|
Panevėžio vyskupijoje
Zarasų dekanate
Oninės su šviežios duonos kepalu
Vajasiškis. Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje Šv. Onos atlaidai didžiausia parapijos šventė. Šiemet ji buvo ypač išskirtinė. Tokios gausybės žmonių Vajasiškis seniai neregėjo. Nors gražiai sutvarkyta, nušienauta teritorija prie bažnyčios, bendruomenės namų gana didelė, bet vėliau į atlaidus atvykusiems rasti vietą automobiliui pastatyti buvo nelengva, juos teko palikti už kelių šimtų metrų. Prasidėjus šv. Mišioms, tikintieji netilpo ir į gana erdvią bažnyčią. Nauja buvo tai, kad aukojamas šv. Mišias tiesiogiai transliavo ,,Marijos radijas ir jos buvo girdimos visoje Lietuvoje.
Dar prieš prasidedant šv. Mišioms visą pusvalandį bažnyčioje koncertavo Vilniaus Šv. Juozapo bažnyčios choras. Kai kurias giesmes svečiai giedojo ir šv. Mišiose. Nepaprastai gražiai skambėjo ir Vajasiškio bažnyčios choristų balsai. Keletą dienų prieš atlaidus vargonininkas Rimantas Sinica kartu su senaisiais giesmininkais pagrindinių giesmių mokė ir jaunimą. Taigi šv. Onos atlaidams buvo ruoštasi labai atsakingai, rimtai.
Pasibaigus pamaldoms, visi rinkosi prie bendruomenės namų. Šventės vedėja Regina Skomskienė poeto Jono Šiožinio eilėmis pradėjusi renginį pasveikino visus į Šv. Onos atlaidus atvykusius. Jau tapo tradicija šventės metu įžiebti Lietuvos tūkstantmečiui iš lauko akmenų sumūrytą simbolinį aukurą. Šį kartą ugnį jame uždegė Vajasiškio vardą Lietuvoje ir už jos ribų garsinantis eremitas Patrikas Kergosien ir bendruomenės pirmininkė Genutė Sarokina. Patriko rūpesčiu buvusioje klebonijoje kiekvieną vasarą verda gyvenimas: čia suvažiuoja tikintieji iš įvairiausių Lietuvos kampelių, šeimos su mažais vaikais, žmonės su negalia, vaikai, neturintys savo šeimų, skautai iš Prancūzijos.
Pirmieji šventėje koncertavo iš Ignalinos rajono atvykusi Kazitiškio kaimo kapela (vadovė Danutė Gasiūnienė). Pertraukose tarp kūrinių šventės dalyvius sveikino ir tolimesnės sėkmės parapijos ir bendruomenės veikloje linkėjo Seimo narys Algimantas Dumbrava, Zarasų rajono mero pavaduotoja Stasė Goštautienė, Zarasų ir Utenos rajonų veiklos grupių vadovai Arvydas Veikšra ir Jolita Umbrasienė. Pastaroji į šventę net dviem autobusais atsivežė per dvidešimt Utenos jaunuolių ir tiek pat Lietuvoje viešinčių svečių iš Suomijos.
Oninės viena gražiausių vasaros švenčių. Seniau, prieš šv. Oną, liepos 26 d., kiekvienas ūkininkas pradėdavo pjauti rugius, kad per šventę turėtų šviežios duonos. Pirmasis jos kepaliukas tekdavo javapjūtės talkininkams ir vaikams. Nuo Šv. Onos ima kristi šaltos rasos, tai pirmasis artėjančio rudens pasibeldimas, bet iki jo dar toloka. Sakoma, šv. Ona duonos ponia. Tuo labai gerai galima buvo įsitikinti buvusios mokyklos kiemelyje vykusiame kermošiuje. Visoje parapijoje žinomos duonos kepėjos Angelės Šinkūnienės naminė duona buvo bemat išpirkta. Daug kas ne vieną jos riekę suvalgė suteptą čia pat Onos Ivinskienės sumuštu sviestu. Pačiais skaniausiais saldumynais, pyragais keptais dukros Justinos, vaišino ūkininkai Gražina ir Petras Bartaškos. Troškulio kamuojamus svečius gardžia kmynų gira, pagaminta Aldonos, mėtų šalta arbata girdė Vajasiškio gaspadinės. O kokią skanią iš šviežių daržovių išvirė sriubą Vita, kurios visiems net neužteko. Baibių kaimo bendruomenės moterys siūlė paragauti ant grotelių kepto sūrio, siūlė įsigyti iš vaškinių korių padarytų žvakių.
Pirmą kartą į Vajasiškio kermošių atvyko Šlininkos vandens malūno bendruomenės malūnininkas Stasys su žmona Regina. Jų kepti rupių miltų blynai su uogiene buvo tikras skanumynas. Ne vienas nusipirko ir jų keptos duonos, girnomis maltų miltų.
Šventėje populiarus buvo Lietuvos puodžių karalius iš Utenos rajono Leliūnų miestelio Vytautas Valiušis. Daug kas į namus lauktuvių parsivežė gražiausiai išmargintų, skambančių puodų ir puodynėlių. Negana to, puodžius atsigabenęs reikiamą įrangą ir medžiagą, norintiems leido patiems pamėginti žiesti puodą.
Smagi atrakcija jaunimui buvo Ievos kumelaitė Matrica. Daug kas norėjo galbūt pirmą kartą atsisėsti į balną ir pajodinėti arba bent paglostyti ramią, gražia šukuosena pasipuošusią ristūnę. Kai kas galėjo prisiminti žiemą, bet ant pievutės, pasivažinėti vasarinėmis slidėmis. Patiems mažiausiems šventės dalyviams labai patiko netradiciškai pūsti burbulus.
Bendruomenės namuose veikė dvi parodos. Vienoje jų Ona Medinienė iš Zarasų, kilusi iš Trinkuškių kaimo, Vajasiškio parapijos, eksponavo savo audinius. Šalia margiausių audimo raštų Utenos Adolfo Šapokos gimnazijos auklėtinės Elvyros Skomskytės fotografijų paroda. Mergina, vasaras leidžianti Šlepečių kaime pas senelius, nuotraukose užfiksavo nepaprastą gamtos grožį: čia ir saulėje vaivorykštės spalvomis blizgantys rasos lašeliai, ir žolynuose suraizgytas voratinklis arba jame sustingęs storapilvis voras, žydinti pieva.
Bendruomenės pirmininkė Genutė į sceną pakvietė Onutes. Jų susirinko per dešimt. Visoms įteiktos lauko gėlių puokštės. Verslininkai Aldona ir Viktoras padovanojo medžiagas kostiumėliams ir bliuzelėms, kad kitais metais per savo šventę Onutės pasipuoštų nauju rūbu.
Varduvininkėms ir visiems šventės dalyviams rusų bei pasaulio romansus atliko dainininkė Mila iš Sankt Peterburgo. Jai akomponavo Arūnas Chalikovas, Dainius Narkevičius, Robertas Vilčinskas.
Esame dėkingi visiems nors ir maža dalelyte prisidėjusiems prie šios šventės.
Nuskambėjo, nuaidėjo Oninės. Sakoma, po Onos šieną džiauna ant tvoros. Už tai laukuose jau pageltę javai laukia pjovėjų. Bus skalsios duonelės, gardžių pyragų.
Eugenija Bartkevičienė
© 2011 XXI amžius
|