Atnaujintas 2005 vasario 4 d.
Nr.10
(1311)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

Būkime uolesni katalikai

Kai aplink apsidairome, darosi liūdna: kiek daug badaujančių, apiplyšusių vaikų, seneliai dejuoja, kad nesulaukia vaikų ir vaikaičių dėmesio. Bet ir mes bent geru žodžiu, šiltesniu drabužiu, duonos rieke galime juos pradžiuginti.

Daug yra ištvirkaujančio jaunimo, ir ne tik jauni žmonės šitaip gyvena. Daugelis galvoja, kad susidėjus gyventi vyrui ir moteriai anokia čia nuodėmė. Kunigai bažnyčioje tikintiesiems turėtų paaiškinti, kad tie, kurie gyvena be moterystės sakramento, negali priimti Švenčiausiojo. Sunku pasakyti, ar žmonės iš nežinojimo eina prie Viešpaties stalo, ar mano šitaip Dievą apgausią.

Štai paprasčiausias pavyzdys. Vienoje bažnyčioje kunigas atsisakė vieną porą sutuokti, nes žinojo, kad jaunasis dažnai vagiliavo, niekam neatlygino skriaudos. Jie nuvažiavo į kitą bažnyčią ir joje „susitvarkė“. Atrodytų, kad jie gyvena kaip ir kiekviena tikinti šeima, bet taip nėra. Čia buvo apgautas ne kunigas, bet Dievą mėginta apgauti. Visi esame žmonės. Jei suklystame, reikia už savo nuodėmes gailėtis iš visos širdies, o ne bandyti kažką nuslėpti. Ir kam tuomet artintis prie klausyklos, jei meluoji ir apgaudinėji. Kunigui tikrai nėra svarbu tavo nuodėmių skaičius, ir kunigo nereikia bijoti. Labai gerai, kad kunigas per išpažintį pamoko, paaiškina.

Tikrai bus gyventi šviesiau, jei eidami poilsio taip pat padėkosime Visagaliui. Jau mažas vaikas turi būti mokamas sudėti rankutes maldai ir pakelti akutes į dangų. Jei to jis nebus mokomas, tai vargu ar iš jo išaugs tikras Lietuvos patriotas.

Ieva S.

Akmenė

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija