|
Lietuvos žurnalistų draugija tęs veiklą
Dr. Aldona Kačerauskienė
1922 metų kovo 11 dieną buvo įkurta Lietuvos rašytojų ir žurnalistų draugija, vadovaujama Juozo Tumo-Vaižganto ir Antano Žukausko-Vienuolio. 1930 metais draugija reorganizavosi į dvi organizacijas: vieną rašytojų, kitą žurnalistų, veikusias iki 1940 metų bolševikų okupacijos. Tuomet buvo likviduotos visos laisvosios organizacijos, įkurti Sovietų Sąjungos organizacijų filialai, tarp jų ir tarybinių rašytojų žurnalistų sąjungos.
1991 metų gruodžio 21 dieną Vilniuje įvykęs žurnalistų susirinkimas atkūrė Lietuvos žurnalistų draugiją (LŽD). Susirinkimo prezidiumui pirmininkavo Viktoras Alekna (1915-2008) ir kun. Vaclovas Aliulis. Jiedu pasirašė tuomet priimtus visus dokumentus: Deklaraciją, keletą rezoliucijų. Deklaracijoje paaiškinama, kodėl atkuriama LŽD: nuolat matome postkomunistinės ir bulvarinės spaudos piktnaudžiavimą konstitucine spaudos laisve ir nepriklausomumo etikete. Įvairiomis progomis ir dingstimis daugelis žurnalistų, dirbančių spaudoje, televizijoje bei radijuje, menkina Lietuvos valstybingumą įtvirtinančias pastangas, sėja tautoje nepasitikėjimą savo rinkta valdžia, didina įtarumą ir susiskaldymą, skleidžia dezinformaciją užsienyje. Mes nepritariame tokiai Žurnalistų sąjungos veiklos krypčiai ir atkuriame Lietuvos žurnalistų draugiją, kuri bus 1922-1940 metais žurnalistų organizacijos teisių paveldėtoja, tęsianti to meto Lietuvos žurnalistikos tradicijas ir veiklą.
Atkurtą LŽD sveikino vysk. Sigitas Tamkevičius, kun. Jonas Boruta (dabar vyskupas), prof. Vytautas Landsbergis, prof. Vytautas Kubilius ir kiti.
Nuo LŽD atsikūrimo eina aštuoniolikti metai. Kokia veikla dabar užsiima LŽD? Kas šios organizacijos partneriai? Kokia finansinė būklė? Į šiuos klausimus atsakymą gavome apsilankę LŽD ataskaitiniame-rinkiminiame suvažiavime, kuris įvyko balandžio 12 dieną.
LŽD globoja krikščioniškosios profsąjungos Darbo federacija (LDF), atsikūrusi tuo pat metu kaip ir LŽD. Oficialiai LŽD yra vienas iš LDF šakinių susivienijimų. Todėl nenustebome, kad suvažiavimui sveikinimo žodį tarė LDF pirmininkas Vydas Puskepalis. LDF lėšomis buvo surengti du mokomieji seminarai.
Pranešimą perskaitęs Kultūros leidyklos redaktorius, Kultūros kongreso tarybos narys Antanas Staponkus kvietė žurnalistus rašyti kultūros temomis tai ypač aktualu pasitinkant Kultūros kongresą, kuris įvyks lygiai po metų. Pranešėjas pastebėjo nelinksmą kultūros būklę Lietuvoje: iš televizijos išvaromi žurnalistai, perkamos laidos, reklamai parduodama vis daugiau laiko, laidos vienpusiškos, su cinizmo gaidelėmis; žiniasklaida primeta vulgarų, lėkštą gyvenimo būdą, tenkinami verslo interesai; šiuolaikinis meno centras rengia parodas su nešvankiais pavadinimais, tokie pat ir parodų eksponatai viso šito nebegalima toleruoti, juk tolerancija nėra susitaikymas su viskuo, kas vyksta. Daug karčių žodžių buvo pasakyta Kultūros ministerijos adresu: ji nesikiša į tai, kad vyksta, vengia kalbėti apie tai, kas vyksta. Kultūros kongresas nėra susitelkęs, kad galėtų pramušti susidariusius barjerus. Reikia žiniasklaidos pagalbos. Žiniasklaida turėtų prisiimti atsakomybę už tautos kultūrą, už propagavimą padoraus gyvenimo būdo, sakė pranešėjas. Išsakytos idėjos rado pritarimą tarp žurnalistų.
LŽD pirmininkė Gražina Petrošienė ataskaitiniame pranešime atkreipė dėmesį, kad per ataskaitinį laikotarpį kasmet buvo teikiamos Stasio Lozoraičio vardo premijos. Jas pelnė televizijos žurnalistė Liuda Pociūnienė, buvusi Artumo redaktorė Vanda Ibianska ir laisvas žurnalistas, buvęs politinis kalinys Antanas Seikalis. Premijų mecenatas LR Seimo narys Kazys Starkevičius. Pirmininkė pritarė A. Staponkaus keltoms problemoms, paragino žurnalistus rašyti temomis, kurias pasiūlė pranešėjas. Beje, LŽD nariai dirba mažais tiražais išeinančiuose laikraščiuose. Tačiau ne tai svarbiausia. Mūsų balsas vis tiek girdimas.
Edmundas Simanaitis priminė, kad šie metai paskelbti Sąjūdžio metais tuomet atgauta laisva spauda. Tai prasmingos, gvildentinos temos. Alvydas Karaška pasiūlė parengti ir išleisti žinyną LŽD: personalijos, pats ketino imtis šio darbo.
Suvažiavimas išrinko valdybą. LŽD pirmininke išrinkta Marytė Kontrimaitė. LŽD tęs veiklą.
© 2008 XXI amžius
|