Lietuvių
pėdsakais Amerikoje
10. Sunkus klausimas: geriau bingo ar bankrotas?
Nuo Wilkes Barre per Hazletoną,
Mahanoy, Shenandoah, Gerardville prabėgome tiesiog bėgte, nes
vijosi vakaras, bet įspūdis liko nė kiek ne menkesnis. Prie Hazletono
Šv.Petro ir Povilo bažnyčios, žinoma, užrakintos, mūsų akys užkliuvo
už lietuviškos koplytėlės. Užrašas bylojo, kad ją 1986 metais
pastatė Vyčiai. Kun. W.Valkavičius rašo, kad parapija įkurta 1887
metais, o 1911 metais pastatyta bažnyčia. Skelbime buvo parašyta,
kad šv.Mišios vyksta kiekvieną sekmadienį 9 val. Hazletone lietuvio
kunigo nėra, buvusi lietuviška parapija sujungta su lenkų.
Gražiais, vingiuotais ir siaurais dvijuosčiais keliukais, vingiuojančiais
tarp kalnų, pasiekiame Mahanoy miestelį. Senoviškas, kaubojų laikus
menantis Mahanoy gerokai aptriušęs, apmiręs. Labai charakteringuose
atviruose priebutėliuose kiekvieno namelio priekyje, kojas sukėlę
ant turėklų, baltose plastikinėse kėdėse sėdinėja senukai. Gatvėse
ramu, tylu, nemažai namų užkaltais langais, kai kur namo kampas
apiręs arba apdegęs. Tipiška vietovė pasibaigus aukso amžiui.
Dviaukščiai, triaukščiai siauri mediniai namukai sustatyti vienas
prie kito siena į sieną iki kvartalo galo. Gatvelė atrodo tarsi
tvirtovė.
Nuo šios vietos labai pasikeičia miestelių vaizdas ir toliau
matysime siauručius medinius namelius su tomis įspūdingomis, į
pačią gatvę išeinančiomis verandėlėmis, kurios labai patogios
leisti laiką nuobodžiaujantiems pensininkams. Sustabdžiusios savo
mašiną prie Mahanoy lietuvių Šv.Juozapo bažnyčios, čia pat užkalbinome
vienoje tokių verandėlių sėdintį stambų seną poną ir, žinoma,
pirmas mūsų klausimas buvo: ar ne lietuvis? Ponas pasakė, kad
esąs pusiau lietuvis, pusiau slovakas (čia visi kiti užkalbinti
buvo slovakai). Lietuviškai nemoka; jo žodžiais tariant, lietuviai
baigia išmirti. Ir jis jau norėtų numirti. Netrukus prisistatė
kitas ponas, kuris jau neturėjo lietuviško kraujo, buvo tik slovakas.
Nors klebonas mons. Anthony Wasselas buvo išvykęs su reikalais,
bet iš karto supratome, kad čia lietuviškas kampelis klebonijos
lange stovėjo trispalvis ženklas, o mus užkalbinęs slovakas patvirtino:
klebonas tikras lietuvis (suprask, veiklus lietuvis). Didinga,
gerai prižiūrima raudonų plytų bažnyčia, statyta 1888 metais,
kontrastuoja su simpatiškais, baltai padažytais, bet menkais gatvės
nameliukais. Klebonas globoja šv.Teresės seseris, kurios, įsikūrusios
pirmajame klebonijos aukšte (ant sienos užrašas, kad nuo 1978
metų), adoruoja visą parą. Užėjome į jų koplytėlę, pasimeldėme
ir mes, padėkojome Dievui už sėkmingą, į pabaigą einančią kelionę
ir už tą gausybę mūsų prisimintų lietuvių protėvių.