2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

Bažnyčiai rūpi Didžiojo aštuoneto susitikimas

Mindaugas BUIKA

Afrikos vaikai laukia didesnės pasaulio galingųjų paramos

Religinio ir moralinio įsipareigojimo motyvacija

Netrukus įvyksiančiam aštuonių įtakin-giausių valstybių vadovų susitikimui didelį dėmesį rodo ir Katalikų Bažnyčia, rūpindamasi parama pasaulio vargingiesiems bei efektyviu globalinių problemų sprendimu. „Didžiojo aš­tuoneto" arba G-8 šalių grupė, kurią sudaro: Jungtinės Valstijos, Japonija, Vokietija, Di­džioji Britanija, Prancūzija, Italija, Kanada ir Rusija - „viršūnės" rotaciniu būdu kasmet renkasi vienoje iš šių valstybių. Šiemet toks susitikimas vyks liepos 7-9 dienomis Japoni­jos mieste Tojake. Jame bus svarstomi svar­biausi pasaulio politikos ir ekonomikos klausi­mai, sudėtinga padėtis Afrikoje, klimato kaitos pasekmės, kova su tarptautiniu terorizmu ir kt.

Duobėtas Lisabonos sutarties kelias

Giedrius GRABAUSKAS-KAROBLIS

Airijos rinkėjų atmestas Lisabonos sutarties projektas sukėlė tam tikrą sumaištį Europos Sąjungoje. Svarstoma, kaip toliau vyks Lisabonos sutarties ratifikavimo procesas. Iki tol šiai sutar­čiai pritarė 19 valstybių. Airija pirmoji valstybė, kurioje sutarties projektas buvo pateiktas refe­rendumui. Kitose valstybėse Lisabonos sutar­ties projekto tvirtinimas vyko parlamentuose.

Dvigalvio erelio era

Giedrius GRABAUSKAS-KAROBLIS

Nuo gegužės 7 dienos Rusijoje prasidėjo naujas periodas, dažnai vadinamas dvigalvio erelio era. Vladimiras Putinas, prezidento poste buvęs aštuonerius metus, užleido sa­vo vietą D. Medvedevui, o pats perėjo į Vy­riausybės vadovo vietą. Vyriausybės sudė­tis gerokai pasikeitė, įvyko daug pokyčių ir vi­soje Rusijos „valdžios vertikalėje". Daug svarstoma apie valdžios galias - kieno ran­kose (premjero ar prezidento) atsidurs pagrindiniai valdžios svertai. Kai kas teigia, kad Rusijoje, kur gajos lyderio garbinimo tradici­jos, nesvarbu kaip vadinamo - caru, kompar­tijos generaliniu sekretoriumi ar prezidentu, palaipsniui pagrindinė valdžia susitelks Med­vedevo rankose. Tačiau Rusijos istorijoje yra buvę ir kitokių pavyzdžių. XVI amžiaus pabai­goje, po Ivano Rūsčiojo mirties, nors caru ir tapo jo sūnus Fiodoras, bet faktiškai Rusiją daugiau kaip dešimt metų valdė vyriausias re­gentas Borisas Godunovas, vėliau, Fiodorui mirus, užėmęs ir caro sostą. XIX amžiaus pra­džioje, valdant Aleksandrui l, valstybės val­dymui labai didelę įtaką turėjo generolas Arekčejevas. Rusijos istorijoje šis laikotarpis net vadinamas „arekčejevščina".

PRG: planai ir gandai

Linas ŠALNA

Kvaišalai Jauniaus AUGUSTINO piešinys

Pagal JAV administracijos planus iki 2013 metų Europoje ketinama dislokuoti apsaugos nuo Irano ir kitų teroristinių valstybių sistemą. Čekijoje planuojama sumontuoti radarą, Len­kijoje - dislokuoti dešimt raketų gaudytuvų. Oficialias derybas su Praha ir Varšuva dėl priešraketinės gynybos (PRG) sistemos ele­mentų dislokavimo Vašingtonas pradėjo 2007-ųjų pradžioje. Rezultatas priklausys tik nuo to, ar Čekijos parlamentas patvirtins šį planą. Tuo tarpu su Lenkija derybos dabar nėra tokios sklandžios, kaip buvo prie minist­ro pirmininko Jaroslavo Kačynskio. Pernai ru­denį premjero poste jį pakeitęs Donaldas Tuskas žymiai ryžtingiau ėmė reikalauti didžiulės karinės paramos už leidimą amerikiečiams įrengti raketų gaudytuvus Lenkijos šiaurėje prie Redzikovo, kur sovietmečiu buvo karinė bazė. JAV pareigūnus tai labai erzina. Šiuo metu JAV kasmet Lenkijai teikia 27 mln. dole-rių finansavimą - didžiausią Europoje, o Dž. Bušas šiemet yra net pasiūlęs papildomai skirti dar po 20 mln. dolerių per metus. Bet ir tai lenkų dar nepalenkia.

Permainos A. Čiubaiso imperijoje

Giedrius GRABAUSKAS-KAROBLIS

Dabartinei Rusijos santvarkai, jos valdymo strategijai ir ypač už­sienio politikai didžiulę įtaką turi „Gazpromo" bendrovė. Tai valstybė valstybėje. Nors ir žinoma apie „Gazpromo" galią ir įtaką tačiau verta išsamiau pasidomėti, kas gi yra tas šiuolaikinis „Gazpromas". 51 pro­centas bendrovės akcijų priklauso valstybei, vokiečių energetikos bendrovei „Rurhgas" priklauso 6,43 procento, bendrovei „Nafta-Moskva", valdomai milijardieriaus S. Kerimovo - 4,5 procento, vokie­čių bankas „Deutsche bank" valdo 3,3 procento akcijų, milijardierius A. Usmanovas ir bendrovė „Inteko" (valdoma Maskvos mero Lužkovo žmonos J. Baturinos) kontroliuoja po 1 procentą akcijų. Yra nemažai ir smulkių akcininkų, o pats koncerno valdybos pirmininkas A. Mileris valdo 0,13 procento akcijų. Beje, uzbekų kilmės oligarchas A. Usma­novas yra vienos stambiausių „Gazpromo" antrinių įmonių „Gazprominvestholding" direktorius. „Gazprom" imperija sudaryta iš daugy­bės padalinių. „Gazprombank" yra vienas iš stambiausių Rusijos ban­kų, jo vadovas A. Akimovas yra Putino bičiulis dar nuo sovietinių lai­kų. „Gazprom media" yra žiniasklaidos koncernas, valdantis NTV ir TNT televizijas, radijo stotis „Echo Moskvy" ir „Relax FM", laikraščius „Izvestija", „Tribūna" ir daugelį kitų laikraščių, žurnalų bei regioninių televizijos stočių. Egzistuoja šimtai „Gazpromo" antrinių įmonių, per kurias vykdoma daug koncerno veiklos operacijų. Būtent dėl įtakos antrinėms įmonėms atsiranda didžiulė konkurencija tarp skirtingų kla­nų. Vienam iš šių klanų priklauso A. Usmanovas, S. Kerimovas, A. Po-taninas ir kiti jiems artimi asmenys. Šį klaną remia „Gazprom" valdy­bos pirmininkas A. Mileris ir generolas Jakuninas, kuris, nors yra kon­cerno „Rusijos geležinkeliai" vadovas, tačiau aktyviai dalyvauja „Gaz­promo" reikaluose kaip Putino patikėtinis. Su jais konkuruoja kitas kla­nas, kuriam vadovauja Deripaska, į jį įeina l. Machmudovas, J. Goldovskis, S. Mogilevičius ir kiti. Su šiuo klanu artimai susijusi ir senųjų „Gazprom" funkcionierių grupė - R. Viachirevas, Riazanovas, P. Šeremetas ir kiti, iš esmės jau neturintys didesnės įtakos „Gazprome", tačiau per savo giminaičius ir patikėtinius valdantys kai kurias šio kon­cerno antrines įmones.