| Kodėl
Rasa (Joninės) neturi būti nedarbo diena?
Todėl kad:
pirma, Rasa yra unikali kultūrinė vertybė, išsaugota per tūkstančius
metų. Dar daugiau lietuviška Rasa yra Europos paveldo esminė saugotoja.
Ši šventė visoje Europoje degradavo, pereidama į profanum, buitinį
ar net orgialinį, palaidą lygmenį. Gi baltų tautų Rasa tai prasidėjimo,
visa ko pradžios, anot Simono Daukanto, šventė. Ji išlaikė sacrum
lygį, joje vyrauja skaistos nuostata. Tai yra daugiau nei Egipto
piramidės tai indoeuropinės kultūros brangakmenis;
antra, Rasa yra esminis pogrindžio kultūros pasiekimas.
Lietuvos pogrindžio kultūra neturėjo undergraundo literatūros
ir kitų meninio bei kultūrinio pasipriešinimo židinių, tačiau jaunimo,
žygeivių, Romuvos pastangomis, valdžiai priešinantis, pavyko atstatyti
Rasos esmę ir prasmę, o svarbiausia, tęstinumą, tradiciją;
trečia, akcija paskelbti Jonines nedarbo diena
yra tamsių komercinių jėgų užgaida, konkrečiai, Utenos aludarių
ir komercinės TV3. Vardan pelno bus girdomas, pratinamas prie alkoholio
jaunimas, o šventės estetiką galima nuspėti iš sukurtų videoklipų;
ketvirta, nėra jokio reikalo Jonines daryti nedarbo
diena. Rasos ilgiausios vasaros dienos ideologija leidžia šią
šventę švęsti tarp birželio 22 ir 28 dienų, t.y. savaitę. Norintiems
jas švęsti nėra jokių kliūčių pasirenkamas artimiausias šiam laikotarpiui
šeštadienis, naktis iš šeštadienio į sekmadienį. Sekmadienį galima
skirti poilsiui.
Be abejo, protestai nesustabdys sparčiai banalėjančio mūsų viešojo
gyvenimo. Bet kodėl valstybė turi šitai skatinti? Nedarbo diena
valstybei kainuos apie 70 milijonų litų biudžetui ir apie 200 milijonų
litų BNP. Pasipelnys tik tamsioji komercija. Beveik neklystant galima
prognozuoti ir kitus dar svarbesnius nuostolius nusikaltimus,
sužalojimus, daug didesnius nei paprastomis dienomis. Bus kaip Latvijoje,
kai tą naktį neįmanoma pravažiuoti keliais pilna gulinčių girtų
žmonių.
Ar to norime?
Algirdas PATACKAS,
Kovo 11-osios Akto signataras,
Studijos apie Rasą ir Virsmų knygos autorius
© 2003 "XXI amžius"
|