Atnaujintas 2007 rugsėjo 19 d.
Nr.70
(1567)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai

Kariuomenės pulkininkui tvarkyti kraštovaizdį netinka

Po Kauno įmonių kiemus pasižvalgius

Regimantas Pilkauskas

Vertinimo komisijos nariai
ir šeimininkai prie paminklo
generolui Stasiui Raštikiui
puskarininkių mokykloje
Vilijos Gužytės nuotrauka

AB Požeminiai darbai
kiemo fragmentas prie
administracinio pastato

Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Aplinkos apsaugos skyrius (vedėja Marija Stanikūnienė) surengė konkursą trims 2007 metų gražiausiai tvarkomoms teritorijoms nustatyti. Konkurso nuostatus patvirtino vertinimo komisijos pirmininkas, Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius Arūnas Keserauskas. Vertinimo komisijos nariai privalėjo balais įvertinti įmonių teritorijų sutvarkymo kokybę: funkcinių zonų išdėstymo, švaros ir tvarkos, estetinio vaizdo ir želdinių asortimento atžvilgiu. Tai labai sudėtingas uždavinys. Balų rašymas ir jų sumavimas visada gali duoti labai iškreiptus visumos vertinimus.

Dalyvaudamas vertinimo komisijos darbe kaip Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos atstovas, pastebėjau, kad visumos kokybė labiausiai priklauso nuo teritorijos tvarkymo projekto ir, žinoma, to projekto autoriaus sugebėjimų.

Apžiūrėjome 18 objektų ir visų jų švarą bei tvarką teko įvertinti aukščiausiais balais. Visi laukė komisijos apsilankymo, visi tam pasirengė. Pagaliau visi, kurie tvarko savo aplinką, turi įsigiję žoliapjoves, turi patyrusių darbininkų šiems darbams padaryti.

Labiausiai komplikuotas kriterijus buvo „teritorijos estetinis vaizdas“, kurį kiekvienas vertintojas vis kitaip gali išsiaiškinti. Šis kriterijus yra kartu ir labiausiai visaapimantis.

Juo galima išreikšti visumos kokybę. Vertinant visumos kokybę, kraštovaizdžio architektų nuomone, svarbiausias veiksnys yra erdvės sutvarkymas. Pagal šį kriterijų geriausiai atrodė AB Požeminiai darbai Aleksote, kurios teritorijoje palei tvorą pasodinti medžiai bei krūmai, o pastatą supa erdvi veja. Paklausus administracijos atstovų, kas projektavo jų įmonės teritoriją, jie sakė, kad kviestas specialistas, tačiau pavardės neprisiminė. Panašus pokalbis vyko ir su UAB Stelsa savininku. Šios bendrovės teritorijoje man imponavo kiemo erdvę formuojanti dolomitų mūro sienelė. Šeimininkas iš pradžių sakė, kad čia jis pats viską pasidarė, bet man pasitikslinus, paaiškino, kad jam talkino ir dizaineris, kurio pavardės irgi neprisiminė.

Šių dviejų minėtų objektų bendras bruožas – išraiškinga vidaus erdvė, kurioje vyrauja veja. AB Požeminiai darbai vadovų paklausus, kodėl jie ūkio kiemo patvoriuose nesodina liepų ar klevų, jie paaiškino, kad vėliau toje vietoje gali prireikti ką nors pastatyti, o aplinkos saugotojai ne tik neleis nukirsti medžių, bet ir pareikalaus nuo jų atsitraukti per 5 metrus. Matyt, vadovai teisūs. Aklų draudimų sistemoje geriau nerizikuoti ir dėl medžių savo veikimo laisvės nesuvaržyti.

Daugelio įmonių atstovai mėgsta puošti aplinką. Viena iš jų – UAB VIP saldumynai įmonės savininkė, įvairiais augalais išdekoravusi ūkio kiemo pakraščius ir greta esančias pakeles. Žinant, kaip šios įmonės konditeriai moka elegantiškai apipavidalinti kepinius, želdinių margumyne jautėsi ir kūrybos medžiagos nepakankamas pažinimas, ir neaiški užsimoto darbo prasmė. Panaudota labai daug augalų rūšių, parinktos įmantrios formos bei neįprastos spalvos.

Šiuo atveju norėčiau pridurti, kad mūsų moterys vaikšto labai gražiai apsirengusios. O tai yra todėl, kad jos siūdinasi drabužius pas gerus siuvėjus ir paklūsta jų valiai. Tačiau želdynų savininkai kraštovaizdžio architektų nuomonės retai pasiklausia, o ir pasiklausę jos nepaiso.

Šiandien tenka sutikti, kad privati įmonė gali tvarkytis kaip išmano, tačiau Lietuvos kariuomenės Divizijos generolo Stasio Raštikio puskarininkių mokyklai visuomenė turėtų kelti aukštesnius reikalavimus. Vos įėjus pro vartus, prie paminklo generolui Stasiui Raštikiui šokiruoja dekoratyvinių takų ornamentas, išryškintas balto marmuro grūdelių danga, visai be reikalo konkuruojančia su ten pat pasodintomis rožėmis ir menišku paminklu. Paaiškėjus, kad mokyklos teritoriją tvarko (t.y. projektuoja ir vykdo) pats štabo viršininkas, pulkininkas, pamaniau, kad taip daryti netinka. Biudžetinė mokymo įstaiga turėtų remtis profesionalų darbu, teritorijos tvarkymo projektavimą patikėti šios srities specialistams – kraštovaizdžio architektams. Natūraliai kyla klausimas, kodėl paminkliniam biustui sukurti buvo kviečiamas skulptorius profesorius Gediminas Jokūbonis (1927-2006), o ne kuris nors iš kariškių tautodailininkų. Puskarininkių mokyklai, Kaunui ir Lietuvai pasisekė, kad lygiai prieš 10 metų gen. Stasys Raštikis pagerbtas žinomo skulptoriaus darbu. Drauge tenka apgailestauti, kad skulptūros aplinka sutvarkyta tik primityviojo meno lygmenyje. Naudinga būtų skelbti panašių teritorijų tvarkymo konkursus, juos aptarti su kariais ir karininkais. Mokykla yra kultūros ugdymo centras, o ne dekoratyvinės sodininkystės mėgėjų raiškos vieta.

Rimčiau savo teritoriją tvarko UAB Kauno termofikacijos elektrinė. Parkelyje prieš administracinį pastatą yra vandens baseinas su veikiančiu fontanu, stovi nemažai suolų, skirtų žmonių poilsiui. Į suolus atkreipiau dėmesį todėl, kad daugumoje kitų mūsų aplankytų objektų suolų nė su žiburiu nerasi.

Elektrinės pagrindinis pastato fasadas apsodintas sidabrinių dygiųjų eglių eile. Psichologai šaltos spalvos kūgio pavidalo eglę laiko erzinančia forma. Poilsiui skirtame parke žydintys lapuočių krūmai arba liepų lajų ovalai labiau padėtų darbuotojams atsipalaiduoti.

Elektrinėje yra daug erdvių, kuriose galėtų augti medžiai, taip pat yra menkaverčių medžių arti pastatų, kuriuos reikėtų nukirsti.

Želdinių asortimento kriterijų galima labai įvairiai traktuoti. Apibendrinant apžiūros įspūdžius, galima pasakyti, kad retai kur buvo galima pamatyti neseniai pasodintų paprastų, pagrindinio Lietuvos asortimento medžių ir krūmų. Išimtimi galima būtų paminėti UAB Baltik orthoservice kiemą, kurio patvoriuose auga paprastosios pušys, dar kitur pušys ir beržai auga savaime.

Iš sodinamų medžių daugiausiai matėme ne tipines rūšis, o jų varietetus, formas bei veisles: svyruokliniai paprastieji šermukšniai, raudonlapiai tunbergo raugerškiai, geltonšakės vakarinės tujos. Šie pakitusios prigimties augalai (mutantai) dažnai yra keistos išvaizdos. Vieni jų turi raudonus lapus, žydi pilnaviduriais žiedais, kurie neišaugina arba menkai išaugina sėklų, tretiesiems būdinga griežtai rutuliška arba svyranti laja, kuri susidaro dėl viršūninės šakutės paveldimumo pakitimų, vadinamų pumpuro variacija. Palyginus su rūšies individais, jie yra žemesnio ūgio, trumpiau gyvena, paprastai nedera, mažiau atsparūs ligoms ir kenkėjams, o savo išvaizda kontrastuoja su kitais augalais. Jie yra silpnesni, „luoši“, daugelis jų egzistuoja tik nuolat žmogui jais rūpinantis, vegetatyviškai juos dauginant ir puoselėjant. Dėl to daugelis šių augalų gali būti auginami tik kaip pavieniai pavyzdžiai mažesniuose, rūpestingai prižiūrimuose želdynuose. Miestų želdiniams, o juo labiau įmonių teritorijose, reikia tik tokių augalų formų arba kultūrinių veislių, kurios būtų gyvybingos ir atsparios nepalankioms augimo sąlygoms.

Želdynams augalus parinkti ir telkti reikėtų taip, kad jų priežiūra būtų pati mažiausia, o želdinių veiksmingumas – kuo didžiausias.

Neries slėnio pašlaitėse Vilijampolėje įsikūrusi UAB Neo textile turi daug vietos medžiams auginti, tačiau pasisodino tik tris rutulinius paprastuosius klevus. Jei tai būtų trys aukšti augantys paprastieji klevai, sakytume, padaryta gera pradžia. Trys rutuliniai paprastieji klevai plačioje Neries slėnio erdvėje – tai tik neaiškios prasmės dekoracija. Toks rutulinis klevas auga Kauno miesto savivaldybės rūmų gėlyne. Galbūt jo vieno visiškai pakanka Kaunui. Nes kai tokių medžių sodinama daug visame mieste, jie praranda savo įdomumą ir lieka tik beprasmiškomis išlaidomis bei prasto meninio jausmo apraiška.

2007 m. rugsėjo 6 d. susumavus visų aštuonių vertinimo komisijos narių pateiktus vertinimo balus, paaiškėjo, kad daugiausiai jų surinko Lietuvos kariuomenės Divizijos generolo Stasio Raštikio puskarininkių mokykla, truputį mažiau – UAB VIP saldumynai ir AB Kraft Foods Lietuva. Apžiūra-konkursas baigėsi. Uždavinys išrinkti gražiausiai tvarkomas Kaune įmonių teritorijas įvykdytas. Kadangi grožio samprata konkurso sąlygose nebuvo apibrėžta, tad ir jos rezultatus galima įvairiai traktuoti. Įdomu būtų, jei kitą kartą rinktume geriausiai tvarkomą įmonės teritoriją. Galbūt teritorijų šeimininkai ir vertintojai kitaip pažiūrėtų į tuos pačius objektus: sumažėtų dekoratyvinio prado reikšmė ir svarbesniais taptų funkciniai bei ekonominiai veiksniai, kurie yra ne mažiau svarbūs ir iš esmės lemiantys mūsų želdynų ateitį.

Kaunas

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija