Atnaujintas 2004 gegužės 12 d.
Nr.36
(1239)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai

Pagerbtas lietuviškas žodis

Benjaminas ŽULYS

Gyva lietuviška raidė

Kaune ir visoje Lietuvoje vyksta įvairūs renginiai, skirti lietuviškos spaudos atgavimo 100-oms metinėms pažymėti. Patikslinta, kad iš visų mūsų šalyje vykstančių renginių apie 80 proc. sudaro skirti šiai garbingai sukakčiai. Ypač jų buvo gausu prieš pat jubiliejinę datą, gegužės 7-ąją, kai prieš šimtą metų Rusijos caras buvo priverstas panaikinti lietuviškos spaudos draudimą. Net keturiasdešimt metų trukęs lietuviško žodžio terorizavimas baigėsi Lietuvos patriotų - inteligentijos, Bažnyčios, paprastų kaimo ir miesto žmonių - sėkme. Jų atkaklumas, pasiaukojimas privertė caro valdžią atsisakyti drastiškos ir beviltiškos nutautinimo politikos.

Daug įvairių renginių, susietų su šviesiu jubiliejumi, buvo surengta Kauno mieste bei rajone. Vienas tokių įvyko Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje. Joje buvo atidaryta paroda „Užginta, bet neišginta raidė...” Dešimtyje stendų įdėta daug įvairios pažintinės medžiagos apie tuos nuožmiuosius laikus, kai, anot viename stende įdėtos teksto kopijos, buvo grasinama, kad „govorit po litovski strogo vospreščajetsia“ (rus. – kalbėti lietuviškai griežtai draudžiama). Įdėtos Vilniaus generalgubernatorių K. Kaufmano, M.Muravjovo nuotraukos. Taip pat - M. Muravjovo rašto Vilniaus cenzūros komitetui dėl lietuviškų elementorių spausdinimo tradiciniu raidynu uždraudimo. Jame nurodoma „... nepraleisti spaudai nė vieno lietuviško elementoriaus...“

Šalia - M. Muravjovo iniciatyva 1864 metų gegužės mėnesį išleisto pradžiamokslio „Abėcėlė žemaitiškai - lietuviška“ - pirmosios knygos graždankos rašmenimis viršelio atvaizdas. Pateikta ir daugiau įvairių publikacijų, nurodymų dėl lietuviškos spaudos draudimo raštų, vertimų kopijų.

Visoje šviesoje iškyla mūsų tautos kovotojai dėl lietuviško žodžio, knygnešiai, kiti patriotai, šviesuoliai, dėl to rizikavę savo laisve ir gyvybe, kentėję kalėjimuose ir tremtyje. Jų parodoje - visa galerija, savaime aišku, tik maža dalelė visų lietuviško žodžio nešėjų ir gynėjų. Antai vyskupas Motiejus Valančius knygelėje „Vargai Bažnyčios Katalikų Lietuvoj ir Žemaičiuose“, išleistoje 1869 metais Tilžėje, rašė: „Dar maskoliai išspausdino keletą knygelių suvisu maskoliškai, katalikų tikėjimui būtinai priešingu, tas atmeta jūsų vaikams, mokyklose esantiems, ir liepia skaityti. Jeigu vaikai, namo sugrįždami, parsineštų, tėvai katalikai turi neskaitydami jas sudeginti“. 1897 metais Vincas Kudirka ragino: „Neimkite nė į rankas lietuviškų knygų, atspaustų maskoliškomis litaromis. Per prievartą įbruktas, sudeginkime“. Tais pačiais metais jis rašė: „Broliai, mūs pusėje teisybė, mūs pusėje ir išlaimėjimas - tiktai laikykimės tvirtai“. Parodoje primenama, kad net septynerius metus caro valdžioje truko svarstymai dėl lietuviškos spaudos draudimo panaikinimo, kol pagaliau įvyko tai, kas turėjo įvykti.

Parodos ekspoziciją plačiau pakomentavo, ją papildė kitais istoriniais faktais bibliotekos direktorius Alvydas Samėnas bei redaktorė Neringa Dranginienė. Jie kalbėjo apie „Aušros“, „Varpo“, „Tėvynės sargo“, maldaknygių leidybą lietuviškos spaudos draudimo laikais, Jono Basanavičiaus, Andriaus Vištelio -Višteliausko, V.Kudirkos, kitų mūsų tautos patriotų pasiaukojamą veiklą anuo metu. Atkreiptas dėmesys, kad „Aušra“ - tai dabartinės bendrinės lietuvių kalbos pagrindėja.

Viename parodos stendų cituojami G. Petkevičaitė-Bitės kažkada pasakyti žodžiai: „Ateinančios lietuvių kartos, lyginai kaip ir šių dienų svetimtaučiai, stebėsis, kaip sauja tokių trumpų, nedailių ir neišdailintų knygpalaikių įstengė atlikti tokį milžinišką darbą - pakelti tautą iš mirusių“.

Po to atėjo Vasario 16-oji

Šios bei panašios mintys buvo plėtojamos ir kituose renginiuose, pastarosiomis dienomis įvykusiuose Kaune. Plačios diskusijos, aptarimai vyko Kauno V. Kudirkos viešojoje bibliotekoje. Be jos šeimininkų, renginyje dalyvavo Seimo narys Arvydas Vidžiūnas, Kauno miesto vicemeras Kazimieras Kuzminskas, Kultūros skyriaus vedėjas Sigitas Šliažas, kiti garbūs svečiai. Be to, biblioteka paminėjo dešimtąja Knygos šventę. Šiomis progomis čia buvo atidarytos kelios parodos. Jose eksponuojamos grafikės Gražinos Didelytės graviūros „Knygnešiai“, taip pat - seniausios lietuviškos knygos iš Vidmanto Staniulio knygyno rinkinių, knygnešių bei jų pasekėjų platintos knygos iš Dominyko Akstino kolekcijos, Lietuvos knygų ženklai iš Antano Rimvydo Čaplinsko rinkinių.

Kauno apskrities viešosios bibliotekos direktorius A. Samėnas atkreipė dėmesį, kad lietuviškos spaudos draudimo metais Kaunas taip pat suvaidino nemažą vaidmenį. Iš šio miesto lietuviškoji raštija buvo aktyviai platinama po kitus Lietuvos kraštus, tam panaudojant ne vien sausumos kelius, bet ir laivybą.

Maironio lietuvių literatūros muziejaus Senosios literatūros skyriaus vedėja Audronė Gedutienė plačiau nušvietė vysk. Motiejaus Valančiaus aktyvią veiklą lietuviškos spaudos draudimo metais. Garbusis vyskupas piktinęsis, kad rusiškomis raidėmis išspausdintas Šventasis Raštas yra iškraipomas, taip jo mintys neatitinka originalo. O juk jis, vyskupas, privaląs prižiūrėti katalikiškąją spaudą. Tai tik vienas epizodas iš plačios vyskupo veiklos.

Seimo narys pastebėjo ir kitą lietuviškos spaudos draudimo metų ypatumą. Iš to laikotarpio išaugo nemažai iškilių mūsų tautos asmenybių, į šviesą ir tiesą kilo pilietiškumo daigai, tas laikotarpis turėjo nemažai įtakos Vasario 16-ajai.

Bibliotekoje įvykusio minėjimo metu buvo apdovanoti geriausio bibliofilinio leidinio konkurso laureatai. Jais pripažinti rašytojas Juozas Kundrotas, parašęs romaną „Sakmė apie knygnešį“, Eugenijus Ivanauskas - už knygą „Lietuvos monetų kalybos istorija“ ir Virgilijus Poviliūnas, parengęs trijų numizmatikos parodų katalogus.

Laisva spauda liejasi per kraštus

Vytauto Didžiojo universitete su visuomene susitiko Kauno miesto tarybos Sveikatos komiteto pirmininkas, medicinos profesorius, lietuviško žodžio mylėtojas Arimantas Dumčius ir VDU docentė Ieva Dagytė. Profesorius atkreipė dėmesį ir į medikų indėlį siekiant laisvo lietuviško žodžio carinės priespaudos metais. Antai V.Kudirka, Jonas Staugaitis ir daugelis kitų buvo gydytojai. Jiems buvo lengviau užsikonspiruoti, nes oficialiai bendravo su žmonėmis, lankėsi jų šeimose, juos priiminėjo, tad ir įtarimų sukeldavo mažiau, todėl ir mažiau buvo persekiojami. Nors, suprantama, patys aktyviausieji caro valdininkams buvo žinomi.

Profesorių itin neramina šių dienų jaunimo dalinis pasyvumas, jo abejingumas mūsų šalyje bei pasaulyje vykstantiems reiškiniams. Kai kurie jaunuoliai vis dar negali suvokti, ko mes ėjome į Europos Sąjungą, ne vienas abejoja Lietuvos ateitimi. „Tokių nedaug, bet yra, - susirūpinęs kalbėjo mokslininkas. – O tai siejasi su lietuviškumu, tautiškumu...“

VDU docentė I. Dagytė plačiau kalbėjo apie šių dienų spaudos vaidmenį visuomenėje, tiek pasauliniu, tiek mūsų šalies mastu. Dabar vyrauja naujienų, nuomonių, partinė ir komercinė spauda. Dar būtų galima išskirti mums labiau aktualią Baltijos šalių spaudą - ji stebėtinai greitai perėjo iš partinės į naujienų ir kitą spaudą. Bet dėl tos spartos nukentėjo spaudos kokybė.

Dabar pirmiausiai iškeliami politiniai ir kitokie skandalai, aferos, o kultūros, dorovės, panašios temos lieka antrame ar trečiame plane. Tai ženklu ne vien periodinėje spaudoje, bet ir televizijoje, radijo laidose. Čia doc. J.Dagytę papildė prof. A.Dumčius: jis su kolegomis peržiūrėjo „Kauno dienos“ laikraščio komplektą ir nustatė, jog 60-70 proc. jame spausdinamų rašinių yra negatyvaus pobūdžio. Tai detaliai aprašomas smurtas, vagystės, skandalai ir pan. Iš tokių temų laikraštis darąs verslą, gaunąs nemažai pelno. Ir ne vien šis. Taip pat profesorius atkreipė dėmesį, kad bibliotekų lankomumas mūsų šalyje yra mažiausias tarp visų Baltijos šalių.

Doc. I. Dagytė pastebėjo, jog į žiniasklaidą ateina tobulesnės techninės komunikacijos priemonės, o drauge su jomis - ir anglų kalba. Deja, tai neišvengiama, pripažino pašnekovė.

Dabar Lietuvoje leidžiama per 500 žurnalų ir per 350 laikraščių - tai irgi šį tą sako. Tiesa, kai kurie leidiniai - kone vienadieniai, laikini, jų tiražai maži.

Mieste prie Nemuno ir Neries Spaudos atgavimo lietuviškais rašmenimis 100-mečio jubiliejus buvo švenčiamas dar plačiau. Nacionaliniame M. K. Čiurlionio muziejuje atidaryta paroda „Iš lietuviškų minčių ir žodžių“, kurioje parodomas lietuviškų raidžių grožis. Be to, čia galima išvysti muziejaus fonduose saugomą 1591 metais išleistą Jono Bretkūno „Postilę“.

Turininga buvo pati gegužės 7-oji – Spaudos lietuviškomis rašmenimis atgavimo 100 metų sukakties diena. Kauno Arkikatedroje Bazilikoje šia intencija buvo aukojamos šv. Mišios. Vidurdienį miesto savivaldybės vadovai padėjo gėlių ant Kaune palaidotų knygnešių kapų. Knygnešius pagerbė ir miesto moksleiviai. Skambėjo varpai Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje, Knygnešių kiemelyje įvyko iškilmingas šios datos minėjimas. Iškilmėse dalyvavo Kauno Šv. Pranciškaus Ksavero (Jėzuitų) bažnyčios choras, folkloro ansambliai, KTU dainų ir šokių ansamblis „Nemunas“, kiti kolektyvai, dainininkai, skaitovai.

Kitą dieną lietuviškos spaudos atgavimo 100-ąsias metines Kauno žurnalistų namų kiemelyje pažymėjo ir Kauno apskrities periodinės spaudos bei eterio darbuotojai.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija