| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
|
Nerami Lenkijos nepriklausomybės diena
Penktadienį Lenkija minėjo nacionalinės Nepriklausomybės dieną, kai 1918 metų lapkričio 11-ąją Lenkijos visuomenės atstovai paskelbė nepriklausomybę. Švenčiant 93-čiąsias nepriklausomybės paskelbimo metines Varšuvos gyventojai iš ryto džiugiai ėjo į oficialų paradą. Šventėje Varšuvoje lankėsi prezidento Bronislovo Komorowskio pakviesta Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė. Ji pasveikino Lenkijos piliečius nepriklausomybės paskelbimo proga. Ne visi Lenkijos sostinės gyventojai buvo linkę iškilmingai paminėti šią sukaktį. Į gaujas susibūrę anarchistai Varšuvos gatvėse sukėlė sumaištį, kai surengė protesto akciją ir provokavo susirėmimus su policija. Aistras sostinėje sukėlė viena iš dvidešimties suplanuotų legalių demonstracijų. Oficialiai eiseną pavadinimu Nepriklausomybės maršas įregistravo tokio paties pavadinimo draugija. Pagal kai kuriuos pranešimus, Nepriklausomybės maršą rengė rasistinėmis akcijomis anksčiau pagarsėję Jaunalenkiai bei Tautinių radikalų lyga ONR. Nepriklausomybės maršo organizatoriai pranešė, jog prie jų eisenos prisijungs futbolo fanatikų susivienijimai bei kolegos nacionalistai iš Serbijos, Vengrijos, Čekijos. Siekdamos blokuoti nacionalistų eiseną savo pajėgas suvienijo įvairios pacifistinės, anarchistinės, prokomunistinės bei feministinės organizacijos ir pakvietė miestiečius prisijungti prie sėdimos taikingos akcijos. Vietos nacionalistams prieštaravę anarchistai į savas demonstracijas pagalbon pasikvietė kovingus kolegas iš kitų Europos šalių. Ypač daug atvyko savo aršumu garsėjančių Vokietijos anarchistų. Sostinės policininkai irgi paprašė paramos tvarką palaikyti į Varšuvą buvo sukviesti teisėsaugininkai iš aštuonių gretimų regionų. Į Konstitucijos aikštę sostinėje iš visos šalies atvyko keliolika tūkstančių nacionalistų, palaikomų futbolo fanatų, ir jų maršą blokuoti norinčių pacifistų, palaikomų kelių šalių anarchistų. Pasisakymams vadovavo eitynes organizavusių Jaunalenkių pirmininkas Robertas Winnickis. Jis sakė, jog vienas iš šio maršo tikslų buvo pademonstruoti solidarumą su esą diskriminuojamais tautiečiais Lietuvoje. R. Winnickis pareiškė, jog Lenkija privalo skirti kuo didesnį dėmesį Vilnijos lenkams ir neleisti Lietuvos valdžiai jų skriausti. Jaunalenkių pirmininkas pakvietė plačiau ta tema pasisakyti vieną istorijos profesorių, tačiau tuo metu pasigirdo policijos įsakymas skirstytis, nes merija atšaukė leidimą manifestacijai. Policijai perspėjus, jog nepaklusę įsakui bus suimami kaip pažeidę įstatymą, R. Winnickis nutraukė pasisakymus ir paragino manifestantus taikiai išsivaikščioti. Kai kurie manifestacijos dalyviai neslėpė pasiryžimo vykti daryti tvarką į Vilnių, tačiau sakė, jog prieš tokį žygį valdžią Lenkijoje iš Berlynui ir Maskvai padlaižiaujančio Donaldo Tusko turėtų perimti patriotai. Nepriklausomybės marše Varšuvos gatvėmis žygiavę keliolika tūkstančių nacionalistų visą kelią garsiai skandavo katalikybę ir prieškario dešiniųjų lyderį Romano Dmowskį aukštinančius šūkius bei grasė ant medžių šakų iškarti kairiuosius ir homoseksualistus. Tačiau antilietuviškų skanduočių eisenos metu nesigirdėjo. Lenkų chuliganams talkino nemažas būrys užsienio anarchistų. Policija suėmė grupę vokiečių, kurie atvažiavo blokuoti nacionalistų maršo ir vidurdienį užpuolė miesto centre teatralizuotoje eisenoje žygiavusius kariškius. Kai grupuočių nariai nereagavo į garsiakalbių raginimus laikytis tvarkos, policininkai į juos paleido ašarines dujas bei vandens čiurkšles. Netrukus įvairiose didžiulės aikštės vietose prasidėjo reguliarios kautynės. Sostinės merija skubiai priėmė sprendimą nacionalistų maršą uždrausti, bet po keliolikos minučių persigalvojo, nes išsigando kilsiančių dar didesnių riaušių. Didžioji nacionalistų sambūrio dalis išžygiavo link prieškario dešiniųjų lyderio R. Dmowskio paminklo, tačiau į šalutines gatves išsilaksčiusios nedidelės jų grupuotės tęsė riaušes, naikindamos miestiečių bei policininkų automobilius. Tada merija vėl pakeitė nuomonę, ir prie R. Dmowskio paminklo susirinkusiems nacionalistams pranešė jų eiseną uždraudusi, ir liepė skirstytis. Dalį manifestuotojų toks pranešimas įsiutino, ir jie vėl užsipuolė policininkus bei padegė televizijos TVN24 kilnojamąją studiją. Policininkų išvaikyti chuliganai neišsiskirstė ir nedidelėmis grupėmis vaikščiodami kėlė riaušes iki vėlyvo vakaro. Neramumams nemažėjant policijos vadovybė pranešė, jog visą naktį mieste tvarką palaikys specialiosios pajėgos. Neramumų sukrėstas premjeras D. Tuskas įsakė teisėsaugininkams peržiūrėti video įrašus ir nubausti visus riaušininkus. Prezidentas B. Komorowskis nenuvyko į iškilmingą koncertą ir sukvietė vyriausybės narius į skubų pasitarimą. Po jo prezidentas pranešė inicijuosiantis įstatymo pakeitimą, jog ateityje miestų vadovai turėtų teisę neleisti rengti demonstracijų, dėl kurių ramumo turės abejonių. Pagal dabar galiojantį įstatymą merai negali jų uždrausti. Tarp policijos sulaikytų 210 aktyviausių riaušininkų yra 92 Vokietijos piliečiai, vienas ispanas, vienas vengras ir vienas Danijos pilietis. Miestui padaryti milijoniniai nuostoliai. 29 riaušininkai nuvežti į ligoninę. Sužeista 40 policininkų, iš jų 22 paguldyti į ligoninę. Sudaužyta 14 policijos automobilių. Už policininkų užpuolimą Lenkijoje gresia iki 3 metų kalėjimo. Sulaikytų asmenų bylos nagrinėjamos skubos tvarka. Tam pasitelkta 30 teisėjų. Tačiau jau šeštadienį Varšuvos policija iš sulaikytų 95 užsieniečių, dalyvavusių riaušėse Varšuvoje lapkričio 11 dieną, paleido 41 riaušininką. Dauguma paleistųjų vokiečiai. Dėl teisminių procedūrų jie bus teisiami tik gruodžio mėnesį, o kol kas gali grįžti į tėvynę. Judėjimo prieš kraštutinius dešiniuosius Lapkričio 11-osios susitarimas, kuris organizavo kelis mitingus, atstovė Hanka Kubicka sakė, kad tie vokiečiai yra kovos su fašizmu aktyvistai. Apgailestavimą ir viešą atsiprašymą dėl savo tautiečių elgesio pareiškė Vokietijos ambasadorius Lenkijoje Ruedigeris Freiherras von Fritschas. Lenkijos opozicijos lyderis Jaroslawas Kaczynskis, nevengiantis antivokiškų pareiškimų, šią situaciją pavadino simboliška. Jis sakė: Miesto centre Nepriklausomybės dieną tam tikro psichologinio tipo vokiečiai, panašūs į tuos, kurie suformavo mašiną, sudariusią sąlygas Adolfui Hitleriui įvykdyti milžiniškus nusikaltimus, puolė Lenkijos žmones vien dėl to, kad jie laikė nacionalinius simbolius.
© 2011 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |