Disidentinės veiklos pėdsakais

Konkurso dalyviai ir vertinimo komisijos nariai su arkivyskupu Sigitu Tamkevičiumi

Lietuvos Sąjūdžio Kauno skyriaus Švietimo komiteto iniciatyva, talkinant miesto Švietimo ir ugdymo skyriui, nuo 2008 metų buvo surengti šeši miesto bendrojo lavinimo (gimnazijų) patriotinio pilietinio ugdymo istorijos konkursai. Konkursai prisidėjo akcentuojant miesto mokyklose Lietuvos Sąjūdžio 20-metį, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio jubiliejų, Laisvės gynimo ir didžių netekčių atminties metus, Lietuvos Nepriklausomybės kovų herojiškumą, tautinį atgimimą po 1863 metų sukilimo prieš rusiškąjį imperializmą. Prisiminėme turbūt visiems žinomus žodžius: „Anei druko, anei rašto mums turėt neduoda. Tegul, sako, bus Lietuva ir tamsi, ir juoda“. Ji tokia netapo iškiliojo vyskupo Motiejaus Valančiaus šviesios asmenybės, jo organizuotos knygnešystės, pasišventėlių bebaimių knygnešių, blaivybės plėtojimo dėka lietuviškų knygelių bei laikraščių pasirodymo dėka, dėl iškilios dr. Vinco Kudirkos, dr. Jono Basanavičiaus ir kitų tautinės krikščioniškos krypties inteligentų veiklos, kurią stiprino savo patriotinėmis eilėmis mūsų tautos dainius prelatas Jonas Mačiulis-Maironis.

Šeštasis konkursas, pavadintas „Tautinės savimonės pasireiškimas disidentinėje veikloje XX a. 6–8 dešimtmetyje siekiant prisiminti „LKB kronikos“ jubiliejų“, buvo ypatingas – jį sutiko globoti legendinės „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ buvęs redaktorius, sovietinių lagerių kalinys, arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius.

Visuose konkursuose aktyviai dalyvavo Juozo Grušo meno vidurinė mokykla, Stasio Lozoraičio, „Ąžuolo“ ir Juozo Urbšio katalikiškos vidurinės mokyklos, „Aušros“, „Saulės“ ir „Rasos“ gimnazijos, aktyvumu pasižymėjo Jono ir Petro Vileišių bei Pilėnų pagrindinės mokyklos, Milikonių ir Šv. Kazimiero vidurinės mokyklos, Šv. Mato ir Jono Jablonskio gimnazijos.

Gaila, kad šiuose konkursuose tik vieną ar du kartus dalyvavo Aleksandro Puškino ir „Varpo“ gimnazijos, Veršvų, Šančių, Rokų, Dainavos ir Petrašiūnų vidurinės mokyklos, o nė karto nedalyvavo Jurgio Dobkevičiaus ir Vaižganto vidurinės mokyklos. Dėl pastarųjų abejingumo turėtų susirūpinti miesto Švietimo ir ugdymo skyriaus vadovybė.

Konkurso „Tautinės savimonės pasireiškimas disidentinėje veikloje XX amžiaus 6–8 dešimtmetyje siekiant prisiminti „LKB kronikos“ jubiliejų“ baigiamoji dalis įvyko Stasio Lozoraičio vidurinėje mokykloje. Čia dalyvavo 36 mokiniai iš 21 mokyklos. Iš jų viena gimnazistė dalyvavo ne konkurso tvarka, norėdama pasitikrinti savo istorijos žinias konkursui pateikta tema. Tai – Jono Basanavičiaus gimnazijos 4 kl. gimnazistė Rūta Bitinaitė, kuri savo turimomis žiniomis pateko į prizininkų gretas. Jai padėjo pasirengti mokytoja Ona Kavaliauskienė, miesto mokyklų istorijos mokytojų metodinės tarybos pirmininkė.

Pagal konkurso klausimyną galima buvo surinkti 62 taškus. Vidutiniškai vienas mokinys surinko 36 taškus – 58,1 procento. Daugelis mokinių buvo gerai pasiruošę konkursui. Beveik visi nurodė teisingą „LKB kronikos“ leidimo datą, jos redaktoriaus pavardę, leidimo tikslus, disidentinio leidinio pavadinimą. Daugiau nei pusė konkurso dalyvių teisingai nurodė tuometinių kunigų Sigito Tamkevičiaus, Juozo Zdebskio, Prano Račiūno, Alfonso Svarinsko, Algimanto Keinos, vyskupo Vincento Sladkevičiaus, sesers Nijolės Sadūnaitės, Antano Terlecko ir Romo Kalantos pavardes bei jų disidentinės veiklos pobūdį. Tačiau dalis mokinių nežinojo Lietuvos laisvės lygos leisto pogrindinio leidinio „Vytis“. Tik trys mokiniai sugebėjo įvardinti dviejų disidentų, įkūrusių pogrindinę spaustuvę „ab“ Salių kaime – Vytauto Andziulio ir Juozo Bacevičiaus – pavardes. Nė vienas mokinys nenurodė Helsinkio Baigiamojo akto grupės nutarimų, turėjusių įtakos Helsinkio grupių susikūrimui Sovietų Sąjungoje. Tik aštuoni mokiniai išvardino penkis sovietinėje Lietuvoje aštuntajame dešimtmetyje leistus disidentų leidinius, tik devyni mokiniai teisingai nurodė sąsajas, siejusias kunigą Sigitą Tamkevičių ir biofiziką Sergejų Kovaliovą. Keli mokiniai S. Kovaliovą įvardijo kaip kunigą... Vis labiau ryškėja ydinga išleidžiamų istorijos vadovėlių praktika – svarbiausius Lietuvos istorijos dalykus pateikti drauge su kitų pasaulio valstybių istorija. Norint sustiprinti Lietuvos istorijos mokymo autoritetą, reikėtų įvesti ir atskirą jos baigiamojo kurso pažymį, reikėtų pagyvinti patriotinį pilietinį bei Laisvės kovų istorijos dėstymą.

Į pateikto konkurso klausimyno pirmosios dalies klausimus geriausiai atsakė Milikonių vidurinės mokyklos 10 klasės mokinė Augustė Mikulėnaitė (mokytoja Danutė Vilkienė), Šv. Pranciškaus mokyklos 11 klasės mokinys Vykintas Gervė (mokytoja Loreta Ragulskienė) ir Juozo Grušo meno vidurinės mokyklos vienuoliktokas Žilvinas Pilstikas (mokytoja Jadzė Jablonauskienė).

Į antros ir trečios dalies klausimus, sudarytus pagal mokyklose išeitą programą, jau reikėjo trumpai atsakyti raštu. Į antrąją klausimyno dalį geriausiai atsakė Šv. Pranciškaus mokyklos mokiniai Ieva Dautartaitė bei Vykintas Gervė (mokytoja Loreta Ragulskienė) ir Jono Jablonskio gimnazijos 2 klasės gimnazistė Vaiva Miliukaitė. Su trečiosios dalies klausimais geriausiai susidorojo Maironio universitetinės gimnazijos 3 klasės gimnazistė Klaudija Balčaitytė (mokytoja Julija Liaudanskaitė), Vaiva Miliukaitė iš Jono Jablonskio gimnazijos, VDU „Rasos“ gimnazijos 2 klasės gimnazistas Armantas Blauzdys (mokytoja Rita Kasperavičienė), „Ąžuolo“ katalikiškos mokyklos 10 klasės mokinė Lina Miledažytė (mokytoja Vaida Kemzūrienė) ir Milikonių vidurinės mokyklos 10 klasės mokinė Augustė Mikulėnaitė (mokytoja Danutė Vilkienė).

Konkurse geriausiai pasirodė Šv. Pranciškaus mokyklos mokiniai Ieva Dautartaitė ir Vykintas Gervė (mokytoja Loreta Ragulskienė). Antroji vieta atiteko Milikonių vidurinės mokyklos 10 klasės mokinei Augustei Mikulėnaitei (mokytoja Danutė Vilkienė) ir Jono Jablonskio gimnazijos 2 klasės gimnazistei Vaivai Miliukaitei. Trečiąją vietą užėmė „Aušros“ gimnazijos 2 klasės gimnazistas Vytautas Kučinskas (mokytoja Irma Šarkanaitė).

Pirmosios vietos laimėtojai surinko 53 taškus iš 62 galimų. Antrąją vietą užėmę surinko 49 taškus. Trečiosios vietos laimėtojas surinko 45 taškus. Ketvirtoji ir penktoji vietos atiteko Klaudijai Balčaitytei (Maironio universitetinė gimnazija), Armantui Blauzdžiui (VDU „Rasos“ gimnazija) ir Stasio Lozoraičio vidurinės mokyklos mokinei Aurelijai Skučaitei.

Konkurso aptarimas vyko Kauno arkivyskupijos istorinėje salėje. Čia atvyko mokiniai (konkurso dalyviai), jų mokytojai, miesto savivaldybės tarybos Švietimo ir sporto komiteto atstovas Algimantas Kurlavičius, miesto Švietimo ir ugdymo skyriaus vyriausioji specialistė Rita Rasikienė, Lietuvos Sąjūdžio Kauno skyriaus pirmininkas Raimundas Kaminskas. Atvykusius svetingai sutiko arkivyskupijos šeimininkas arkivyskupas Sigitas Tamkevičius. Jis įteikė visiems konkurso dalyviams atminimo knygeles, o geriausiai pasirodžiusiems – ir arkivyskupijos Padėkos raštus. Konkurso nugalėtojai ir jų mokytojai buvo apdovanoti Lietuvos Sąjūdžio Kauno skyriaus bei miesto Švietimo ir ugdymo skyriaus Padėkos raštais bei vertingomis knygomis.

Konkurso aptarimo šventę lietuvių tautinės muzikos instrumentų garsais bei sakralinėmis giesmėmis sušildė Kauno katalikiškos vidurinės mokyklos „Vyturys“ mokytojų ir mokinių muzikinė grupė, vadovaujama mokytojos Renaldos Burinskienės.

Prie sėkmingo konkurso organizavimo daug prisidėjo jo organizavimo komisijos pirmininkė Stasio Lozoraičio vidurinės mokyklos laikinai einanti direktorės pareigas Vida Sinkuvienė, konkurso darbo grupės nariai: Stasio Lozoraičio vidurinės mokyklos mokytoja Silva Poškuvienė, Juozo Urbšio katalikiškos vidurinės mokyklos mokytoja Vinanta Gulbinienė, Šv. Pranciškaus mokyklos mokytoja Loreta Ragulskienė, istorijos doktorantas Darius Juodis. Jie rengė konkurso nuostatus, užduotis, aktyviai dalyvavo taisant mokinių – konkurso dalyvių – darbus. Jiems nuoširdžiai dėkojame. Taip pat dėkojame konkurso vykdymo komisijos nariams: Stasio Lozoraičio vidurinės mokyklos mokytojai Svetlanai Trumpickienei, Juozo Urbšio katalikiškos vidurinės mokyklos mokytojai Ilonai Sirvydienei, „Nemuno“ vidurinės mokyklos mokytojai Raimondai Martincevienei, „Ąžuolo“ katalikiškos vidurinės mokyklos mokytojoms Vaidai Godaitei ir Audronei Bakūnienei, Tado Ivanausko vidurinės mokyklos mokytojai Birutei Čieginei, Juozo Grušo meno vidurinės mokyklos mokytojai Eugenijai Paškauskienei, „Rasos“ gimnazijos direktoriaus pavaduotojai Teresei Janulevičienei ir konkurso koordinatorei miesto Švietimo ir ugdymo skyriaus vyr. specialistei Ritai Rasikienei.

Dėkojame miesto Švietimo ir ugdymo skyriaus vedėjui Antanui Bagdonui, sudariusiam sąlygas vykti šiam konkursui miesto mokyklose, arkivyskupui Sigitui Tamkevičiui, katalikiškos vidurinės mokyklos „Vyturys“ mokiniams ir jų vadovei Renaldai Burinskienei.

Zigmas Tamakauskas,
Lietuvos Sąjūdžio Kauno skyriaus
Švietimo komiteto ir konkurso
vertinimo komisijos pirmininkas

© 2013 „XXI amžius“