones, brukant jiems įvairiausias „mokslines teorijas“. Šiandien puikiai matome tos prievartos rezultatus.

Reikia pastebėti, kad Č. Darvino teorijos pasekėjais pas mus tapo ne tiek mokslo sferos žmonės, kiek politikai. Mokslinis pagrindimas mažai kam rūpėjo, nes ir paprastam žmogui aiškiai matėsi jos silpnumas ir nepagrįstumas. Tačiau ateistai, komunistai ir panašaus plauko propagandistai bandė įrodyti, kad į klausimą „Ar yra Dievas?“ atsakymas jau seniai yra aiškus – „Ne!“. Jeigu tais laikais kas nors bandė prieštarauti, tai paprasčiausiai buvo išjuokiamas, o neretai buvo susidorojama ir fiziškai (prisiminkime pokario ir sovietinės Lietuvos Bažnyčios istoriją). Jeigu ateistiniam propagandistui būdavo užduodami nepatogūs klausimai, į kuriuos atsakymo neturėdavo, tai pagrindiniu argumentu tapdavo milijonų ar milijardų metų evoliucija.

Nors Č.  Darvino pasiūlytoms idėjoms patvirtinti nėra kiek nors rimtesnių argumentuotų įrodymų, tačiau jo teorija dar ir šiandien dėstoma mokyklose ir yra vienintelė bei pagrindinė, kuria remiantis aiškinamas pasaulio sukūrimas.

Pasipriešinimas šiai skandalingai ir absurdiškai evoliucijos teorijai jau prasidėjo, jis plečiasi ir vystosi. Dar 2001 metais grupė Sietlo Discovery instituto mokslininkų pradėjo rinkti „pasaulio mokslo šviesuolių“ parašus prieš darvinizmą. Šiai akcijai pritarė ir prie jos prisidėjo daugybė žymių mokslininkų biologų, chemikų, fizikų, matematikų iš JAV bei daugelio Europos valstybių bei Rusijos. Reikia manyti, kad šis procesas visiškai nuvainikuos šėtonišką evoliucijos teoriją.

Anglijoje studentai musulmonai atsisako klausyti paskaitų, kurios siejasi su absurdiška evoliucijos teorija, nes jie yra darvinizmo priešininkai. Vienas anglų profesorius skundžiasi: „Jie nesilanko paskaitose, skundžiasi jomis arba siunčia skundus dėl programos. Jie nepritaria idėjai, kad egzistuoja procesas, kuris yra nepriklausomas nuo Dievo“.

Stambulo universiteto profesorius Umit Sajin 2005 metais, duodamas interviu, pareiškė, kad Turkijos biblijinės pasaulio sukūrimo sampratos šalininkai laimėjo karą prieš evoliucijos teoriją. Turkijoje ši teorija įtraukta į mokyklų biologijos vadovėlius, o evoliucinis mokymas pateikiamas kaip žydų ir amerikiečių imperialistų suokalbis, stengiantis pasaulyje įvesti naują pasaulinę tvarką.

Rusijoje, Sankt-Peterburge, žmonės teismuose bylinėjasi, kad jų vaikams mokyklose per prievartą brukama ateistinė, moksliškai niekuo nepagrįsta ir absurdiška evoliucijos teorija.

Lietuvoje kol kas visiškas štilis, visiems gerai ir visi patenkinti.

Kaip matome, yra pagrindas manyti, kad dėstymas šiuolaikinėse mokyklose disciplinų, kurios remiasi Č. Darvino evoliucijos teorija, yra grubus žmogaus teisių pažeidimas, kadangi vaikams specialiai brukama ši teorija, kaip vienintelė galima mokslo požiūriu. Tokia situacija mokyklose vertintina kaip ateistinės pasaulėžiūros propaganda, nukreipta prieš tikinčiuosius.

Šiandien labai daug ir plačiai kalbama apie švietimo sistemos reformą, tačiau tai gali būti pavadinta tiktai nežymiu kosmetiniu sovietinės švietimo sistemos padailinimu. Ji visiškai neliečia esminių egzistavusios ir tebeesančios švietimo sistemos moralinių ir ideologinių pagrindų. Ir toliau ši sistema statoma ant apgaulės, netiesos ir melo pagrindų, todėl ateities nepriklausomos Lietuvos mokyklos išliks mūsų vaikų ir jaunimo demoralizavimo institucija.

Nemanau, kad tokia situacija yra toleruotina. Reikia suprasti ir įsiminti, kad mokykla yra viena iš visuomenės institucijų, kur formuojama jauno bręstančio žmogaus pasaulėžiūra. Reikia stengtis, kad padėtis kuo greičiau būtų taisoma, o mūsų mokykla jaunam žmogui tiestų kelią į gėrį ir tiesą, bet ne į blogį ir melą. Toliau nuolaidžiauti šėtonui neturime teisės.

Mano manymu, labai reikšmingi Rusijos Stačiatikių Bažnyčios patriarcho žodžiai: „Jokios žalos nebus mokiniui, jeigu jis žinos Biblijos mokymą apie pasaulio atsiradimą. Žmogaus supratimas, kad jis yra Dievo kūrybos vainikas, tiktai jį išaukštins. O jei kas nori manyti, kad yra išsivystęs iš beždžionės, tegul taip mano, bet tegu nebruka šių pažiūrų kitiems“.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija