Pirmasis puslapis
Atmintis
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Literatūra
Mums rašo
Nuomonės
Pasaulis
Pozicija
Susitikimai
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Solidarumas Šventojo Tėvo misijai

Mindaugas BUIKA

Šventojo Sosto ekonominių reikalų prefektas kardinolas Serdžijus Sebastianis

„Petro skatikų“ rekordai

Stebėtinas popiežiaus Benedikto XVI populiarumas tarp tikinčiųjų krikščionių įgijo ir konkrečią finansinę išraišką. Liepos pradžioje pateiktoje metinėje Šventojo Sosto biudžeto ataskaitoje nurodoma, kad praėjusiais 2006 metais Šventajam Sostui suaukoti vadinamieji „Petro skatikai“ pasiekė rekordinę beveik 102 milijonų dolerių (74,6 mln. eurų) sumą, palyginti su 2005-aisiais išaugo net 40 proc.! Pirmaisiais Benedikto XVI pontifikato metais jam buvo suaukota 59,4 mln. dolerių (46,7 mln. eurų) ir palyginti su 2004-aisiais ši suma buvo padidėjusi 15 proc.

Septyniolikos tūkstančių parašų „Memorandumas“

Pašnekesys su dr. Mišeliu Bordo, Kestono instituto įkūrėju

Kan. dr. Mišelis Bordo (Michael Bourdeaux) Kazimiero Dobkevičiaus nuotrauka

Prieš tris savaites Kestono instituto Oksforde prezidentas kanauninkas dr. Mišelis Bordo (Michael Bourdeaux) lankėsi Lietuvoje. Po 36 metų saugojimo Anglijoje jis grąžino į Kauną arkivyskupui Sigitui Tamkevičiui reikšmingą Lietuvos nepriklausomybės istorijai 1971 metų „Memorandumą“. Šis „Memorandumas“, pasirašytas 17 050 Lietuvos tikinčiųjų, buvo adresuotas sovietų komunistų partijos generaliniam sekretoriui Leonidui Brežnevui. Pasirašiusieji pabrėžė tebesitęsiančius tikinčiųjų persekiojimus Lietuvoje, reikalavo tikėjimo laisvės. Tokio galingo pareiškimo, pasiekusio Vakarus, iki tol dar nebūta. Kelionės į Lietuvą išvakarėse kan. dr. M.Bordo savo namuose Oksforde sutiko prisiminti šio svarbaus dokumento istoriją.

Kovo 11-osios Akto signataras Rimantas Astrauskas:

„Demokratija Lietuvoje mėgaujasi tik finansiniai – politiniai klanai“

Gintaras VISOCKAS

Kovo 11-osios Akto signataras Rimantas Astrauskas mano, kad Lietuvą šiandien valdo ne teisingumas, bet finansiniai – politiniai klanai Autoriaus nuotrauka

„Komunistams, globalistams, kagėbistams neturiu jokių priekaištų. Jie atkakliai, įžūliai, išmintingai gina savo interesus, niekad nepalieka vienas kito bėdoje. Verčiasi per galvą ieškodami išeičių net iš beviltiškų padėčių. Jie – veiklos žmonės. Mane labiausiai skaudina ir neramina saviškių, patriotų, elgesys. Arba bijo imtis konkrečių veiksmų, arba netiki, kad įmanoma pasipriešinti, arba laukia, kad kas nors kitas už juos imtųsi darbo. Todėl Lietuva ir neišbrenda iš skandalų liūno, todėl mus po vieną ir traiško...“ Šie viename privačiame susitikime išgirsti publicisto, rašytojo, žurnalisto Viliaus Bražėno žodžiai paliko gilų įspūdį.

Vaikų poetui atminti – paminklas ir skulptūrų parkas

Rūta Averkienė

Prie paminklo Martynui Vainilaičiui jo žmona Zofija Vainilaitienė Mergežerio kapinėse

Paminėtos vieno žymiausių vaikams rašiusių poetų, daugybės eiliuotų pasakų, poemų, eilėraščių rinkinių autoriaus, vertėjo Martyno Vainilaičio pirmosios mirties metinės. Pašventintas jo amžinojo poilsio vietoje – gimtojo Mergežerio kaimo kapinaitėse – pastatytas paminklas – žymaus skulptoriaus Antano Kmieliausko skulptūra „Angelas“, o poeto sodyboje Vaitakarčmio kaime M.Vainilaičio atminimą bei kūrybą įamžino devynios skulptūros jo kūrybos motyvais.

Tėvynės šviesulių golgotos į Laimės žiburį

Iš kairės: knygos sudarytoja Natalija Gudonytė, s. Nijolė Sadūnaitė ir Algirdas Endriukaitis Valentino Juraičio nuotrauka

2006-ųjų gruodį pasirodė Natalijos Gudonytės, buvusios Taišeto griežtojo režimo politinės kalinės, sudaryta knyga „Naikintos, bet nenugalėtos kartos kelias. Prisiminimai“.

Ši knyga, N.Gudonytės žodžiais tariant, „politinių kalinių palikimas mūsų tautos jaunajai kartai apie tikrąjį Lietuvos istorinį pažinimą, jos išskirtinį individualumą. (...) 1948-1958 metais politiniai kaliniai kankinosi Taišete-Bratske (Taišetlage, Ozerlage, Angarlage, Bratske) ypatingo uždaro griežtojo režimo lageriuose. Tai tik maža dalis – 100 – politinių kalinių (gyvųjų ir mirusiųjų), pasiaukojamai kovojusių už Lietuvos Nepriklausomybę, likimų ir išgyvenimų. Autentiški prisiminimai, atspindintys tragediją KGB rūsiuose bei tremtyje“ (6 p.).

Kryžiai tarp šiukšlių konteinerių

Net aplink Laisvės ir vilties kryžių Bokštų gatvėje Klaipėdoje – piktžolių kaip Rusijos gilumoje

Klaipėda gražėja, „europėja“, anei nė kiek nenusileisdama Vilniui. Apmaudoka, kad, maksimaliai besirūpinant savo gyventojų buitimi, „pilvabūviu“, ekonominiais reikalais, dėmesio krikščioniškajai minčiai ir atminčiai teskiriama minimaliai. Štai Bokštų gatvės pradžioje esančiame skverelyje įvairiais metais yra pastatyta Tautos kančiai atminti, šventiesiems skirtų kryžių, kurie... Gėda svetimam, kad Klaipėdoje dažnam katalikui ir net atvykėliams brangūs ženklai skendi piktžolėse, jų papėdėje valkatos girtuokliauja, čia pat... net tuštinasi... Gaila, kad dėl to negėda Klaipėdos valdininkams.

Piktžolėmis užžėlę dirvonai

Petras Katinas

Gana dažnai Lietuvoje vis bandoma pradėti diskusijas apie pilietinės visuomenės kūrimą siekiant pagaliau įtvirtinti konstitucinę piliečių teisę, kad valdžia priklauso tautai. Kitaip tariant, piliečiai gali ir privalo kontroliuoti jų išrinktą valdžią, reikalauti iš jos atsakomybės už padarytus darbus. Matant susiklosčiusią padėtį, tiktai juokas ima iš tokių dalykų. Ypač kai apie pilietinę visuomenę prabyla netgi valdančios nomenklatūrinės partijos, peraugusios į privilegijuotųjų klaną, atstovai, netgi pats Premjeras.