|
Įnešęs svarų indėlį į pasaulio mokslą
Jau legendiniu tapęs Lietuvos alpinistas Vladas
Vitkauskas, iškėlęs Lietuvos trispalvę keliose įvairių pasaulio
kontinentų kalnų viršūnėse, su trimis draugais - Vilniaus universiteto
fizikos mokslų daktaru Gediminu Motuza, Gedimino technikos universiteto
Architektūros-grafikos katedros vedėju ir Architektūros instituto
direktoriumi Jonu Anuškevičiumi ir Lietuvos televizijos režisieriumi
bei operatoriumi Vytu Jankevičiumi - išvyko į tolimąją Čilę. Mūsų
alpinistai ir keliautojai surengs ekspediciją į Andų kalnyną. Jie
ketina įkopti į aukščiausią pasaulio ugnikalnį Oja del Salado (6800
metrų). Ekspedicija skirta mūsų tautiečiui, žymiam mokslininkui
geologui, etnologui ir mineralogui Ignui Domeikai atminti. Mat šiemet
gegužės mėnesį UNESCO iniciatyva Paryžiuje įvyks iškilmingas I.Domeikos
gimimo 200-ųjų metinių minėjimas ir bus atidaryta paroda, skirta
jo veiklai. Vilniaus universiteto auklėtinis I.Domeika gimė 1802
m. liepos 31 d. dabartinėje Baltarusijos teritorijoje, Naugarduko
apskrityje, Nidzvickoje. (Tiesa, kai kuriuose leidiniuose I.Domeikos
gimimo data rašoma 1801 m. liepos 22 d.) Ne tai yra svarbu. Mūsų
tautietis buvo iškilus mokslininkas, įnešęs didžiulį indėlį į pasaulio
mokslą. Jau vien tai, kad I.Domeikos vardu yra pavadinti net 75
objektai, labai daug ką pasako. Tarp žymiausių objektų yra domeikitas
- vario rūdos mineralas, randamas Meksikoje, Australijoje, Čilėje,
Vokietijoje, kalnagūbris Cerro Domeyco, uostas Puerto Domeyco, sidabro
kasykla, kaktusas ir viena lapių rūšis.
Studijuodamas Vilniaus universitete, I.Domeika suartėjo su filaretais
ir už tai 1823-1824 metais buvo kalintas Vilniuje, vėliau - internuotas
Zapolės miestelyje Lydos apskrityje. I.Domeika buvo aktyvus 1831
metų sukilimo dalyvis ir žinomo sukilėlių vado generolo Chlopovskio
adjutantas. Pralaimėjus sukilimui. I.Domeika kartu su sukilimo vado
Gelgaudo kariuomene pasitraukė į Prūsiją, vėliau iškeliavo į Drezdeną
ir 1832 metais pasiekė Paryžių, kur mokėsi garsiajame Sorbonos universitete
ir kalnų akademijoje Ecole des Mines. Ją baigęs, kurį laiką dirbo
Prancūzijoje, o 1937 metais išvyko į Čilę. Čia jis iki 1847 metų
vadovavo aukštajai kalnų mokyklai, 1867-1883 metais buvo Čilės Santjago
universiteto rektorius. Čilėje I.Domeika pagrįstai laikomas švietimo
sistemos tėvu, nes jo pastangomis 1843 metais buvo reorganizuota
Čilės mokyklų sistema Vilniaus universiteto pavyzdžiu. Nuo pat atvykimo
į Čilę, I.Domeika tyrinėjo šio krašto geologiją ir mineralogiją,
atrado ne vieną iki tol nežinomą mineralą, aukso, vario ir akmens
anglies kasyklas. Todėl, kad Čilėje yra labai išvystyta kalnakasyba
ir ta valstybė vadinama vario šalimi, yra didelis I.Domeikos nuopelnas.
Paqrindinė Čilės eksporto prekė yra varis, ir ji užima trečią vietą
pasaulyje pagal vario gavybą ir pirmąją vietą pagal eksportą bei
išžvalgytas atsargas. Taip pat svarbi eksporto prekė - molibdenas
- trečia vieta pasaulyje pagal gavybą ir antra pagal eksportą. Už
nuopelnus Čilei ir jos ekonomikai Čilės vyriausybė 1885 metais I.Domeikos
garbei nukaldino specialų medalį. Savo mokslinius darbus I.Domeika
rašė ispanų, prancūzų, vokiečių ir lenkų kalbomis, kurias visas
puikiai mokėjo. Įdomu, kad I.Domeika rašė ne tik mokslinius darbus,
bet ir publicistiką. 1872 metais pasirodė jo dvi studijos apie poeto
Adomo Mickevičiaus jaunystę ir Filaretų ir Filomatų draugijas. Taip
pat išspausdinta jo knyga "Mano kelionės. Tremtinio prisiminimai".
Džiugu, kad ir Lietuvoje I.Domeikos gimimo 200-ųjų metinių garbei
lietuvių kalba greitai pasirodys jo prisiminimų pirmasis tomas,
bus išleistas albumas "Ignotas Domeika Lietuvai, Prancūzijai
ir Čilei" lietuvių, anglų ir prancūzų kalbomis ir surengta
tarptautinė konferencija apie I.Domeikos gyvenimą, jo darbus ir
indėlį į pasaulio mokslą. I.Domeikos jubiliejus bus minimas Lenkijoje
ir Baltarusijoje. Šioje šalyje, kaip jau įprasta, atkakliai nenorima
pripažinti iš šio krašto kilusių žymių žmonių lietuviškų šaknų.
Petras KATINAS
|