Pirmasis puslapis
Krikščionybė
    ir pasaulis
Aktualijos
Atmintis
Istorijos vingiai
Kultūra
Susitikimai

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai

Neužželiantis kelias
į pogrindinę spaustuvę

Kazimieras DOBKEVIČIUS

Birutę ir Vytautą Andziulius sveikino Domeikavos seniūno pavaduotoja Vita Sutkienė ir seniūnas Raimondas Stankus Autoriaus nuotrauka

Nelengvas buvo lietuviškojo žodžio kelias į lietuvių šeimas, sielas ir širdis, kuomet despotiškasis carizmas užkirto kelią lietuviškoms knygoms lotyniškais rašmenimis. Šiemet sukanka 100 metų, kai lietuviai vis dėlto atgavo teisę (1904 m.) spausdinti knygas, laikraščius, kitą lietuvišką literatūrą. Europoje negirdėtas dalykas - maža lietuvių tauta, vienintelė visoje Europos tautų šeimoje, 1864 metais netenka teisės spausdinti savo knygas lietuviškomis raidėmis. Tai buvo savotiškas carizmo kerštas lietuviams už 1831 ir 1863 metų sukilimus. Draudimas tęsėsi ištisus keturiasdešimt metų. Pasak istorinių šaltinių, arti penkių tūkstančių knygnešių aukodamiesi nešė lietuvišką žodį (knygas, maldaknyges, laikraščius) per alinantį speigą, lietų, varginantį karštį. Daugelis jų už tai atidavė savo gyvybes, ir, deja, nežinomi šių didvyrių kapai...

Pagerbtas lietuviškas žodis

Benjaminas ŽULYS

Gyva lietuviška raidė

Kaune ir visoje Lietuvoje vyksta įvairūs renginiai, skirti lietuviškos spaudos atgavimo 100-oms metinėms pažymėti. Patikslinta, kad iš visų mūsų šalyje vykstančių renginių apie 80 proc. sudaro skirti šiai garbingai sukakčiai. Ypač jų buvo gausu prieš pat jubiliejinę datą, gegužės 7-ąją, kai prieš šimtą metų Rusijos caras buvo priverstas panaikinti lietuviškos spaudos draudimą. Net keturiasdešimt metų trukęs lietuviško žodžio terorizavimas baigėsi Lietuvos patriotų - inteligentijos, Bažnyčios, paprastų kaimo ir miesto žmonių - sėkme. Jų atkaklumas, pasiaukojimas privertė caro valdžią atsisakyti drastiškos ir beviltiškos nutautinimo politikos.