Pirmasis puslapis
Atmintis
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Literatūra
Mums rašo
Nuomonės
Pasaulis
Pozicija
Susitikimai
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai

Vaikų poetui atminti – paminklas ir skulptūrų parkas

Rūta Averkienė

Prie paminklo Martynui Vainilaičiui jo žmona Zofija Vainilaitienė Mergežerio kapinėse

Paminėtos vieno žymiausių vaikams rašiusių poetų, daugybės eiliuotų pasakų, poemų, eilėraščių rinkinių autoriaus, vertėjo Martyno Vainilaičio pirmosios mirties metinės. Pašventintas jo amžinojo poilsio vietoje – gimtojo Mergežerio kaimo kapinaitėse – pastatytas paminklas – žymaus skulptoriaus Antano Kmieliausko skulptūra „Angelas“, o poeto sodyboje Vaitakarčmio kaime M.Vainilaičio atminimą bei kūrybą įamžino devynios skulptūros jo kūrybos motyvais.

Garbingas Kanados lietuvis mirė Lietuvoje

Jonas Aukštaitis – Staniulis

Gegužės mėnesio pradžioje lėktuvu iš Kanados į Lietuvą atskridęs Jonas Aukštaitis – Staniulis rengėsi pasilikti čia gyventi nuolat ir deklaravo savo gyvenamąją vietą Kaune. Tačiau po mėnesio sunkiai susirgo insultu, gydėsi Kauno apskrities ligoninėje bei Petrašiūnų slaugos ligoninėje. Mirė liepos 15 dieną. Palaidotas Vilkaviškyje, kur palaidoti ir Kanadoje mirusios jo žmonos palaikai.

„Lietuvos išgama nebūsiu“

Gediminas GRIŠKEVIČIUS

Rimantas Kasparas (1950-1980)

Ir vėl lyg žydintis medis pavasario vitraže man save primena dabar didvyriu laikytinas kuklus, o kilniai didus, nes visuose savo pasirinkimuose oriai ir tautiškai išdidus, jaunas (gaila!) mus palikęs kritikas ir satyrikas, buvęs mano bendramintis visada drąsia kūryba Kelmės rajono Šaukėnų vidurinėje mokykloje, o 1968-1980 metais – Vilniuje, Kelmėje Rimantas Kasparas. Šis darbštusis „skruzdėliukas“, inteligentas-rezistentas rūsčiam tuometiniam universiteto prorektoriui (nėra abejonės, dirbusiam tikrai ne tautai, o priešais Lenino paminklą Vilniuje buvusiai „įstaigai“) ryžtingai pareiškė: „Lietuvos išgama nebuvau ir nebūsiu, gana vieno Kubilinsko“. Gabiam studentui lituanistui prorektorius, paties R.Kasparo liudijimu, Šaukėnuose, tėvų kieme, 1970 metais pasiūlęs arba filosofijos studijas Maskvos universitete, arba studijuoti kalbotyrą Krokuvoje.

Kada pateka Atminties saulė

Oskaro Vladislovo Milašiaus 130-osioms gimimo ir jo kūrybos tyrinėtojo Jacques Buge 35-osioms mirties metinėms paminėti

Kęstutis Kasparas

Oskaras Vladislovas Milašius

„Le genie de Milosz“, – sako prancūzai. Giliausias žinovas Ars magna, kuriame sukaupta visa šventoji Mokslo poezija. Biblijos pranašas, vaikščiojantis modernaus miesto gatvėmis (Č.Milošas). Sielos gydytojas nuo snobiškų Vakarų kulto imitacijų, naujos ir nuostabios dvasios eros skelbėjas Oskaras Vladislovas Milašius gimė 1877 m. gegužės 15 d. Čerėjos dvare, Mogiliovo gubernijoje. „Tai Lietuva, la Lituanie, Gedimino ir Jogailos žemė /... susimąsčiusi šalis, kurios vėsi, dulsva padangė turi visą pirmapradės giminės gaivumą“ (Lituanie, išvertė A. Vaičiulaitis).

Felikso Vaitkaus skrydis bus įamžintas ir Airijoje

Feliksas Vaitkus 1935 metais bandė pakartoti Stepono Dariaus ir Stasio Girėno žygį

Šį rugsėjį Balinrobe (Airija) ketinama paminėti lietuvio lakūno Felikso Vaitkaus 100-ąsias gimimo metines pastatyti laikiną akmeninį žymeklį, kurio vietoje vėliau bus pastatytas paminklas F.Vaitkaus atminimui įamžinti. Renginio Airijoje metu planuojama pademonstruoti dokumentinį Jono Čepo ir operatoriaus Stasio Dargio sukurtą filmą apie F.Vaitkų ir jo skrydžio įamžinimą. Taip pat bus eksponuojama iš Kauno atvežta paroda „Atlanto nugalėtojui Feliksui Vaitkui – 100“.