2016 m. birželio 3 d.    
Nr. 22
(2190)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai

Diakono šventimai Vilniaus kunigų seminarijoje

Dr. Aldona Vasiliauskienė

Po šv. Mišių. Iš kairės: pirmoje
eilėje – diakonas Povilas Slaminis,
diakonas Renatas Švenčionis,
arkivyskupas Gintaras Grušas,
diakonas Žilvinas Treinys,
kun. Viktoras Kudriašovas,
kun. Dovydas Grigaliūnas; antroje
eilėje – kun. Marius Žitkauskas,
kun. Saulius Bužauskas,
kun. Valentinas Šiuša, kun. Anžejus
Šuškevičius, kun. Rimgaudas Šiūlys,
kun. Juozapas Minderis,
kun. Virginijus Česnulevičius

Dar prieš keletą metų įšventinimas į diakonus buvo svarbus įvykis, nors retai buvo įšventinama po vieną. Pastaruoju metu tai tapo ypatingos svarbos reiškiniu – vis mažėjant stojančiųjų į seminarijas (Vilniaus, Kauno, Telšių), kiekvienas įšventinimas į diakonus, o ypač – į kunigus, įgyja visiškai kitokios vertės prasmę. Todėl ypač džiaugiamės kiekvienu įšventinimu.

Vilniaus Šv. Juozapo Kunigų seminarijoje gegužės 28 dieną diakonu buvo įšventintas Renatas Švenčionis.

Šv. Mišias, kurioms vadovavo Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas, aukojo kunigai Viktoras Kudriašovas (Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo parapijos vikaras), Dovydas Grigaliūnas (Šv. arkangelo Rapolo parapijos vikaras), Marius Žitkauskas (Arkikatedros Bazilikos vikaras), Saulius Bužauskas (Vilniaus Šv. Juozapo kunigų seminarijos dvasios tėvas), Valentinas Šiuša (seminarijos propedeutinio kurso vadovas), Andžejus Šuškevičius (seminarijos vicerektorius, generalinis sekretorius), Rimgaudas Šiūlys (Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Dievo Gailestingumo koplyčios kapelionas), Juozapas Minderis (Visų Šventųjų parapijos rezidentas),  Virginijus Česnulevičius (Arkikatedros Bazilikos administratorius). Prie altoriaus kartu meldėsi diakonai  Povilas Slaminis, Žilvinas Treinys, o vėliau ir įšventintas į diakonus Renatas Švenčionis. Šv. Mišiose giedojo atsakingi už giedojimą seminarijoje Irmantas Ramanauskas, Valdemaras Širvinskis ir santariškių vargonininkė Vaiva Kirdeikytė. Arkivyskupas Gintaras Grušas pamoksle kalbėjo apie Šventosios Dvasios veikimą: juk ir pirmieji diakonai atrinkti todėl, kad jie buvo paliesti Šventosios Dvasios. Pamokslininkas linkėjo išmokti semtis Šventosios Dvasios malonės, kuri teikia stiprybės išlikti tvirtam tiesos kelyje, teikia išminties. „Šie metai – Dievo Gailestingumo metai, tad turi būti atliekami gailestingumo darbai kūnui ir sielai. Šiandien Renatui naujai nuskambės Šventosios Dvasios dovanų ir Dievo Gailestingumo metų darbai – jis jau kalbės nebe savo vardu, tapęs diakonu, kalbės Bažnyčios ir Kristaus vardu“, – sakė arkivyskupas ir aiškino, kodėl diakonystės apeigų metu duodamas paklusnumo įžadas vyskupui ir jo įpėdiniams. Diakonato tarnystė reikalauja save pamiršti ir su džiaugsmu tarnauti, nepamirštant nuolankumo – tam puikiausias Kristaus pavyzdys: jis atėjo ne valdyti, o tarnauti. Nuolanki meilė – ir celibato pasirinkimas. Ekscelencija linkėjo leisti, kad Šventoji Dvasia, ypatingu būdu šiandien suteikta, vestų vis arčiau prie Eucharistinio šaltinio – tai turi tapti kasdieninio gyvenimo versme, leisti, kad ji priartintų prie kunigystės. Pasiduokime Šventajai Dvasiai jos veikiami ir lydimi.


Metinė Marijos legiono šventė

Šv. Mišias aukoja (iš kairės)
kanauninkai Jonas Ačas
ir Andriejus Sabaliauskas
bei kun. Vaidas Gadeikis

Marijos legiono nariai įprato susiburti į bendrą susitikimą bet kuriame rajone, kad geriau pažintų vieni kitus, sustiprėtų jų dvasinė vienybė, pamaldumas. Viena iš tokių susitikimo formų yra pasiaukojimas Dievo Motinai, kuris organizuojamas kas pavasarį ir ši diena vadinama Acies. Tai – lotynų kalbos žodis, reiškiantis, kad kariuomenė, o tiksliau, Marijos legiono nariai, yra pasirengę žygiui. Tai tiksliai atitinka šią ceremoniją, nes tam numatytą dieną legionieriai gausiai ir vieningai susirenka atnaujinti savo ištikimybę Legiono Karalienei Marijai, pasisemti naujų jėgų bei gauti palaiminimą dar vieneriems metams. Taigi Acies yra pagrindinė ir didžioji Legiono metinė šventė, todėl kiekvieno nario dalyvavimas joje yra svarbus reikalas. Gausus legionierių susibūrimas šioje šventėje yra kiekvieno jo nario atsinaujinimas, tarsi naujų jėgų įgavimas tolimesnei Legiono veiklai. Toks atsinaujinimas vyksta iškilmingoje ir dvasingoje aplinkoje. Kasmetinės Acies šventės vyksta didesnėse bažnyčiose, katedrose, vyskupijų centruose.


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija