„XXI amžiaus“ priedas apie Lietuvą ir pasaulį
2011 m. sausio 5 d., Nr.1 (223)

PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos



ARCHYVAS

2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

 

„Savisaargeito“ paslaptys

Giedrius Grabauskas-Karoblis

Talino meras Edgaras Savisaaras
kaltinamas ryšiais su Rusijos žvalgyba

Gruodžio pradžioje Estijoje įsisiūbavo skandalas dėl žymaus šalies politiko Edgaro Savisaaro ryšių su Rusijos žvalgyba. Estijos saugumo policija nustatė itin glaudžius ryšius tarp Talino mero E. Savisaaro ir kelių su Rusijos žvalgyba ir Kremliumi susijusių Rusijos piliečių. Teigiama, kad Talino meras dar 2010 metų pradžioje sudarė sandėrį dėl 1,5 milijono eurų finansinės paramos iš Rusijos. Šie pinigai buvo skirti E. Savisaaro vadovaujamai Centro partijai ir dėl šios paramos susitarta su „Rusijos geležinkelių“ vadovu Vladimiru Jakuninu. Šis veikėjas priklauso Rusijos premjero V. Putino artimai aplinkai. V. Putinas, I. Sečinas, V. Surkovas, S. Naryškinas, V. Jakuninas ir broliai Kovalčiukai Rusijoje turi didžiulę įtaką. Šie asmenys dažnai įvardijami ir trumpai – „Ozero“ (turimas omenyje kolektyvinių sodų kooperatyvas, kuriame vasarnamius turi šie septyni asmenys ir dar daugiau kaip 20 buvusių KGB kadrinių darbuotojų bei rezervistų, šiandien Rusijoje užimančių labai aukštas valstybines pareigas arba valdančių stambias verslo struktūras bei einančių valstybinių korporacijų vadovų pareigas). V. Jakuninas žinomas ir kaip KGB generolas, su V. Putinu pažįstamas jau kelis dešimtmečius. Gruodžio 16 dieną Estijos premjeras Andris Ansipas patvirtino, kad pas jį apsilankę saugumo policijos pareigūnai patvirtino, kad E. Savisaaras yra Rusijos įtakos agentas. A. Ansipas atsisakė įvardyti, ar jam buvo pateikti konkretūs slapti dokumentai. Estiją sukrėtęs skandalas, vadinamas „Savisaargeitu“, kaip manoma, turės didelių pasekmių tiek pačiam E. Savisaarui, tiek jo vadovaujamai Centro partijai.


M. Chodorkovskiui – vėl naujas nuosprendis

Giedrius Grabauskas-Karoblis

Michailas Chodorkovskis buvo
suimtas 2003 m. spalio mėnesį
ir kali jau daugiau kaip septynerius
metus. Pagal naują nuosprendį
už grotų jis bus iki 2017 metų

Gruodžio 30 dieną Maskvoje paskelbtas teismo nuosprendis Kremliaus režimo sužlugdyto naftos koncerno ,,Jukos“ vadovui Michailui Chodorkovskiui ir „Jukos“ akcininkui Platonui Lebedevui. Abiem teisiamiesiems paskirta griežta bausmė – 13,5 metų kalėjimo. Subendrinus su 2005 metais paskelbtu teismo nuosprendžiu, M. Chodorkovskis ir P. Lebedevas turės kalėti 14 metų. Abu „Jukos“ savininkai kalinami nuo 2003 metų, tad jie turės būti už grotų iki 2017 metų. Nuosprendį paskelbęs teisėjas P. Danilkinas pareiškė, kad tiek M. Chodorkovskiui, tiek P. Lebedevui joks lygtinis paleidimas iš įkalinimo vietos anksčiau laiko nepriklauso. Tą dieną prie teismo pastato, kuriame buvo skelbiamas nuosprendis, būriavosi apie 70 protestuotojų su plakatais. Milicijos ir OMON pareigūnai žiauriai susidorojo su šiais žmonėmis – suplėšė plakatus, spardė ir mušė, per 20 suėmė. Teigiama, kad teismo procesu asmeniškai domėjosi Rusijos premjeras V. Putinas, visada aršiai pasisakantis prieš M. Chodorkovskį ir Kremliaus sužlugdytą „Jukos“ koncerną.


Rytų politikos gairės

2010 metais tiek Rusijoje, tiek Baltarusijoje vyko prieštaringi procesai. Lietuvos valstybės pareigūnai ir įtakingi diplomatai siekė suartėti su Rusijos ir Baltarusijos valdančiaisiais režimais, bet tokia nauja užsienio politikos strategija davė apgailėtinus rezultatus – Baltarusiją valdantis Lukašenkos režimas vaidino „demokratinius spektaklius“, o iš tiesų rengėsi naujai represijų bangai. Pataikavimas Rusiją valdančiam Kremliaus režimui nedavė jokių teigiamų rezultatų – „Gazpromas“  Lietuvai kelia dujų kainą (už dujas mokame gerokai brangiau nei Vokietija, Lenkija, Latvija ir Estija), prie Rusijos ir Latvijos sienos nuolat blokuojami Lietuvos vežėjai. O štai kai kurių Lietuvos prokurorų artimas bendradarbiavimas su Rusijos FSB pareigūnais – reiškinys, keliantis didžiulę grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Taigi Lietuvos užsienio politika šių dviejų valstybių atžvilgiu patyrė visišką fiasko. 2004–2007 metais puoselėtos viltys užmegzti glaudžius ryšius su Kazachstanu pasirodė iliuzinės – ši valstybė labai nutolusi nuo Lietuvos, be to, šalies viduje vyksta aršios kovos tarp konkuruojančių klanų. Tuo tarpu santykiai su Lenkija 2010 metų eigoje smarkiai keitėsi – iki prezidento L. Kačynskio tragiškos žūties abiejų valstybių santykiai, kad ir nebuvo idealūs, bet pakankamai konstruktyvūs. Naujieji Lenkijos lyderiai – B. Komorovskis ir D. Tuskas pradėjo vykdyti kitokią politiką – prasidėjo destruktyvūs propagandiniai išpuoliai prieš Lietuvą.


Estija tapo euro zonos nare

Estija, pirmoji iš trijų rytų Baltijos šalių, šeštadienį, 2011-ųjų sausio 1-ąją, tapo 17-ąja Europos Sąjungos nare (ES), perėjusia prie bendros ES valiutos – euro. Šis Baltijos šalies, 1991 metais tapusios nepriklausoma, sprendimas atsisakyti kronos ir įvesti eurą buvo paskutinis žingsnis integruojant savo ūkį į Europą. Estija yra ir pirmoji iš buvusios Sovietų Sąjungos respublikų, įsiliejanti į bendrosios ES valiutos klubą. Estijos ministras pirmininkas Andrus Ansipas pirmasis 1,3 milijono gyventojų turinčioje šalyje paėmė euro banknotų pluoštą iš specialaus bankomato, įrengto Talino centre prie operos ir baleto teatro, kur žmonės po vidurnakčio galėjo keisti kronas į eurus. A. Ansipo pavyzdžiu netrukus pasekė ir ES susisiekimo komisaras Siimas Kallasas, Lietuvos ministras pirmininkas Andrius Kubilius (po apsilankymo Estijoje išvykęs atostogauti į Siciliją) ir Latvijos ministras pirmininkas Valdis Dombrovskis. Šie keturi vyrai pamojavo šviežiais euro banknotais maždaug penkių tūkstančių miniai, kuri šaltą naktį danguje mirguliuojant fejerverkams sutiko Naujuosius 2011 metus ir naują Estijos erą.


Lietuva, Latvija ir Estija nebus bendru ekonominiu regionu

Įtakingas Jungtinės Karalystės savaitraštis „The Economist“ gruodžio pabaigoje prognozavo, kad 2011 metai bus riba, kai Baltijos šalys liks tik geografiniu, bet ne bendru ekonominiu ar politiniu regionu. Skirtumai ypač išryškės tarp sėkmingai nuo ekonominės krizės atsigavusios, prie euro zonos prisijungusios Estijos ir pietinių jos kaimynių Lietuvos bei Latvijos. Teigiama, jog dėl šių priežasčių Estijos gyventojai ir oficialūs pareigūnai norėtų, kad jų šalis būtų vadinama „Šiaurės“ ir yra linkę laikytis atokiau nuo mažiau sėkmingų baltų. „Dabar šis trejetas juda skirtingomis kryptimis. 2011-aisiais Estija, Latvija ir Lietuva nebebus laikomos vienu ekonominiu ir politiniu regionu“, – rašė „The Economist“. Publikacijoje teigiama, kad Latvija ima formuoti kursą Kremliaus link, o Lietuvos politika yra „keista“. „Balandį prezidentė Dalia Grybauskaitė atsisakė sudalyvauti vakarienėje su Baracku Obama pasakiusi, kad ten nebus priimami sprendimai. Ji juda link autoritarinio Baltarusijos prezidento Aleksandro Lukašenkos“, – rašo Lietuvos vadovę ne kartą dėl sprendimo nevykti į Prahą kritikavęs savaitraštis. „Sudėkite visa tai, ir sausį, kai Estija įsives eurą, skirtumų tarp kadaise vienodų Baltijos šalių nebebus galima nepastebėti. Jei „Baltijos tigras“ 2011-aisiais bus gyvas, tai, be abejonių, bus Estija. Galbūt ne „tigras“, bet tikrai „Šiaurės kačiukas“, – prognozavo „The Economist“.


Kokia kaina Latvija įveikė krizę?..

Pereitų metų gruodžio 21-ąją britų laikraštis „The Guardian“ rašė, kad tarptautinė bendruomenė giria Latviją už sėkmingą krizės suvaldymą, tačiau ji nėra geriausias pavyzdys euro zonos šalims, kurios negali susitvarkyti su savo problemomis. Straipsnio autoriai Michaelis Hudsonsas ir Jeffrey‘is Sommersas teigia, kad ekonominė situacija Baltijos šalyse tebėra prasta, o ekonomikai atsitiesti prireiks ne mažiau nei 10 metų. „Spalio mėnesį Latvijos rinkėjai balsavo už Valdžio Dombrovskio koaliciją, nors jo vyriausybė 2009 metais apkarpė išmokas bei atlyginimus ir sukėlė dar didesnę bedarbystę. Nejaugi tai reiškia, kad ekonominės priemonės buvo ne tik efektyvios, bet ir sulaukė visuomenės palaikymo? Nejaugi Latvija yra pavyzdys Graikijai, Airijai ir Ispanijai?“ – rašo straipsnio autoriai. Jų nuomone, rinkimų rezultatus labiau paveikė etninis faktorius ir rinkėjų noras „nubausti“ oligarchus. Kitaip nei kitose Europos šalyse, Latvijoje (kaip ir Lietuvoje) nėra stiprių profesinių sąjungų, todėl maža tikimybė, kad žmonės mobilizuotųsi protestams. Jei Vakarai pabandytų pritaikyti Latvijos patirtį, pasipriešinimas būtų per didelis. „Nors 2009 metų žiemą krizė buvo taip įsisiūbavusi, kad net apolitiškieji Latvijos gyventojai išėjo į gatves, dauguma surado patį lengviausią kelią pasipriešinimui ir tiesiog emigravo. Tad po neoliberalių taupymo priemonių demografiniai nuostoliai viršijo 1940 metų Stalino trėmimų nuostolius, nors žmonės ir nežuvo“, – teigiama straipsnyje. „Guardian“ rašo, kad 12 proc. latvių gyvena kitose šalyse, daugelis vaikų liko be tėvų, gimstamumas ir santuokų skaičius mažėja, tad demografams kyla klausimas – kaip šita maža šalis ruošiasi išgyventi. „Ar supranta Graikija, Airija ir Ispanija, į ką jas skatina lygintis? Kokią dozę latviškų „vaistų“ jos suvartos, jei ekonomika ir užimtumas sumažės, kai emigruos darbo jėga?“ – rašo straipsnio autoriai.


„Gazprom“ mažina dujų kainas Estijai ir Latvijai

Gruodžio 24-ąją Rusijos dujų holdingo valdybos vicepirmininkas Valerijus Golubevas žurnalistams pareiškė, kad Rusijos dujų koncernas „Gazprom“ 15 proc. sumažino dujų kainą Estijai ir Latvijai, kurios įsipareigojo padidinti perkamų dujų kiekius iki lygio, buvusio iki krizės. „Dujų kainos latviams bus sumažintos, nes jie įsipareigojo atstatyti vartojimą iki 2007 metų lygio. Šis klausimas visiškai išspręstas. Taip pat teigiamas sprendimas priimtas ir Estijos atžvilgiu“, – sakė V. Golubevas.

 
Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija