2016 m. lapkričio 11 d.    
Nr. 42
(2210)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai

Žmogaus dvasia – neįveikiama

Kaip Vilniuje, Antakalnio karių kapinėse, per Vėlines „pagerbiami“ ir prisimenami už Lietuvos laisvę žuvę mūsų kariai

Marija Jakimavičienė,

1991 metų savanorė, Kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos narė,
Nepriklausomybės gynėjų sąjungos narė, dim. vyr. leitenantė

Taip pagerbti mūsų kariai
Antakalnio kapinėse

Ant mūsų kario kapo išliko
tik cementinė plokštė

Šiukšlių konterineriai ir maišai
ant lietuvių karių kapų

Lenkų okupacijos metais ant mūsų
karių kapų buvo laidojami lenkų
tautybės asmenys, ant šių kapaviečių
stovi svetimos valstybės paminklai

Kokie skirtingi dviejų Kovo 11-osios
signatarų kapai Antakalnio kapinėse.
Kairėje – Rūtos Gajauskaitės kapas,
dešinėje – Romualdo Ozolo

Skaudu, kai ant apleistų už Lietuvos laisvę žuvusių karių kapų kauburėlių matai sustatytus šiukšlių konteinerius ir maišus. Šalia konteinerių yra asfaltuotas takas, sovietmečiu nutiestas ant mūsų karių palaikų. Kaulai buvo kažkur išvežti ir užkasti. Taip tvirtina liudininkai. Tačiau šiemet per Vėlines jau plazdėjo nebe vienišos kelių žvakių liepsnelės, jų buvo daugiau nei 50. Prie storos eglės kamieno pastatytas mažas iš šakelių sujungtas kryželis ir trys žvakutės. Manau, kad tai – graži mūsų jaunimo idėja. Ir tas vienišas mažas prie eglės stovintis kryželis, ir žvakučių gausa teikia vilties, kad gal iki Lietuvos Respublikos atkūrimo šimtmečio minėjimo 2018 metais sutvarkysime ir savo karių kapus.

Istorikas Stanislovas Urbonas, jau dešimt metų tiriantis šiuos kapus, suskaičiavo, kad iš buvusių 500 mūsų karių kapų dabar likę tik 168. Ant jų statomi Lenkijos paminklai su pavardėmis arba tik jų kryžiai. S. Urbonas ne kartą kreipėsi į Kultūros paveldo departamentą. Kalbėjosi su departamento vadove Diana Varnaite ir departamento vyr. inspektore Audrone Vyšniauskiene. Jos nenoriai kalba ta tema. Kreipėsi S. Urbonas ir į kitas institucijas. Deja, rezultatas tas pats. Savo rašinį ta pačia tema „Ar mes verti laisvės“ („XXI amžius“, 09 02) ir fotografijas birželį perdaviau Krašto apsaugos ministro Juozo Oleko patarėjai Gintarei Janulaitytei. Žadėjo „imtis priemonių“. Deja... Lieka tikėtis, kad naujasis Krašto apsaugos ministras supras valstybės ir kariuomenės gėdą. O gal Krašto apsaugos ministerija galėtų sudaryti sutartį su istoriku S. Urbonu ir pavesti jam archyvuose ieškoti duomenų. Čia reikalingas sąžiningas istorikas, kuriam svarbi ši problema. Būtų gerai valstybės ar Vyriausybės lygiu sutarti ir su Lenkijos archyvais, kad leistų ieškoti mums svarbių duomenų. O ar nebus taip, kad praėjus dar kuriam laikui, nebeliks net ir tų dar įžiūrimų, nors ir apleistų kauburėlių. Vieta graži. O gal tikrai taip norima iš mūsų atminties greičiau ištrinti šią mūsų istorijos dalį... Tikiu, kad yra Vilniuje gyvenančių piliečių, dar atmenančių šias karių kapines ir galinčių tai paliudyti. O gal atsirastų ir senų fotografijų? Atsiųskite. Dirbkime bendrai, nes vienas nieko negali pasiekti, nors ir kokia skaudi ir gėdinga problema bebūtų. Tikiu, kad mūsų kariuomenės vadas generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas atkreips dėmesį į šią valstybės ir kariuomenės gėdą ir padės ją išspręsti.

Dar norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kaip mūsų Seimas rūpinasi ir pagerbia Rūtą Gajauskaitę, mirusią 2015 metų sausio pradžioje. Jos kapo kauburėlis yra greta Seimo signatarų kapų su gražiais paminklais. Mažas sustumtų žemių kauburėlis yra vaiko kapelio dydžio. Stovi tas pats medinis kryžius, pastatytas ją laidojant. Yra ir lentelė su jos pavarde. Ant kapo „puikuojasi“ dirbtinų raudonų rožių puokštė ir chrizantemų puokštė su tautine juosta ir užrašu, kad tai yra Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkės gėlės. Skaitant spaudoje, kiek Seimo nariams skiriama eurų kanceliarinėms prekėms ir pažintinėms komandiruotėms, keistokai atrodo, kad Seimas neišgali skirti lėšų kukliam kryžiui ir akmens plokštei ant signatarės kapo. Būtų gražu. Seimo narė R. Gajauskaitė buvo vieniša ir nėra artimųjų, kurie galėtų pasirūpinti jos kapu.

Primenu: jei kas turite nuotraukų, menančių Antakalnio karių kapines, pasidarykite jų kopijas ir atsiųskite šio teksto autorei. Mano adresas:

Marija Jakimavičienė,

Tverečiaus g. 16–ll,

10217 Vilnius; tel. nr. 8-612-94297.

Autorės nuotraukos
(fotografuota lapkričio 3 dieną)

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija