|
Skleidžiamos netiesos priežastis
Rašinyje Vyriausiojo policijos komisaro atgaila už miliciją (DELFI.lt 2018 01 15) Ramūnas Bogdanas greta kitų brandžių minčių teigia: Kada nuodėmės kupra nebeleidžia vaikščioti iškėlus galvą, kada saviškių kaltė maudžia lyg sena žaizda, atimdama ramų miegą, kada suvokiama, jog po savęs kiekvienas palieka vienokį ar kitokį pėdsaką tuštumą, gėdą ar pasididžiavimą, tada ateina atgailos metas. Autorius teiginį, regis, taiko buvusios sovietinės milicijos luomui, konkrečiau Sauliui Skverneliui. Ir įspėja: Atsargiai su raiteliais, kurie nekreipia dėmesio, ką sutrypė kelyje jie ar jų luomas. Nes kitas sutryptasis galite būti jūs. Blaivi įžvalga, gerai parašyta, taikliai pritaikyta. Generalinis policijos komisaras Skvernelis ar jam pavaldūs pareigūnai 2012 metų gegužės 17 dieną pasiuntė į Garliavą 240 sovietinio OMON tipo policininkų, kurie, pasitelkę dujas, elektrą ir kitas ypatingąsias priemones, tampė ir mušė tiesos reikalaujančius žmones (tai užfiksavo vaizdo kameros), akivaizdžiai smurtavo. Antsiuvuose ant jų rankovių buvo Vytis, todėl jie išniekino valstybės simbolį. Dabar tie tampyti ir mušti, budėję žmonės vėl tampomi po teismus. Ne taikūs budėtojai, o omonininkai ir juos pasiuntę pareigūnai turi būti teisiami. Atgailos čia nepakanka.
|
|
Viešas sveikinimas sesei Nijolei: Jūs parodėte padorumo standartą naujajai Lietuvai ir civilizuotam pasauliui
Štai, kas yra naujiena. Sausio 13 dieną, per vieną rytą mes sužinojome daug neįkainojamų dalykų. 1) kas yra tikrai Drąsus žmogus, 2) kad tas žmogus yra tikrai Šventas, 3) kad tokį Vieną Šventą Žmogų tikrai turi Lietuva, 4) kad tas žmogus ne tik buvo disidentas ir politinis kalinys, bet ir dabar tikrai yra vienintelis patikimas kriterijus ir atspirties taškas visiems mūsų poelgiams vertinti, 5) kad tas žmogus tikrai yra visų padorumo nepraradusių žmonių sąžinės balsas ir 6) kad tas žmogus tikrai yra Nijolė Sadūnaitė, įgijusi galimybę prabilti ne tik į Lietuvą, bet ir į visą civilizuotąjį pasaulį, 7) kad tas balsas negalės būti neišgirstas, nes neteisybės įjautrintų žmonių Lietuvoje ir visame pasaulyje yra daug daugiau negu gali nujausti aptukusios širdys. |
|
Vytis mūsų valstybės Herbas
Spaudos puslapiuose, interneto svetainėse, televizijoje, pagaliau gatvėse šiomis dienomis mirga marga nuomonių apie memorialo Lukiškių aikštėje projektus, kol jie buvo viešai aptarinėjami, ir dabar, kai paskelbtas konkurso ir apklausų rezultatas. Aš internete balsavau už Vytį mūsų valstybės Herbo variantą. Rašau VARIANTĄ, nes save gerbianti šio projekto komanda skulptorius, architektai ir visi kiti jiems talkinantys nebūtų leidę statyti aukščiausių kokybės standartų neatitinkančio kūrinio. Kažkur su savotiška sarkazmo gaidele buvau užsiminęs, kad Lukiškių aikštėje tiktų sumūryti raudų sieną, prie kurios galėtų ateiti savo nelemtą dalią apverkti rinkimus pralaimėjusios partijos atstovai, susikompromitavę seimūnai, fiasko patyrę verslininkai, skirtą bausmę Lukiškių kalėjime atsėdėję, bet dar sugebantys atgailauti buvę nusikaltėliai, dalis pensininkų, kuriems pensijos visą laiką buvo, yra ir bus mažos ir t. t. Tokia raudų siena būtų geriausia atramos sienelė ar net paminklas nuolat verkšlenantiems mano tautiečiams savitvardai atgauti. Iš principo nepritariu bunkerio projektui konkurso nugalėtojui. Kad ir kaip skaudus pokaris, jo paliktos žaizdos abiem pusėms dar ilgai kraujuos ir, vadinasi, taikos po alyvmedžiais (Lietuvoje) sunku tikėtis. Vieni prie šio memorialo ateis paverkti, maldą sukalbėti, žuvusius tėvus ir motinas, sūnus ir dukras, brolius ir seses prisiminti, ašarą nubraukti, kiti, deja, gal pagiežingai keiksnodami čia tik nusispjaus, juk pokario metas dar tebeturi daug juodų ir pilkšvų dėmių.
|
|
Jei kas pakeistų lentelę, pasikeistų ir paties simbolio reikšmė
Diskusija dėl Lukiškių aikštės memorialo anaiptol nėra diskusija tarp skirtingų simbolių šalininkų (kaip kad bando įteigti kai kurie komentatoriai, ypač palaikantys Andriaus Labašausko projektą). Taip pat tai nėra diskusija dėl estetikos. Tai yra diskusija tarp dviejų kultūrų kultūros, kuriai simboliai yra svarbūs, ir kultūros, kuri nori jų atsikratyti ar bent izoliuoti. Nors Labašausko projektas ir yra pristatomas kaip simbolizuojantis partizanų kovą, tačiau pats iš savęs jis nei yra atpažįstamas, nei funkcionuoja kaip simbolis. Lygiai tokią pat kalvelę Vilniuje buvo galima supilti LTSR laikais. Ją ir dabar būtų galima supilti Maskvoje prieš Lubianką. Ir kol prie jos nepadėtume paaiškinančios lentelės, niekas net neįtartų, kad ji ką nors daugiau reiškia.
|
|
Visuomeninis transliuotojas. Informuoja ar indoktrinuoja?
2018 m. sausio 21 d. Panorama vieną iš nedaugelio kartų greta protesto prieš Donaldą Trampą mitingo parodė ir jį palaikantį mitingą. Bet, kaip visada pagal sistemos ideologijos papročius santykiu maždaug 5 min. protestuojantiems kairiesiems (su eile jų pasisakymų, interviu) ir 0,5 min. Trumpą remiantiems dešiniesiems (nė vieno jų atstovo pasisakymo). Ir taip visada. Nuolat transliuojamos tv žinios apie Lenkijos kairiųjų demonstracijas už teisę į abortus, prieš vyriausybės vykdomą teismų reformą. Ir neteko matyti reportažų su Lenkijos tautininkų, krikščionių politiką palaikančiais renginiais. Ar tai reiškia, kad tokie Lenkijoje nevyksta? Ar labiau tai, kad pasirinkimas, kokią žinią, kokiu rakursu ir kiek laiko transliuoti priklauso nuo vyraujančios leftistinės ideologijos atrankos sietelio?
|
|
|