Popiežiaus dialogas su jaunaisiais giedotojais

Mindaugas Buika

Šventąjį Tėvą džiugiai pasitinka bažnytinių jaunimo chorų kongreso dalyviai

Jaunieji choristai buvo užpildę Pauliaus VI salę

Popiežius Pranciškus, kuriam gruodį sukako 79 metai, tačiau labai mėgstantis bendrauti su jaunais žmonėmis ir turintis didelį populiarumą tarp jų, ir praėjusių metų pabaigoje turėjo progą tai padaryti. Gruodžio 31 dieną jis susitiko su tarptautinės jaunųjų giedotojų federacijos „Pueri Contores“ 40-ojo kongreso Romoje dalyviais. Į šį suvažiavimą buvo atvykę bažnytiniai jaunimo chorai iš aštuoniolikos Europos, Afrikos, Amerikos ir Azijos šalių, įskaitant vaikų chorą iš Latvijos. Per šešias kongreso, kurio devizas buvo „Cantate spem vestram“ („Giedokite savo viltį“) dienas, vaikai ir paaugliai atliko giesmes Romos didžiosiose bazilikose ir kitose žymiose bažnyčiose per Kalėdų laikotarpio apeigas. Vokiečių berniukų choras iš Eichšteto katedros atskirai koncertavo popiežiui emeritui Benediktui XVI ir šventėms jį aplankiusiam broliui žymiam chorvedžiui prelatui Georgui Ratcingeriui. Visų šių pasirodymų kulminacija buvo sausio 1 dieną Šv. Petro bazilikoje per popiežiaus Pranciškaus aukotas Naujųjų metų (Dievo Gimdytojos liturginės iškilmės) šv. Mišias.

Mažieji pagalbininkai evangelizacijoje

Dievo Gimdytojos liturginės iškilmės išvakarėse įvairiatautis šešių tūkstančių jaunųjų giedotojų sambūris susirinko į Vatikano didžiąją Pauliaus VI audiencijų salę, ir jį specialioje audiencijoje priėmė popiežius Pranciškus. Toje džiugioje atmosferoje, kreipdamasis į Šventąjį Tėvą, 1944 metais įkurtos ir prieš 50 metų (1965-aisiais) gavusios oficialų Šventojo Sosto pripažinimą „Pueri Cantores“ federacijos vadovas kunigas Robertas Tyrala sakė, kad jubiliejinio 40-ojo kongreso dalyviai ypač tikisi iš apaštalo šv. Petro įpėdinio jų tikėjimo sustiprinimo. Jis paaiškino, kad šio susitikimo rengimui Romoje įtakos turėjo prasidėję Gailestingumo metai, o jaunieji giedotojai džiaugėsi galėję žengti pro atvertas Šventąsias didžiųjų bazilikų duris. Atvykę iš daugelio pasaulio šalių bažnytiniai vaikų ir jaunimo chorai, pasak kunigo R. Tyralos, norėjo giesmėmis išreikšti pagarbą Popiežiaus tarnystei, kuri įprasmina visos Bažnyčios, mūsų namų, vienybę.

Kunigas R. Tyrala nurodė, kad dabar „Pueri Cantores“ federacijai priklauso religiniai jaunimo chorai iš 35 valstybių, kurie atlieka kūrinius bažnyčiose ir koncertų salėse, išryškindami liturgijos prasmę ir grožį, melsdami pasauliui taikos ir gėrio, patiems ganytojams savo gyvenime vadovaujantis krikščioniškomis vertybėmis. „Jaunieji choristai renkasi evangelinį kelią savo gyvenimo keliu, kaip moko mus Atpirkėjas, – sakė kunigas R. Tyrala. – Jie turi savo idealus, svajones ir kupini vilties laukia pilnametystės“. Svarbu, kad būtent dėl to jaunimo sielovada ypač rūpinęsis pirmasis XX amžiaus popiežius šv. Pijus X (1903–1914) labai skatino į bažnytinį giedojimą įtraukti jaunus žmones ir vaikus. „Ugdymas pasitelkiant religinę muziką yra didelis Bažnyčios turtas, darantis teigiamą įtaką visam jaunųjų giedotojų gyvenimui ir net pasiekus brandos amžių, – pabrėžė „Pueri Cantores“ vadovas. – Idealai ir džiaugsmas būti krikščioniu yra svarbūs jaunimo bažnytinių chorų nariams, kurie jaučiasi mažaisiais pagalbininkais didžiuosiuose evangelizacijos darbuose“.

Pyktis nuodija sielą

Po tokios sveikinamosios įžangos, gyvai atsakydamas į jaunųjų giedotojų užduotus klausimus, popiežius Pranciškus pirmiausia sakė, kad jam labai miela klausytis giedojimo. Tiesa, jis pats negieda ir juokaudamas sakė, kad jeigu bandytų, tai būtų panašus į asilą, nes dėl dikcijos ir fonetikos trūkumų jam ir kalbėti nėra lengva, tačiau jam brangi iš vaikystės atėjusi muzikinė patirtis. Jis prisiminė, kaip gimtajame Buenos Airių mieste Argentinoje jo motina kiekvieną šeštadienio popietę susodindavo vaikus prie radijo imtuvo ir visi klausydavo transliuojamą operą su jos paaiškinimais. Popiežius Pranciškus priminė, kad jo senelis, kuris buvo dailidė, visada dirbdamas giedodavo ir jam, vaikui, buvo malonu klausytis. „Giedojimas ugdo ir ramina sielą“, – sakė Šventasis Tėvas, aiškindamas, kaip motinos, norėdamos užmigdyti savo kūdikius, gieda jiems lopšines. Žymusis Bažnyčios mokytojas šv. Augustinas, aiškindamas krikščioniškos veiklos pagrindus, viską apibendrino įsimintina fraze: „Canta et camina!“ („Giedok ir eik“!).

Atsakydamas klausimą, kaip jam pavyksta visą laiką išlikti geram ir niekada nesupykti, Šventasis Tėvas priminė Jėzaus žodžius, atsakant į panašų klausimą, kad „tik vienas Dievas yra geras“, o žmonės, taigi ir pats Popiežius „turi šiek tiek visko“, taigi, ir gėrio, ir blogio. Taip yra, kadangi visi žmonės turi išlikusią gimtosios nuodėmės žaizdą, kuri ne visada veda geru keliu. Todėl reikia melsti Viešpatį gerumo malonės, kad nebūtų pasiduodama nuodėmei ir piktumui. Popiežius Pranciškus aiškino, kad geri žmonės yra arti Viešpaties ir būtent tokie yra šventieji, kurie toli gražu ne visi iškelti oficialiai į Bažnyčios altoriaus garbę. „Kiek daug yra slaptų, neviešų šventųjų mūsų kasdieniniame gyvenime, – sakė Šventasis Tėvas. – Tai yra žmonės, kurie kenčia ir savo patiriamus kentėjimus aukoja nusidėjėlių atsivertimui!“ Kalbėdamas apie save, prisipažino, jog kartais supyksta dėl neteisingų kitų poelgių, bet visada stengiasi išlaikyti savitvardą pagalvodamas, jog ir pats yra supykdęs kitus, todėl neturi teisės rodyti savo pykčio.

Popiežius mokė jaunuosius žmones, kad jeigu jie pastebi blogai darantį, reikia kreiptis, kaip į brolį ar seserį, kad ištaisytų klaidą, tačiau be agresyvaus pykčio, kuris tik apnuodija sielas ir palieka gilią žaizdą. Štai jis kartais mato baimingus vaikus ir jaunuolius, kadangi ant jų šaukė supykę tėvai ar mokytojai. Ir tai juos sužeidė, kadangi šaukimas ant kito yra kaip peilio duris į sielą“. Supykęs žmogus apnuodija ne tik kitų, bet ir savo sielą, tai panašu į dantų skalavimą actu. Todėl reikia saugotis, kad piktis netaptų įpročiu, kad siela nebūtų persmelkta kartumo ir sekti Jėzumi, kuris net supykęs neprarasdavo švelnumo ir įtikinamai pataisydavo suklydusį.

Pasaulyje ne tik blogis, bet ir šventumas

Paklaustas, ką mano apie dabar tragiškų žinių kupiną pasaulį, ar pasaulis yra pasmerktas likti liūdna ir dramatiška vieta, Šventasis Tėvas pripažino, kad dabar yra daug žmonijos kančių, ypač dėl vykstančių kovų. Nesiliauja nuolatinės kovos Artimuosiuose Rytuose, kur Jėzus gimė, Afrikoje ir Lotynų Amerikoje. Daug vaikų, kurie yra Dievo dovana ir kuriems skirta būti laimingiems, neturi ko valgyti ir galimybių mokytis, o susirgusių niekas negydo. „Melskimės už šiuos kenčiančius vaikus, melskimės!“ – Kvietė popiežius Pranciškus. Bet klausimas, ar pasaulis visada toks liks, ar gali pagerėti, yra gana prieštaringas. „Reikia suprasti, kad pasaulyje visada vyks kova tarp gėrio ir blogio, tarp Dievo ir velnio“, – aiškino Šventasis Tėvas. Juk šėtonas stengiasi mus įtraukti į blogį ir kartais tam pasiduodama dėl silpnumo, kurį mums paliko gimtoji nuodėmė. „Tai karas prieš Dievo tiesą, prieš gyvenimo tiesą, prieš tikrąjį džiaugsmą“, – sakė popiežius Pranciškus. Ši kova tarp gėrio ir blogio vyksta kiekvieno mūsų viduje, kova tarp blogio potraukių ir Dievo malonių.

Žiniasklaidoje teikiama pirmenybė blogoms žinioms apie visokias baisybes, o geros naujienos nutylimos, tarsi jos būtų nuobodžios. Šventasis Tėvas kaip pavyzdį nurodė žinias apie blogą padėtį Afrikoje, apie tenykštį skurdą ir kovas, o apie misionierių kunigų ir seserų, daugelį kurių daug jis sutiko neseniai lankydamasis šiame žemyne, pozityvią ir tiesiog pasiaukojančią veiklą beveik nieko negirdėti ir nematyti TV ekranuose. Arba štai yra daug gerų, tiesiog šventų šeimų, kurios tobulai auklėja vaikus net ir nelengvomis aplinkybėmis, tačiau mes to nesužinome iš žiniasklaidos, kurioje pirmenybė teikiama skyryboms, barniams, neištikimybei, smurtui, nes tai labiau patraukia dėmesį. „Kodėl, pavyzdžiui, klauzūrinių seserų vienuolių, kurios visą gyvenimą praleidžia besimelsdamos už kitus, beveik niekada nematome televizoriuose? O tuštybių ekranuose pilna“, – kalbėjo popiežius Pranciškus. Taigi jam susidaro įspūdis, kad, jeigu žurnalistai, žiniaskaida nori pakelti savo reitingą, turi kalbėti apie blogus dalykus, visokius skandalus ir pan.

Šventasis Tėvas kvietė jaunimą neapgaudinėti savęs ir matyti viską: taip, pasaulyje yra daug blogų dalykų, nes velnias aktyviai veikia prieš Dievą, tačiau yra ir daug šventų dalykų, didelių Dievo darbų, slaptų šventųjų, kurie yra didžiulis turtas. Klausiamas, ko labiausiai norėtų palinkėti Naujaisiais metais, popiežius Pranciškus sakė, kad svarbiausia yra daugiau maldų. Vyskupai, kunigai ir jis pats, Romos vyskupas, suvokia, kad Dievo tautai jie vadovauja visų pirma savo malda. Taip buvo nuo pačios krikščionybės pradžios, kai apaštalai, suprasdami, jog didesnį dėmesį turi skirti maldai ir Evangelijos skelbimui, socialinės paramos Bažnyčioje darbams įsteigė diakonatą. Jauniesiems giedotojams Šventasis Tėvas taip pat linkėjo daugiau dėmesio skirti maldai, nes „Bažnyčia žengia pirmyn su šventųjų malda“.

© 2016 „XXI amžius“