|
Popiežiškosios tarpreliginio dialogo tarybos
pirminikas kardinolas Frensis Arinzė (dešinėje) ir aškenazių
vyriausiasis rabinas Izraelis Meiras Lau Niujorke vykusiame
Pasaulio ekonominiame forume
CNS nuotrauka
|
Bažnyčios atstovai pasauliniuose forumuose
Kitaip nei ankstesniais metais, į Pasaulio ekonominį
forumą, kuris šiemet sausio 31 - vasario 4 dienomis vyko Niujorke,
buvo pakviesta nemažai žymių religijų lyderių, kurie dalyvavo diskusijose
su verslo ir politikos atstovais. Manoma, kad tokį ryškų poslinkį
sąlygojo religijos vaidmens augimas visuomeniniame gyvenime, ir
tai, kad pastarojo meto tarptautiniuose konfliktuose - Artimųjų
Rytų regione, Afganistane, rugsėjo 11-osios teroristiniuose išpuoliuose
Jungtinėse Valstijose - buvo pastebimas religinis aspektas.
Pasaulio ekonominio forumo, kasmet vykstančio nuo 1971 metų, iniciatorius
ir ligšiolinis vadovas šveicarų ekonomikos profesorius Klausas Švabas
teigia, kad religijų lyderiai turi aktyviai dalyvauti aptariant
globalinius ekonomikos ir politikos procesus, nes "pagrindinės
religijos vaidina esminį vaidmenį visuomenėje visame pasaulyje".
Beje, iki šiol visus 30 metų pasaulio ekonomikos forumo kasmetiniai
susitikimai vykdavo Šveicarijos kalnų kurorte Davose. Šiemet organizatoriai
padarė išimtį ir forumą perkėlė į Niujorką. Taip jie parodė savo
solidarumą miestui, patyrusiam žiaurų teroristų išpuolį, kurio metu
buvo sunaikintas Pasaulinis prekybos centras ir žuvo daugiau kaip
trys tūkstančiai žmonių.
Šiemet forume buvo 2700 dalyvių. Jų diskusijos vyko "Waldorf
- Astoria" viešbutyje Niujorko centre, pranešimus aktualiais
globalizacijos klausimais skaitė Pasaulio Bažnyčių Tarybos generalinis
sekretorius liuteronų pastorius Konradas Raizeris, Anglikonų Bažnyčios
primas, Kenterberio arkivyskupas Džordžas Keris, Etiopijos stačiatikių
patriarchas Paulius, Bosnijos musulmonų muftijus Mustafa Čeričius,
Jeruzalės vyriausiasis rabinas Izraelis Lau, žymūs induistų dvasiniai
vadovai. Katalikų Bažnyčiai atstovavo Popiežiškosios tarpreliginio
dialogo tarybos pirmininkas kardinolas Frensis Arinzė, Vašingtono
arkivyskupas kardinolas Teodoras Makarikas ir Šventojo Sosto nuolatinis
stebėtojas Jungtinių Tautų padaliniuose Europoje arkivyskupas Dirmuidas
Martinas.
* * *
Pasaulio ekonominio forumo organizatoriai nusipelnė
pagyrimo už sprendimą pasikviesti religijų vadovų, teigė katalikų
žiniasklaidai kardinolas F.Arinzė. "Mes neturime pervertinti
šio dalyvavimo svarbos, tačiau vien jau dvasinių vadovų buvimas
buvo reikšminga pasiuntinystė". Ganytojas priminė, jog tokiame
forume pirmą kartą dalyvavęs dar 1999 metais. Tuomet į Davosą buvo
pakviesti tik du religijų bendruomenių atstovai - kardinolas F.Arinzė
ir vienas musulmonų dvasinis vadovas iš Egipto. Pernai forume dalyvavo
jau keli religiniai lyderiai, tarp jų - ir arkivyskupas D.Martinas,
o štai dabar į Niujorką jų buvo pakviesta net 40.
Šiemetiniame forume šiems religijų atstovams buvo sudaryta atskira
programa, ir jie diskutavo tarpusavyje, tačiau kai kurie jų, kaip
ir kardinolas F.Arinzė, turėjo galimybę kalbėti plenariniame posėdyje
visiems 2700 forumo dalyvių. Kardinolas sakė, kad šiame pranešime
jis, kaip tarpreliginio dialogo ekspertas priminė, esminius dalykus,
kuriais dalijasi visi tikintieji, nors jų tikybos ir skiriasi. Jis
pabrėžė teisę į religijos laisvę, kuri įgyvendinama ne tik individualiai,
bet ir bendruomeniškai. Kardinolas sakė, kad visi forume dalyvavę
religijų vadovai pasmerkė prievartą, vykdomą religijos vardu, ir
ragino rūpintis vargingaisiais; juk tai yra "turtingųjų pareiga,
net jeigu jų gerovė pasiekta garbingu būdu".
Kardinolas F.Arinzė teigė "neturįs jokių iliuzijų", kad
per kelias forumo dienas religijų vadovai galėjo stipriai pakeisti
verslo žmonių nuostatas, tačiau juk "negalima atmesti pačios
idėjos, jeigu iš karto nematomi rezultatai". Nors poveikio
galimybės yra ribotos, dalyvauti tokiuose renginiuoe vis tiek reikia.
Katalikai tiki, kad visos gyvenimo sritys, tarp jų ir ekonomika,
turi etinį ir religinį bruožus, todėl Bažnyčiai būtina dalyvauti
Pasaulio ekonominiame forume. "Bet kada mes sakome "Bažnyčia",
neturime tuoj pat galvoti apie vyskupus", - tvirtino kardinolas
F.Arinzė. Bažnyčios nariai pasauliečiai, kurie gerai supranta tiek
tikėjimą, tiek verslo pasaulį, gali pasitarnauti dar efektyviau.
***
Tačiau kitas forumo dalyvis - Vašingtono kardinolas
T.Makarikas mano, kad jame dalyvavusių religijų lyderių galimybės
nebuvo išnaudotos ir kad jie galėjo suvaidinti reikšmingesnį vaidmenį.
Dvasiniai vadovai, diskutuodami su verslo ir politikos veikėjais,
pateikia etinį ir religinį požiūrį į aptariamus dalykus. Tačiau
forumo organizatoriai Bažnyčių atstovams sudarė atskirą programą,
todėl daugiausiai laiko jie kalbėjosi tarpusavyje. (Kaip minėta,
religijų vadovai galėjo pasisakyti tik viename plenariniame posėdyje
ir jame kaip Katalikų Bažnyčios atstovas kalbėjo kardinolas F.Arinzė.)
Kardinolas T.Makarikas priminė, kad ir ankstesniuose panašiuose
susitikimuose, ir Niujorke forumo metu vyko antiglobalistų demonstracijos.
Ganytojas sakė, kad jis, kaip ir daugelis kitų religijų vadovų,
jautėsi esąs artimas demonstruojantiems žmonėms, nors ir nemanė
prie jų prisijungti. "Religinis balsas gali padėti nutiesti
tiltą per atsivėrusią prarają tarp liaudies, demonstruojančios už
neturtinguosius, ir pagrindinių ekonomikos ir politikos lyderių,
- kalbėjo Vašingtono kardinolas. - Mes galėtume būti balsu tų, kurie
neturi balso, ir stengtis padėti tiems lyderiams geriau suprasti
likusio pasaulio reikmes". Tačiau Niujorke vykusiame forume
taip neatsitiko.
* * *
Trečias Katalikų Bažnyčios vadovų atstovas Pasaulio
ekonominiame forume arkivyskupas D.Martinas pripažino, kad dabar
verslo lyderiai pasirodė "daug daugiau suvokiantys" nei
praeityje, jie suvokė, kad, kuriant saugią ateitį, reikia "labiau
atsižvelgti į vertybių ir etikos klausimus". Galbūt tam įtakos
turėjo tragiški rugsėjo 11-osios įvykiai, sustiprinę žmonių religingumą
Vakarų pasaulyje ir JAV energetikos milžino "Enron" (jo
turto vertė 100 milijardų dolerių) skandalingas bankrotas šių metų
pradžioje.
Dabar vis labiau pripažįstama, kad vien tik ekonomikos pažangos
nepakanka ir kad "daugiau dėmesio reikia kreipti į ekonomikos
augimo kokybę". Debatuose su verslo lyderiais, ypač jaunesniais,
arkivyskupui D.Martinui susidarė įspūdis, kad jie siekia daugiau
nei vien tik "gauti pelną" - jie supranta, kad "nuo
to, kokie bus jų poelgiai ir veiksmai, priklausys jų vaikų ateitis".
Apskritai forumo dalyviai parodė suvokiantys, kad socialinių tikslų
galima pasiekti tik tada, kai verslo lyderiai bendradarbiauja su
vyriausybe ir pilietine visuomene, kuri pripažįsta ir religijos
reikšmę.
Arkivyskupas prisiminė, kad forumo salėje pasigirdo plojimai, kai
vienas kalbėtojas pasmerkė pasaulyje egzistuojančią didžiulę ekonominę
nelygybę. Verslo lyderiai tarsi pripažino, kad dabartinė padėtis
yra nepriimtina. "Tačiau ne visai aišku, ar jie patys yra pasirengę
keisti šią situaciją, ar tik mano, kad tai turi daryti vyriausybės",
- sakė ganytojas. Kada kalbėtojas atkreipė dėmesį į tai, jog turtingiausia
pasaulio valstybė - Jungtinės Valstijos - iš visų pramoninių valstybių
skiria santykinai mažiausiai lėšų neturtingoms šalims remti, vėl
atrodė, jog visi forumo dalyviai sutarė, kad tai yra neteisinga.
"Tačiau nemanau, kad jie kaip nors darys politinį spaudimą
JAV vyriausybei, kad tokia padėtis būtų pakeista", - sakė arkivyskupas
D.Martinas.
Jis visgi tikisi, kad religijų vadovai ir toliau bus kviečiami dalyvauti
kasmetiniuose Pasaulio ekonominiuose forumuose, kurie vėl, matyt,
bus rengiami Davose, ir kad šis jų dalyvavimas darys teigiamą įtaką.
Nors dabartiniame forume kalbėję dvasiniai vadovai kritiškiau nei
kiti vertino pasaulio ekonomikos būklę, jie iš esmės sutarė, kad
forumo organizatoriai parodė gerą valią juos pakviesdami dalyvauti
ir kad būtina jiems atsakyti ta pačia dvasia. Pasaulio ekonominis
forumas yra pelno nesiekianti organizacija, išlaikoma iš kasmetinių
narių įnašų (25 tūkst. dolerių) ir susitikimų dalyvių įnašų (6 tūkst.
dolerių). Iš Niujorke vykusio susitikimo 2700 dalyvių 40 proc. buvo
didžiųjų verslo kompanijų vadovai, 300 politinių veikėjų, iš kurių
30 buvo valstybių vadovai. Taip pat dalyvavo 40 religijų vadovų,
200 mokslininkų, 350 žiniasklaidos lyderių ir 40 profsąjungų vadovų.
Antiglobalistai rinkosi į Porto Alegrę
Gana aktyviai krikščionių atstovai dalyvavo ir
Pasaulio socialiniame forume, kurį, kaip alternatyvą neoliberaliam
Pasaulio ekonominiam forumui, tomis pat dienomis antiglobalistai
antrą kartą surengė Brazilijos mieste Porto Alegrės. Tai buvo tikrai
masinis renginys: jau pirmajame Pasaulio socialiniame forume dalyvavo
beveik 20 tūkst. žmonių iš 80 šalių, o šiemet žmonės suvažiavo net
iš 105 valstybių ir jų buvo dvigubai daugiau - 40 tūkstančių. Krikščionių
dalyvavo irgi gausiai, pavyzdžiui, Porto Alegrės susitikime buvo
daugiau kaip 400 vien tik vienuolijų narių. Šiemet Pasaulio socialiniame
forume pranešimus skaitė žymūs mokslininkai ir Nobelio taikos premijos
laureatai, vyskupai ir politikai. Sveikinimo laišką atsiuntė Jungtinių
Tautų generalinis sekretorius Kofis Ananas.
Juose buvo išryškintos neoliberalios ekonomikos pasekmės, kai nepaisoma
socialinio teisingumo ir beatodairiškai siekiama tik pelno. Buvo
priminti liūdni Pasaulio Banko duomenys, kad dabar iš 6,1 mlrd.
planetos gyventojų 1,2 mlrd. gyvena žemiau visiško skurdo ribos
ir 2,8 mlrd. - dideliame skurde. Tik 20 proc. pasaulio žmonių suvartoja
beveik 80 proc. pramonės produkcijos, tuo tarpu beveik 800 milijonų
badauja. Dar vienas išraiškingas faktas: keturi turtingiausi JAV
piliečiai - Bilas Geitsas, Laris Elisonas, Vorenas Bafetas ir Polas
Alenas turi tiek pat turto, kiek 42 pasaulio šalys, kuriose gyvena
600 milijonų žmonių. K.Ananas savo laiške priminė, kad 24 industrinės
valstybės savo žemės ūkiui paremti (o jų žemės ūkyje dirba tik 3-5
proc.žmonių) kasmet skiria 360 milijardų dolerių (vadinasi, po vieną
milijardą dolerių kasdien). Tuo tarpu vargingos šalys, kuriose žemės
ūkyje darbuojasi apie pusę visų gyventojų, neturi iš ko žemdirbių
paremti, todėl produkcija negali konkuruoti pasaulio rinkose ir
jie visiškai nuskursta.
Pasaulio socialinis forumas vyko didžiausioje katalikiškoje valstybėje
Brazilijoje (čia gyvena 170 mln. žmonių, iš kurių 90 proc. yra katalikai),
tad Brazilijos Bažnyčios dalyvavimas Porto Alegrės susitikime buvo
ypač ryškus. Autoritetingą delegaciją atsiuntė vyskupų konferencija,
katalikiškos organizacijos ir judėjimai. Brazilų vyskupai pasinaudojo
renginiu, kad dar kartą sukritikuotų savo šalies neoliberalistinę
politiką, sąlygojančią ryškius socialinio gyvenimo kontrastus. Episkopato
pirmininkas arkivyskupas Chaimė Kemeljas pavadino skandalu tai,
kad Brazilijoje, kuri pagal pramonės produkciją užima devintą vietą
pasaulyje, net 53 mln. žmonių gyvena žemiau skurdo ribos. "Mes
nekviečiame žmonių imtis ginklų, nekviečiame į kovą. Priešingai,
čia kalbama apie gyvybių gelbėjimą. Mūsų ginklai turi būti dalijimosi
dvasia ir noras imtis reformų", - sakė vyskupų konferencijos
vadovas.
Porto Alegrėje buvo dažnai minima kaimyninė Argentina, kurią dėl
nesėkmingos neoliberalistinės politikos ištiko didelė ekonominė
ir finansinė krizė. "Argentinoje viskas buvo privatizuota,
taip pat ir svarbiausios viešosios tarnybos, pagrindinės visiems
gyventojams reikalingos infrastruktūros", - sakė Brazilijos
vyskupų konferencijos generalinio sekretoriaus pavaduotojas kunigas
Volpatas Darsiolejis. Dėl tos privatizacijos, o iš tiesų valstybinio
turto išgrobstymo ir valstybės prasiskolinimo užsieniui, 43 proc.
Argentinos gyventojų atsidūrė už skurdo ribos. Toks valstybės ekonomikos
modelis, kai neleidžiama jos gyventojų daugumai oriai gyventi, yra
netinkama. Visuotinai pripažįstama, kad po Argentinos krizės iškilo
daug abejonių dėl neoliberalistinio vystymosi patikimumo.
* * *
Pasaulio socialinio forumo priimtame baigiamajame dokumente,
pavadintame "Manifestas už geresnį pasaulį", reikalaujama
"besąlygiškai dovanoti užsienio skolas" besivystančioms
valstybėms, išmokėti reparacijas už šimtmečius trukusio jų išnaudojimo
socialines bei ekologines pasekmes. Kaip įpaprasta antiglobalistų
susibūrimuose, buvo kritikuota galingiausia pasaulio valstybė
- Jungtinės Valstijos, kurių "vyriausybė kupina arogancijos"
ir yra "nusistačiusi vienašališkai spręsti pasaulio problemas".
Pasmerkus rugsėjo 11 dienos teroristinius išpuolius, baigiamajame
dokumente visgi pabrėžiama, kad JAV paskelbta kova su terorizmu
siekia ją padaryti "permanentiniu pasauliniu karu, kad sustiprintų
savo ir sąjungininkų dominavimą. Šis karas parodė kitą neoliberalizmo
veidą, brutalų ir nepriimtiną".
Nors ir būta tokių kairuoliškų nukrypimų ir kai kurių radikalumo
apraiškų, Porto Alegrėje vasario pradžioje vykęs Pasaulio socialinis
forumas parodė, kad antiglobalistiniai sąjūdžiai pastaruoju metu
reiškia nuosaikesnes nuostatas. Pripažįstama, jog vien abstraktūs
ir prievartiniai protestai prieš globalizaciją nieko neišsprendžia
ir kad pati globalizacija, kaip neišvengiamas procesas, negali
būti "gera ar bloga". Viskas priklauso nuo vykdomos
konkrečios politikos, kurią reikia nukreipti taip, kad būtų daugiau
atsižvelgta į vargingas socialines grupes ir šalis, kurios smarkiai
pakelia rinkos konkurencijos sąlygas. Jungtinių Tautų vyriausioji
įgaliotinė žmogaus teisėms Merė Robinson ir kiti pranešėjai Porto
Alegrėje priminė popiežiaus Jono Pauliaus II paraginimą, kad ekonomikos
globalizaciją turi lydėti "etinė globalizacija" ir "solidarumo
globalizacija". Tai užtikrintų ekonominės pažangos, mokslo
ir technologijos panaudojimą visų žmonių gerovei ir gyvenamosios
aplinkos išsaugojimui būsimoms kartoms.
Mindaugas BUIKA
|