Iš po šluotos ar iš maišo?

Sausio 11 dieną Lietuvos nacionalinio radijo "Ryto garsuose" žurnalistas Vytautas Markevičius iš po šluotos bandė ištraukti Atkuriamojo Seimo narius B.Genzelį, N.Medvedevą, A.Butkevičių ir anuometinę premjerę K.Prunskienę. Dėl objektyvumo reikėjo pasikviesti ne tik nuožmiuosius antilandsbergininkus, tačiau žurnalistas, pateikdamas tendencingus klausimus, laikėsi ant vienos, kairės, kojos. Nepriklausomybės akto signatarui Kaziui Sajai pateikus sausio 13 dieną pareiškimą Seime ir reikalaujant, žurnalistas sausio 14-ąją "Ryto garsuose" vangiai bandė stotis ir ant dešiniosios. Radijo klausytojai girdėjo tą kalbą, todėl atskleisiu tik padėtį, susijusią su 1991 m. sausio 8 d. "Jedinstvos" išpuoliu.

Bažnyčios griovimas ir galimybė negriauti

Lietuvos Konstitucija tvirtina, kad Bažnyčios bei religinės organizacijos laisvai tvarkosi pagal savo kanonus ir statutus. Kaip tada suprasti poelgį, kad pasaulietė teisėja įpareigoja katalikų kunigą, kaip jis turėtų aukoti šv. Mišias? Tokį spektaklį matėme per televiziją sausio 10-ąją laidoje "Iš teismo salės": Miroslavo parapijietis padavė kleboną į teismą, kad ne taip, kaip jam patinka, aukojamos šv. Mišios. Teisėja nusprendė, kad parapijietis yra teisus, ir įpareigojo kunigą patenkinti jo prašymą. Tuo automatiškai įpareigojo ir neklausyti vyskupo, Popiežiaus ir II Vatikano Susirinkimo nutarimų. Vadinasi, pažeisti visus kanonus ir statutus, praktiškai išeiti iš Katalikų Bažnyčios.