Atnaujintas 2006 gegužės 12 d.
Nr.36
(1436)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

Kardinolas R.Primatesta rūpinosi Argentinos žmonių gerove

Mindaugas BUIKA

Kardinolas Raulis
Franciskas Primatesta

Popiežius Paulius VI ir kardinolas
Raulis Franciskas Primatesta
po 1973 metų konsistorijos

Šv.Mišios Vatikane už taiką
Folklenduose 1982 m. gegužės 22 d.
Pagrindiniai koncelebrantai (iš kairės):
popiežius Jonas Paulius II, kardinolas
Raulis Franciskas Primatesta ir Anglijos
vyskupų konferencijos pirmininkas
kardinolas Beizilas Hiumas

Popiežius Jonas Paulius II
ir kardinolas Raulis Franciskas
Primatesta 1982 metais

Popiežius Benediktas XVI savo užuojautos telegramoje išreiškė liūdesį dėl vieno žymiausių Argentinos Katalikų Bažnyčios ganytojų Kordobos arkivyskupo emerito 87 metų kardinolo Raulio Francisko Primatestos mirties. Kardinolą jau daugelį metų kankino sunkios širdies ir kraujo apytakos sistemos ligos. Jis mirė savo namuose gegužės 1-ąją ir po trijų dienų paskelbto oficialaus valstybinio gedulo buvo iškilmingai palaidotas Kordobos katedroje.

Dabartiniam Kordobos arkivyskupui Karlosui Nanjesui pasiųstoje telegramoje Šventasis Tėvas prašo Dievo „suteikti amžiną ramybę velioniui, kuris daugelį metų buvo uolus ganytojas“. Popiežius Benediktas XVI prisiminė kardinolo R.Primatestos vyskupišką tarnystę „su atsidavimu darbuojantis dėl II Vatikano Susirinkimo mokymo įgyvendinimo ir Bažnyčios atsinaujinimo, liekant ištikimu Kristui ir apaštalo šv. Petro įpėdiniu. Po kardinolo R.Primatestos mirties Kardinolų kolegija turi 192 narius, kurių 120 yra jaunesni kaip 80 metų amžiaus ir gali dalyvauti konklavoje.

Kardinolas R.Primatesta gimė 1919 m. balandžio 14 d. Kopila del Senjoro vietovėje netoli Argentinos miesto La Platos. Mokėsi vietos mažojoje seminarijoje ir buvo išsiųstas tęsti studijų į Romą, kur Popiežiškajame Grigaliaus universitete bei Popiežiškajame Biblijos institute įgijo teologijos ir Šventojo Rašto licenciatus. Romoje 1942 m. spalio 25 d. buvo įšventintas į kunigus. Grįžęs į Argentiną, dėstė Lotynų ir graikų kalbas, dogminę teologiją, Šventąjį Raštą kunigų seminarijose, buvo tapęs San Chosė seminarijos rektoriumi. 1957 m. birželio 14 d. paskirtas La Platos vyskupu augziliaru, 1961-ųjų birželio 12 d. – San Rafaelio vyskupu ordinaru, 1965 m. vasario 16 d. – Kordobos arkivyskupu metropolitu. Šias vienos didžiausių Argentinos diecezijų ganytojo pareigas jis ėjo ištisus 33 metus iki atsistatydinimo dėl senatvės 1998-ųjų lapkritį.

Popiežius Jonas XXIII tuometį jauną San Rafaelio vyskupą R.Primatestą buvo paskyręs dalyvauti komisijoje, rengusioje 1962-1965 metais vykusį II Vatikano Susirinkimą, kurio visose sesijose jam teko dalyvauti. Vėliau, jau būdamas Kordobos arkivyskupu, jis aktyviai dalyvavo Lotynų Amerikos episkopato konferencijose bei Romoje vykusiose Vyskupų Sinodo asamblėjose, popiežiaus Pauliaus VI buvo paskirtas Vyskupų Sinodo generalinio sekretoriato nariu. Šis Šventasis Tėvas jį 1973 m. kovo 5 d. pakėlė kardinolu ir jis dalyvavo abiejose 1978 metų konklavose, kuriose buvo renkami popiežiai Jonas Paulius I ir Jonas Paulius II.

Be abejo, kardinolui R.Primatestai, kuris keturis kartus buvo renkamas Argentinos vyskupų konferencijos pirmininku, labiausiai rūpėjo savo tautos ir Bažnyčios gerovė gana sunkiu socialinių ir politinių permainų laikotarpiu. Štai 1978 metais, iškilus Argentinos ir Čilės konflikto pavojui dėl teritorinių pretenzijų, kardinolas R.Primatesta sėkmingai įsikišo padedamas Vatikano, ir buvo priimtas taikus problemos sprendimas. 1976-1983 metais Argentiną valdant kariniam režimui, jis taip pat gynė paprastų žmonių teises, be to, siekė, kad šalyje būtų išlaikyta rimtis ir kuo mažiau būtų pralieta kraujo.

1982 metais vykstant Argentinos ir Didžiosios Britanijos karui dėl Folklendų salyno, ganytojas ieškojo ryšių su Didžiosios Britanijos katalikų vyskupais, kad būtų skatinamas abipusis susitaikymas. Kardinolas R.Primatesta griežtai kritikavo Argentiną 1989-1999 metais valdžiusio prezidento Karloso Menemo neoliberalistines ekonomines reformas, kurios stiprino socialinius visuomenės kontrastus. Kad būtų išvengta suirutės ir ekonominės krizės, jis 1997 metais tarpininkavo siekiant susitarimo tarp vyriausybės ir galingų profsąjungų – taip buvo išvengta visuotinio streiko. Kardinolas R.Primatesta vadovavo Argentinos episkopato Socialinių reikalų komisijai ir atsistatydinęs iš Kordobos ordinaro pareigų iki pat 2002 metų.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija